“Lietuvos ryto” baro Palangoje terasą puošia ir žalumos pojūtį žadina gausybė gyvų gėlių loveliuose. AIDAI.LT archyvo nuotraukos
Daugybė staliukų laukia lankytojų erdvioje “Lietuvos ryto” baro Palangoje terasoje, saulės spinduliams šviečiant pro skaidrų stogą
Rodos, grįžtelėjau link triukšmingo lankytojų konflikto (jau po visko susivokiau – suvaidinto) tik kelioms akimirkoms, bet to užteko prie gretimo staliuko sėdėjusiai jaunai moteriai – vėliau kriminalistų pateiktose nuotraukose atpažinau profesionalią vagišę ir kurtizanę – atsegti manąją rankinę, ir ištraukti piniginę su solidžia pinigų suma bei dokumentais. Pasimoviau ant, rodos, primityvaus sukčių ir vagišių triuko: vieni sukelia dirbtinį konfliktą, kai žioplinėtojams vėpsant į jį, kiti mikliai ir meistriškai nugvelbia vėpsančiojo piniginę. Visgi pamoką išmokau, ir nuo ano sykio nebeturiu piniginėje daugiau pusšimčio grynųjų. Būsiu jums nuoširdus: ši, kaip ir visos kitos manosios „gastronominės“ apžvalgos skirtos tiems, kurie tiesiog nori skaniai, sočiai ir nebrangiai pasistiprinti malonioje aplinkoje.
Patekti į “Lietuvos ryto” Palangoje barą galima tiek iš J.Basanavičiaus, tiek iš S.Daukanto gatvių, ir tai yra išties patogu.
Berods, baro iškaba anksčiau buvo kitoje, galbūt matomesnėje vietoje, tad augalų apsuptyje ji atrodo nenatūraliai persikreipusi.
Pirmasis sumanymas – apsilankyti S.Daukanto gatvėje įsikūrusiame ukrainietiškų patiekalų restorane, tačiau ilgoka eilutė prie durų verčiaieškoti kitų variantų, kurių palangiškėje „basankėje“ (žargoninis pavadinimas nuo basučių, o ne nuo gerbiamo Jono Basanavičiaus) netrūksta. Pagrįžtame dešimtį-kitą žingsnių link žinomiausios kurorto gatvės, ir sukame į S.Daukanto bei J.Basanavičiaus gatvių sankirtos pašonėje prigludusios užeigos „Lietuvos ryto“ baras“ erdvią terasą, joje rasime duris į pačion užeigon. Būkim nuoširdūs: užsukti būtent į šią užeigą paskatino prie gyvatvorės parimusi informacinė lenta, skelbianti patiekalų meniu ir jų kainas – išties draugiškas neketinantiems išlaidauti.
Prie abiejų įėjimų į “Lietuvos ryto” barą Palangoje informacinėse lentose rasite meniu ir patiekalų kainas.
“Lietuvos ryto” baro Palangoje terasoje patogiai atsipūsite sėdmaišių zonoje, patiekalus pasidėję ant staliukų šalimais.
Sveikinuosi su bare dirbančiu jaunimu, viduje tik pora laisvų stalų, tad palieku kepurę saugoti man vietą prie vieno jų, ir pėdinu į „registratūrą“ – tualetas čia vienas, bendras vyrams ir moterims. Pirmas įspūdis jame – švara ir tvarka, kuriai smarkiai talkina retenubė dažnoje užeigoje – pisuaras, nepamainomas ištikimas neapšlapintų grindų draugas. Mikliai apsisukęs, grįžtu prie švariai nuvalyto stalo, ir kaipmat sulaukiu paslaugaus oficianto, nešino meniu. Vaikinas kiek suklūsta, kai paprašau druskos, pipirų, dantų krapštuko ir duonelės prie būsimos sriubos. Visa tai skubiai atkeliauja stalan (nors turėtų jau būti ant jo), o aš mintyse godžiai srebiu dienos sriubą – pomidorinę, kuriai kompaniją palaikys apkepti cepelinai.
Pomidorų sriuba “Lietuvos ryto” bare Palangoje yra ir šviežia, ir sodraus skonio, ir soti.
Apkepti cepelinai pradžiugino ir skoniu, ir racionalia lėkšte su atskira vietele grietinei.
