“Margio” svečiais yra ir romantiškai nusiteikę porelės, ir vaikučiais vedinos gausios šeimynos – čia kiekvienas ras pramogą ir poilsį.
„Gyvenu taupiai, neišlaidauju“, – ir jūs, kaip ir aš, vadovaujatės šia taisykle? O gal retsykiais galėtume sau šį-tą malonesnio leisti, juk vienąsyk gyvenam, o ir atvaizdas veidrodyje primena apie nenumaldomai bėgantį laiką?.. Na, bet nėra taisyklių be išimčių, tad abudu su pačiute pasidžiaugėme, gavę sūnų dovaną – apsilankymą viešbučio „Margis“ poilsio centre (nūnai juos priimta mandrai vadinti SPA) ir vakarienę to paties „Margio“ restorane. Neklausiau vaikų, ar brangiai kainavo toji dovana mums, nes pirma norėjau įsitikinti maišo turiniu: ar nėra jame katės? Prisipažinsiu, buvau puse ausies girdėjęs, kad Trakų kaimynystėje įsikūręs „Margio“ kompleksas garsėja prabanga, ir yra pamėgtas turtingų ponulių, smagiai leidžiančių čia laiką su savosiomis „draugėmis“ (beje, tai tik fantazijos). Tad noro pamatyti „Margį“ savosiomis akimis buvo apsčiai, ir, susiderinę apsilankymo laiką su „Margio“ administratore, lapkričio pirmąjį savaitgalį nurūkome link Trakų.
„Margis“ ir įsikūręs prie ežero Margis (beje, supamo daugybės poilsinių, pirčių, vilų), navigacija nesunkiai randa šį objektą, visgi kiek sugrybavome, pasitikėdami vien savomis jėgomis, ir dešimtį minučių pasivėlinom. Maloniai nuteikė, kad ir nesmarkiai vėluodami, sulaukėme administratorės Linos skambučio: paslaugiai domėjosi, ar mes visai neatvyksim, ar tik vėluojam. Antras malonus įspūdis laukė jau „Margio“ parkavimo aikštelėje: automobiliai čia neprileidžiami prie pat įėjimo, nes erdvi aikštelė priešais pastatą šiltuoju metu naudojama vasaros kavinei, tad nereikia brautis pro automobilius link įėjimo. Pasirenkame vakarienės patiekalus, gaunam raktukus nuo spintelių persirengimo kambariuose, ir pėdinam į šalia fojė esantį SPA, visgi pirma nutariu užsukti į vyrų tualetą.
Recepcijoje padirbėta sumanaus dizainerio: subtilus spalvų derinys, akvariumas, skaityklėlė, patogūs baldai malonina akį ir kviečia poilsiui.
Solidus ir ramiai nuteikiantis fojė interjeras palieka patį geriausią estetiškos aplinkos įspūdį, o čia ima ir prisvyla pirmas blynas: vyrų tualeto laukujės durys – įlaužtos… Rodos, yra tūkstantis ir vienas būdas, kaip užmaskuoti tokį nedidelį defektą (nekeisti juk duris dėl skūlutės), bet tokio lygio viešbutyje palikti visai netaisytas duris… Berods, ūkvedys prisnūdęs?.. Visgi lengvą kartėlį išsklaido švara ir tvarka pačiame sanmazge, apšlapintomis grindimis – dažna restoranų, kavinių ir viešbučių bėda – pėdinti netenka. Šiek tiek nustebina vyrų persirengimo kambarys: pagailėta(?) dešimties-kitos eurų grindų takeliui, tad tenka plikomis pėdomis tipenti vėsiomis grindimis. Nelabai ir pamenu persirengimo kambario baseine ar poilsio centre, kuriame nebūtų patiestas guminis takelis, bet, reikia tikėtis, išsakyta administratorei pastaba bus išgirsta, ir jums jau nebeteks šalti kojas, kai lankysitės „Margyje“. Tiesa, visi takeliai persirengimo kambariuose reikalauja kasdienio džiovinimo, kitaip juose mikliai ima veistis grybelis ir kiti niekadėjai: gal būtent šios priežiūros vengimas ir yra šaltų grindų priežastimi? Gi pagyrimo žodžio nusipelno švara ir tvarka persirengimo kambaryje, o dušinėse įrengtos užuolaidėlės – retenybė, deja – puikiai pasitarnauja privatumui.
