Nors televizijos kanalų tebuvo trys, ir jų eterio daugumą buvo užkariavusi propagandinė produkcija, o pačių televizorių kainos „kandžiojosi“, praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje ėmė sparčiai populiarėti Kauno radijo gamykloje gimę nešiojami televizoriai „Šilelis“: būdami superdeficitu ne tik Lietuvoje bei SSRS, jie buvo parduodami net į 38 užsienio valstybes (1985 m. duomenimis), eksporto apimtimis pirmaudami iš bemaž 40-ies gamintų SSRS televizorių markių. Šįkart prisiminsime dažnam mielų „Šilelių“ – tiek mažųjų, rodžiusių juodai-baltą vaizdą, tiek spalvoto vaizdo – istorijas, pasidairydami į anuometes nuotraukas bei reklamas.
Viena didžiausių įmonių Lietuvoje buvo Kauno radijo gamykla, įkurta 1953-ųjų birželio 19-ąją, ir ėmusi gaminti televizoriaus kanalų perjungėją, skirtą net penkiems kanalams: tuomet tai buvo techninė pažanga, nes dauguma televizorių buvo vienakanaliai. Naujovė buvo pripažinta aktualia, ta sąlygojo masinę jos gamybą, o jau netrukus imta gaminti dvylikos kanalų perjungėją. Neužilgo įmonė ėmė specializuotis televizijos selektorių gamyboje, tačiau tikroji šlovė dar buvo ateityje, nors dvylikakanaliai selektoriai imti tiekti daugeliui SSRS televizorių gamintojų.
Nuotraukose: radijola „Daina“ – radijo laidų ir vinilinių plokštelių įrašų klausymui, magnetola „Minija“ – radijo laidų ir magnetinių juostų įrašų klausymui.
1957-aisiais gamykla buvo išplėsta, ir pradėtos gaminti tuo laikmečiu ypač mėgiamos radiolos, priimdavusios viso spektro – ilgąsias, vidurines, trumpąsias ir ultratrumpąsias – radijo bangas. Gamykla ėmėsi įvairiausios buitinės aparatūros gamybos, verta būtų paminėti magnetolas „Neringa“, „Minija“, „Vaiva“, už kokybę ir dizainą sparčiai išpopuliarėjusias už Lietuvos ribų. Dažnas pamena ir radiolą „Daina“, o pati minėtų aparatų gamyba plėtojosi septynmyliais žingsniais, nors populiariausias gaminys dar laukė savojo laiko išvysti dienos šviesą. Įdomu tai, kad radijo skalėje buvę užrašai lotyniškomis raidėmis magiškai veikdavo pirkėjus visoje SSRS: vos ne užsienietiška aparatūra! Kauno radijo gamykla ėmėsi įvairiausios buitinės aparatūros gamybos, verta būtų paminėti magnetolas „Neringa“, „Minija“, „Vaiva“, už kokybę ir dizainą sparčiai išpopuliarėjusias už Lietuvos ribų. Dažnas pamena ir radijolą „Daina“, o pati minėtų aparatų gamyba plėtojosi septynmyliais žingsniais, nors populiariausias gaminys dar laukė savojo laiko išvysti dienos šviesą.
1968-aisiais gamykloje pradėjo dirbti televizorių „Tauras“ surinkimo linija, o vadovaujantis SSRS įprasta tvarka, visi gaminti televizoriai buvo unifikuoti, kad palengvinti jų aptarnavimą ir remontą, tad aparatai tesiskyrė tik savuoju dizainu ir ekrano įstrižainės dydžiu. Kauno radijo gamykla ir būtų likusi eiliniu televizorių gamintoju, jei ne 8-ojo dešimtmečio pradžioje startavusi mažagabaričių nešiojamų televizorių gamyba. Brežnevinio sąstingio metais – 1973-aisiais – įvyko esminis pokytis Kauno radijo gamyklos veikloje: imta gaminti juodai-balto vaizdo portatyvinius televizorius „Šilelis“, tapusiais daugelio SSRS gyventojų svajone, ir netrukus nukonkuravusiais Chmelnicko gamykloje gamintus nešiojamus televizoriukus „Elektronika“.
“Šilelių” reklaminės nuotraukos darytos bare kauniškės kavinės “Ugnė”: jos būta šalia Rotušės aikštės, “Ugnėje” dirbo šaunios barmenės Rita ir Liuda.
Augant automobilių – tad ir keliaujančiųjų – bei televizijos stočių skaičiams, augo ir nešiojamųjų televizorių paklausa bei populiarumas. Pirmasis nešiojamas, Kauno radijo gamykloje sukonstruotas „Šilelis 401D“ pradėtas gaminti konvejeriniu būdu 1972-aisiais, o pademonstruotas pramonės pasiekimų ekspozicijoje, 1976-ais „nuskynė“ aukso medalį parodoje Leipcige, tais metais pelnė laurus ir Zagrebo parodoje. Kompaktišku ir kokybišku, puikaus jautrumo televizoriuku kaipmat susidomėjo įvairių šalių prekybos tinklai, jau pirmoji eksportuota įrenginių partija susilaukė puikių atsiliepimų dėl išskirtinio televizoriaus jautrumo.
Nuotraukose: “Šilelio” reklaminiai kadrai nereta daryti Kauno jachtklubo aplinkoje; užsienyje “Šilelis” buvo žinomas “Vegos” vardu (jį lengviau ištarti).