Pirmoji atvyksta stalan arbata: nors ir ne plikyta, bet išties gardi, mat ne paties pigiausio arbatos pakelio pagimdyta, o arbatinės „piramidės“, tad gurkščioju sodrų gėrimą pasimėgaudamas. Nespėju ir dorai pasidairyti baro/užeigos viduje, o ant stalo jau garuoja – kad ir kaip vargau, norėdamas įamžinti nosį kutenusius garus, bet tokia išraiškinga nuotrauka nepavyko – pomidorinė sriuba didokoje lėkštėje, o jau kokia gardi… Srėbiau net čepsėdamas, nes sriubiukė nei per riebi, nei per tiršta, bet labai, labai soti! Pradžiugino ir apkepti cepelinai, sumaniai pagardinti pjaustytais svogūnų laiškais, patiekti dailioje ir patogioje lėkštėje. Tiesa, grietinės buvo kiek mažokai, bet nėra čia ko lašinius augintis. Traškūs, bet neperkepti „cipkiai“ žadino apetitą, bei užliūliavo nuosaikumą: nutariau dar ir silkutės paragauti…
“Lietuvos ryto” bare Palangoje patiekiama silkė su bulvėmis yra tikrai ne užkanis, o sotus ir gardus patiekalas.
Ir tai buvo klaida: nebrangiai kainuojanti silkė pasirodė esanti ne užkanda prie bokalo su putele, o skanus ir sotus patiekalas, serviruotas išties meistriškai, sumaniai ir profesionaliai pagardintas, tad vos vos įveikiau šį „iššūkį“, jau smarkiai braškant visoms pilvo siūlėms… Manieji gardūs ir sotūs pietūs, greitai ir paslaugiai aptarnaujant mandagiam baro jaunimui, kainavo vos penkiolika euriukų. Tiesa ta, kad „Lietuvos ryto“ bare leidau sau kiek pasmaguriauti: visgi kurortas, o ir saulėtas pirmasis spalio šeštadienis, tad ar galiu visų mūsų pamėgtame kurorte leisti sau šiek tiek papramogauti? Galime taip atsipalaiduoti visi, neišleisdami aibės pinigų, neieškodami gurmaniškų vingrybių, pasisotindami lietuvaičiams įprastais, tačiau gardžiais ir sočiais valgiais. Šaunuolėms virėjoms dėkoju iš širdies, ir šaukiu pelnytą „BRAVO!“.
“Lietuvos ryto” baro Palangoje meniu lakoniškas, tačiau pavalgyti sočiai, skaniai ir nebrangiai galima vos už dešimtį euriukų. (Kainos – apsilankymo pernykščio spalio pradžioje metu.)
“Lietuvos ryto” bare Palangoje gardžiai ir sočiai pasistiprinsite vos už penkioliką eurų. (Kainos – apsilankymo pernykščio spalio pradžioje metu.)
Beje, „Lietuvos ryto“ baras dar įdomus tuo, kad šeštadieninio „Lietuvos ryto“ jame nepastebėjau, o juk būtų puiku laukiant patiekalų, pavartyti bene populiariausią laikraštį, atlaikiusį visus spaudintiems leidiniams tekusius išbandymus. Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, Kijevo kotletas „Lietuvos ryto“ bare kainuoja pusantro karto pigiau, nei už poros dešimčių žingsnių įsikūrusiuose „Ukrainietiškuose patiekaluose“: turbūt dažnas jau pastebėjote, kad apsukrieji nesikuklina pasinaudoti mūsiškėmis simpatijomis kovojančiai Ukrainai, gerokai pabrangindami visas ukrainietiškas prekes, nacionalinius ukrainiečių patiekalus ir pan.
Puikus baro darbuotojų sumanymas surašyti kainas lauko stende padės kiekvienam įsivertinti, ar siūlomi patiekalai yra jam pagal kišenę. (Kainos – apsilankymo pernykščio spalio pradžioje metu.)
Bendras palangiškio „Lietuvos ryto“ baro paliktas būtų puikus, jei ne drūtas šaukštas deguto: ne tik kalbėtis, bendrauti, bet ne ir ramiai pavalgyti trukdė prastas technopopsas, nenutilęs net po prašymo patildyti tą atgrasų triukšmą. Šis nesusipratimas nesumaniai papildoma dar prėskesniu: televizoriuje rodomais, su blerbiančiu technoposu nesusijusiais vaizdais. Kam tuomet apskritai teršti vizualiąją baro aplinką televizoriaus mirgėjimu?… Bare dirbančiam jaunimui vertėtų susiprasti, kad šis erzacas – muzika neišeina jį pavadinti – gal ir padeda jaunam žmogui palaikyti darbinį tonusą, tačiau lankytojams nepriimtinas ne tik estetiniu, bet ir higieniniu atžvilgiais, juk kiekvienas turime teisę pasistiprinti ramioje aplinkoje. Tad apibendrinsiu: drąsiai rekomenduočiau jums apsilankyti šiame bare, nes valgiai rinktinio gardumo, švara ir tvarka karaliauja ne tik salėje, bet ir sanmazge, aptarnavimas bemaž pavyzdinis, o štai pigaus popso bumbsėjimas turėtų mikliai nešdintis iš šios užeigos.
Lakonišką baro pastato išvaizdą pagyvina gėlių gausa bei gyvatvorė, tačiau trūksta įdomios – akį patraukiančios, savitos ir meniškos – iškabos.
Turite prisijungti norint komentuoti.