Atmosfera “Margyje” smarkiai skiriasi nuo išpopuliarintų, bet triukšmingų ir chaotiškų SPA: čia viskas – patogumui, ramybei, atgaivai.
„Margio“ poilsio centras (apsiprašau – SPA) nedidelis, bet puikiai sutvarkytas, svečių įleidžiama tiek, kad visiems pakaktų gultų ar krėslų (beje, jie švarūs, tvarkingi), netenka trintis šonais ir pirtyse, kurios čia yra dvi – turkiška (kaitros, berods 48 laipsniukai joje), ir įprasta mums sauna, kurioje kaitros – per akis. Pats esu prisiekęs pirčiautojas, tad per daugelį sveikatinimosi savojoje pirtyje metų įsitikinau, kad optimaliausias kaitros ir drėgmės santykis tradicinėje pirtyje yra šimtukas: jei temperatūra 75 laipsniukai, tai verta kilstelėti drėgmę iki 25 procentų. „Margio“ saunoje kaitros – it kipšų sanatorijoje: visi 95 laipsniai, tad anaiptol ne kiekvieno sveikatai tokią kaitrą atlaikyti. Sakyčiau, įvertinant smarkiai skirtingą lankytojų amžių, nereikėtų kaitinti daugiau 75 laipsnių, o štai turkiškos pirties kaitrumui jokių pastabų neturėjau: netrūko nei garo, nei „žaro“, tik teko kojomis prapumpuoti užsikimšusį trapą. Maloniai nuteikia sprendimas lauke augančiais augalais uždengti didžiulius baseino patalpos langus, kad svečiai nepasijustų „it televizoriuje“, o ir meniška žvakidė puikiai „įsipaišo“ baseino patalpoje (tiesa, žvakės uždegtos nebuvo…).
Neatsidžiaugiu racionaliu „Margio“ darbuotojų sumanymu vaišinti svečius gardžia žolelių arbata: pirtyje smarkiai prakaituojant, kompensuoti žliaugusį prakaitą išties būtina, tad pasigardžiuodamas gėriau vieną arbatos puodelį po kito. Nedidelė pastabėlė „Margio“ personalui: po arbatos aparato kraneliu turėtų būti lėkštutė, tad ant stalo netelkšotų nieko nepuošianti ir nuolat idėjanti balutė. Baseino patalpoje nėra nemalonaus chloro kvapo, tad būti joje, ir patogiai išsitiesus gultuose šnekučiuotis, yra išties malonu, o ir rami foninė muzika nuteikia atsipalaidavimui. Daugumai lankytojų paskubėjus persirengti vakarieniavimui, mudu su pačiute nutarėme pabūti baseine iki „pergalingos pabaigos“, ir nesuklydom: gerą pusvalandį baseine ir pirtyse buvome vienudu. Tiesa, turkiškoje pirtyje garų aparatas išsijungė lankymosi pabaigos metu, o štai po truputėlį vėstančioje saunoje jau buvo įmanoma pasikaitinti, nors gultai taip įkaitę, kad prilietęs nusiplikytum: deja, bet tenka pasikartoti – sauna tiesiog perkaitinta.
Stalo serviravimui jokių pastabų neturėtų net didžiausias “restoranų liūtas”, tad valgyti estetiškoje, ramioje aplinkoje yra išties malonu
Porą valandų pasibuvę baseine, erdviame masažiniame džakuzi baseinėlyje, ir pasikaitinę pirtyse, skubame smaguriauti vakariene, bet pirma pasisotiname paties restorano estetika: akivaizdu, kad įrengiant tokį skoningą interjerą, puikiai pasidarbavo tiek talentingas dizaineris, tiek nagingi baldžiai, o ir neįkyrus apšvietimas suteikia patalpai jaukumo aurą. Spalvų derinys, meniniai ir dekoro akcentai „Margyje“ išties nepriekaištingi, o ir stalų serviravimui pastabų neišsakysi – padirbėta šauniai, profesionaliai, iš širdies. Na, o apibėgę lubos virš mūsiškio stalo primena, kad atvira terasa virš restorano patalpos prašosi priežiūros, galbūt – ir nedidelio einamojo remonto.