Puikiai priimdami ir silpnesnį signalą, kauniečių gaminiai išpopuliarėjo tuometėse socialistinio lagerio šalyse, kuriose pasienio regionų gyventojai galėdavo priimti bei matyti iš užsienio transliuojamas televizijos programas. 1984-aisiais buvo pradėtas gaminti patobulintas puslaidininkinio-integralaus televizoriaus „Šilelis 405D“ gamyba, o jau kitąmet konstruktoriai pademonstravo naują modelį „Šilelis 405D-1“, kurio matmenys buvo 255x225x165 mm.
Tiek “Šilelis 405 D-1”, tiek “Šilelis 405 D” puikiai priimdavo televizijos signalus ten, kur kiti mažagabartiniai televizoriai būdavo bergždi. Gamyklos “Banga” cechuose virte virė darbas.
Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų parodos (dabar – „Litexpo“) rūmuose, atvėrusiuose duris 1980-aisiais, veikusios nuolatinės ekspozicijos centre puikavosi įvairių modelių televizoriai „Šilelis“. Beje, savito pastato architektūros autoriai 1982-ais metais yra pelnę valstybinę premiją.
Kauno radijo gamyklos produkciją garsino eksploatavimo paprastumas, originalūs dizainerių sprendimai, puikus techninis patikimumas ir solidūs techniniai parametrai. Nuotraukose: “Banga”; derinimo cechas
Daugelį kartų kauniečių gaminti televizoriai buvo apdovanoti buitinės elektrotechnikos parodose, tad buvo eksportuojami į Vakarų Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Daniją, Italiją, Belgiją – viso į bemaž keturiasdešimt šalių. 1974-ais metais pradėta keleto eksportui skirtų modelių gamyba: 402D-1E buvo skirtas Europos šalims, 402D-1A tiekiamas JAV pirkėjams, o Vega-402 – kitoms šalims. 1987-aisiais įkurtas televizorių gamybinis susivienijimas „Banga“ jungė Kauno radijo gamyklą, Šiaulių televizorių gamyklą ir kitas įmones, gamino televizijos kanalų selektorius portatyviniams bei stacionariems televizoriams, aparatūrą televizijos studijoms.
Daugelis kauniečių – o ir ne vien jų – su jauduliu bei nostalgija prisimena jaukųjį „Kauko“ restoraną, žavėjusį ir stilingu interjeru, ir nuostabia Kauno panorama: būtent jos fone ir buvo surengta ši „Šilelio“ reklaminė fotosesija. Kauniečiai puikiai pamena ir „Šilelio“ reklamines „fotosesijas“ vaistinių interjeruose, prie centrinio pašto ir muzikinio teatro, bei kavinėje „Mūza“. Nuotraukose: „Šilelio“ reklama, kurta „Kauko“ terasoje; restoranas “Kaukas”. Kompaktišku ir kokybišku, puikaus jautrumo televizoriuku kaipmat susidomėjo įvairių šalių prekybos tinklai, jau pirmoji eksportuota įrenginių partija susilaukė puikių atsiliepimų dėl išskirtinio televizoriaus jautrumo. Puikiai priimdami ir silpnesnį signalą, kauniečių gaminiai išpopuliarėjo tuometėse socialistinio lagerio šalyse, kuriose pasienio regionų gyventojai galėdavo priimti bei matyti iš užsienio transliuojamas televizijos programas.
Vėliau buvo pradėti masiškai gaminti spalvoti televizoriai, kurie buvo nesunkūs pernešti, ir nereiklūs eksploatavimo sąlygoms, pasižymėjo šiuolaikiška išvaizda, todėl 1978-aisiais pasirodę spalvoto vaizdo televizoriai „Šilelis C-401“, akimirksniu tapę perpardavinėtojų iš visos SSRS traukos objektu: Vidurio Azijos gyventojai šluodavo šiuos televizorius, vaikams skirtas prekes (Azijoje daugiavaikių šeimų buvo apstu), ir pelningai jas parduodavo gimtinėse. Kauno gamyklos produkcija išties garsėjo nedideliais matmenimis, atkartodama žodžio „Šilelis“ – nedidukas miškelis – prasmę, matyt, tokią dizaino strategiją įtakojo daugiametė patirtis gaminant kompaktiškus televizijos kanalų perjungėjus. Nors ir kainavęs beveik pusę tūkstančio rublių, spalvoto vaizdo „Šilelis C-401“ buvo defecitas, ir ypač geidžiama prekė keliaujantiems į Rytų Vokietiją: pardavę jį Rytų Berlyno gyventojams – pastarieji gaudavo galimybę žiūrėti iš Vakarų Berlyno transliuojamas programas – ir prisipirkę vokiškų prekių, jas ypač naudingai perparduodavo „talkučkėse“ (dažniausiai prie turgų veikusiose nelegaliose prekyvietėse) Lietuvoje.
Po SSRS griūties nebuvo nė ženklo, kad tiek daug eksportavusiai gamyklai kas grėstų, tačiau jau netrukus buvusiose SSRS įkaitėse įsivyravęs ekonominis sunkmetis ir detalių tiekimo trukdžiai jo pasėkoje smarkiai apsunkino gamyklos veiklą, tad po metų gamyba ėmė smukti. Konstruktoriai parengė naują televizorių modelį, surenkamą Vakaruose gaminamų detalių pagrindu, tačiau pagaminti buvo tik keli tūkstančiai tokių aparatų. Garsiojo televizoriaus „Šilelio“ era baigėsi, dabar skambų vardą bando gaivinti verslininkai, juo pavadinę Kinijoje gaminamus projektorius.
Nuotraukoje: paskutinysis Kauno radijo gamyklos produkcijos modelis.
(Publikacijai naudotos AIDAI.LT archyvo nuotraukos.)
Turite prisijungti norint komentuoti.