Fantastiškų sušių oazė Birštone: papietavę, vakarienei vėl sugrįžom

Sušinė “Susitikimas” išties yra puiki vieta susitikti: jauku, skanu, nebrangu, akį pamalonina daili panorama, aptarnavimas – pavyzdinis.

„Tiesiai – arčiau, o aplink – greičiau“, – berods, garsioji patarlė šįsyk mums nepasiteisino, nes Birštonan sumanėme važiuoti ne pro Trakus vingiuojančiu ir nepaprastai dailius vaizdus dovanojančiu keliu, o skutome magistrale iki Žiežmarių, tuomet jau nusukdami link Dzūkijos kurorto. Nukakę svetingų dzūkų miestan, pirmiausia aplankėme dailiame sename pastate įsikūrusį Turizmo informacijos centrą, tik domėjomės ne Birštono įžymybėmis, bet apie artimiausią kavinę klausinėjome, nes žvarbokas oras ir įkyrus lietutis varu varė ieškoti šiltesnės užuovėjos, o ir pilvai jau grojo polonezą. Patartą kavinę radę uždarytą, sanatorijos „Tulpės“ biuvetėje (išpuoselėta, joje net koncertai vyksta) paslaugi darbuotoja mums patarė pėdinti link paminklo Jonui Basanavičiui, mat ten rasime ne vieną veikiančią kavinę. Ratais-kvadratais pasivaikščioję, beieškodami patriarcho biusto, jau gerokai sužvarbę nuo visai nežiemiškos darganos, visgi aptikome už Jono Basanavičiaus aikštės įsikūrusią sušinę originaliu pavadinimu „Susitikimas“: sumaniai sukomponuota iškaba suponavo mintį „suši“-tikimas, tad nutarėme, kad tokių išradingų šeimininkų sušiai turėtų mums tikti ir patikti.

Birštone įsikūrusioje sušinėje “Susitikimas” reikia valgyti atsargiai, kad neprarytum liežuvį nuo rinktinio gardumo sušių.

Eilinės darbo dienos popietę lankytojų sušinėje nėra daug, tad pasirenkame bene patogiausią vietą prie lango, iš kurios galime stebėti ne tik J.Basanavičiaus gatve vilnijantį lietaus vandens upelį, bet ir matyti pačią aikštę, ją supančius dailius žibintus, grožėtis galiūnu ąžuolu, išskėtusiu belapes rankas aikštės priešakyje. Visgi turiu prisipažinti, kad ne vaizdas mus paviliojo sėstis prie lango, o šiltutėlis radiatorius šalia stalo, tad pirmiausia ėmėme šildyti sugrubusias nuo kandaus vėjo rankas, jau pasvajodami apie karštos arbatos puodelį. Mitri padavėja Evelina kaipmat deleguoja mūsų stalan meniu, kurį imame studijuoti tokiais ištysusiais veidais – sušių ten devynios galybės, bala žino, kurį rinktis – kad padavėja pasiteirauja mūsų, ar nereiktų patarimo. Prasti pietūs be sriubos, tad užsisakome po lašišienę, čia kainuojančią puspenkto euro, bei Evelinos patartus 18-ą bei 31-ą sušių rinkinius, visgi pietų ceremonijos pradžiai pageidaujame maloniai sušildančios ir tonizuojančios šaltalankių arbatos. Jau atitraukę rankas nuo karšto radiatoriaus – šildymui čia netaupoma, ir tuo galima tik pasidžiaugti – imamės sriubčioti arbatą, patiektą ne su pigiausiu cukrumi, o su medumi ir sausainiuku: rodos, tai visiškos smulkmenos, o kokios malonios!

Ne tik manoji pačiutė, bet ir bemaž dvimetrinis pusamžis vyriokas – t.y. aš – vos įveikėme po lašišienės dubenį ir fantastiškų sušių rinkinį.