Ramių spalvų – kaip ir kitos pastato patalpos – restorano erdvė nuteiktų raminančiai net geriant arbatą, mes gi smaguriavom ešerio kepsniu.
Belaukdami patiekalų – padavėjos čia sukasi mitriai it vijurkai – spėliojame, ar gausime stalo vandens ąsotėlį, juk stiklinės padėtos ne veltui? Tačiau paskubėjome džiaugtis: stalo vanduo su griežinėliu citrinos yra mokamas, nors apskritai gėrimų kainos „Margyje“ nesikandžioja. Visgi mūsiškį vakarą praskaidrino vakarienės patiekalai: sultingas ešerys ir gardus jo garnyras, o jau varškės pyragėlis su ledais bei uogytėmis – nerealiai skanus. Tiesa, nedidelė pastabėlė „Margio“ personalui: jei pyragą valgyti maža šakute yra patogu, tai tirpstantiems ledams labiau tiktų šaukštukas. Pačiutei pasisekė labiau, nes užsisakė arbatą, tad jos šaukštuku ir kovojo su ledais, o štai aš stumdžiau-stumdžiau ledus lėkštėje ta šakutėle, iki nutariau šį užsiėmimą mesti. Verta paminėti, kad duonos „Margyje“ neteks prašyti – ji patiekiama su pagrindiniais patiekalais – nepamiršta ir apie sviestą, serviruotėje puikuojasi ir lėkštutė duonai, net atskiras peiliukas sviesto užtepimui: belieka pagirti serviravimą rengusį profesionalą. Ausį ir sielą ir pamalonina muzikinis fonas: skirtingai nuo absoliučios daugumos kavinių ir restoranų, kuriuose vietoj neįkyraus muzikinio fono dažniausiai džeržgia pigus technopopsas, „Margio“ restorane – o ir SPA – skambėjo negarsi, ramiai nuteikianti, skoninga muzika (esu šioks-toks melomanas nuo pat jaunumos, tad šiek tiek nusimanau garsuose).
(Apybraižai rengti naudotos AIDAI.LT archyvo pernykštės nuotraukos.)
Pasisveikatinę ir skaniai pavakarieniavę, erdvioje parkavimo aikštelėje susirandame savąją keturratę, ir dalinamės maloniais vakarojimo įspūdžiais, pastebėdami ir subtiliai skoningą viešbučio aplinkos apšvietimą. Maloniai nuteiktų ir galimybė pasivaikščioti po erdvų miškelį, skiriantį „Margio“ kompleksą nuo ežero, tik štai bėda – miškelyje įrengti takai neapšviečiami, tad nerizikuosime išsisukti koją, pėdinant iki tamsoje liūliuojančio vandens, kuriame taip romantiškai spindi kitame krante esančių pastatų žiburiai. Na, o jei klaustumėte mane, ar rekomenduočiau jums pasilankymą „Margyje“, o gal ir nakvynę jame, nedvejodamas atsakyčiau „taip“. Bendras įspūdis po viešnagės „Margyje“ – stilingas ir jaukus viešbutis, tačiau pasiilgęs jo įrengėjų rūpestingumo ir personalo pasitempimo iki deklaruojamo keturių žvaigždučių įstaigos statuso, tačiau tikiuosi, kad po šios apžvalgos bus panaikintos tos nedidelės neatidumo dėmelės ant išties prabangaus „Margio“ munduro, kurį pasimatuoti tikrai verta beieškančiam turiningo poilsio.
Turite prisijungti norint komentuoti.