Jau sušilus ir pasidžiaugus draugiška sušinės aplinka, nutariau apsilankyti „bendro naudojimo patalpoje“, t.y. tualete, ir prisipažinsiu, kad dar neteko būti taip apipavidalintame sanmazge: preciziška švara, dekoratyviniai paveiksliukai ant sienų, dirbtinis augalas ir nemalonius kvapus permušantys aromatai, knygų lentynėlė virš kriauklių ir t.t. Drąsiai galėčiau teigti, kad net išsireklamavusiuose didmiesčių restoranuose tvarka ir aplinka daugeliu atvejų yra prastenė, nei šioje sušinėje. Beje, originaliai ir racionaliai čia panaudotas net tamburas prie įėjimo durų – jame įrengtos lentynos su gausybe knygų maloniam pavartymui, laukiant patiekalų (beje, jų laukti apskritai neteko), o knygų gausa ir jų tematikos įvairovė patenkins net išrankaus bibliofilo poreikius. Belieka tik pagirti „Susitikimo“ šeimininkus už tokį drąsų, protingą ir toliaregišką sprendimą. Akimis neradęs dažnos užeigos pagrindiniu akcentu nepelnytai tampančio televizoriaus, pasiteiravau Evelinos, kur gi jis bus pasislėpęs. Pasirodo, sušinės šeimininkai ir šįkart yra radę gerokai racionalesnį sprendimą, nei tas didžiulis juodas „blynas“ matomiausioje vietoje: galinėje salės sienoje įrengtas susukamas ekranas, o varžyboms retsykiais rodyti naudojamas palubėje kabantis projektorius. Sušinėje tėveliai ras ne tik paaukštintas kėdutes mažiesiems lankytojams, bet ir vežimėlį, jei tektų vaiką pamigdyti.

Taip, bičiuliai, jūs atspėjote teisingai: įamžinau “registratūros” bei prieš ją esančio tamburo vaizdus: tokio originalumo ir švaros reiktų ilgai ieškoti.

Nebesidairysime po sušinės kerteles, nes ant stalo jau garuoja didžiuliai dubenys sriubos su lašiša: pastaroji puikiai išvirusi, o ir nepagailėta jos sriubon įdėti, skoniui pagardinti išsispaudžiame cirtinos griežinėlį, ir imamės ragauti minkštutėlę lašišieną bei puikiai išvirtas morkas (jau vėliau padėkojom už tokį gardumyną virtuvės šefei Rasai), mėgaudamiesi kiekvienu sriubos šaukštu. Lašišiena soti ir gardi, tad antrojo patiekalo nelabai ir bereikėtų, bet ant stalo jau atsiradęs sojų padažas ir patys džiuvėsėliais apkepti sušiai: patikėkit, nuo šiol sušius valgysiu tik šiltus, nes visiškai kitas skonis, nei prekybcentryje pirktų šaltukų. Kokio skonio tie mūsiškiai sušių rinkiniai Nr.18 ir Nr.31 buvo? Tiktų epitetai „pirštelius aplaižysite“ ar „liežuvį prarysite“, nes gamino šiuos gardėsius tikri sušių žinovai, mylintys savąjį darbą-užsiėmimą. Tad vos-ne-vos įveikėme ir pačius sušius, o dar ir drūtą puodelį šaltalankių arbatos, net manasis pakaušis išprakaitavo nuo tokios valgių gausos… Už gardžius ir sočius pietus nesumokėjome nei penkiolikos eurų žmogui, tad sutikite, kad tokios kainos kurorte – o dar žiemos metu, kai ne visos kavinės veikia – išties džiugina. Privalau paminėti, kad tikrai smagu buvo pietauti, skambant tikrai retenybei kavinėse bei restoranuose – regio muzikai: jau prisiminėte Bobą Marlį ar UB40 „Kingston Town“? Išties, tokios melodijos pamalonina ir ausis, ir sielą.

Įsitikinę, kad sušinėje itin gardus maistas, o ir mums visiems mielų lietuviškų patiekalų esama, sugrįžome į ją vakarieniauti, ir vėl nenusivylėme.

Traškūs bulviniai blynai su lašiša ir jūros dumblių salotomis, užsigeriant sodria šaltalankių – ne iš koncentrato – arbata: puikiausia vakarienė!

Tad bandykim apibendrinti sušinės „Susitikimas“ Birštone, Birutės gatvės 3-ajam name, darbą: maistas – 10 balų, aptarnavimas – 10 balų, kainos – 10 balų, interjeras – 9 balai (šiek tiek „perkrautas“), švara ir tvarka – 10 balų, galimybė turiningai leisti laiką – 10 balų (už originalią skaityklėlę), aplinka ir vaizdai pro langus – 9 balai, parkavimas – 5 balai (galima rasti netoliese, tačiau šalia sušinės jo apskritai nėra).