Sutarėme susitikti prie arkikatedros varpinės bokšto, nes toks statinys vienintelis Vilniuje, tai jau, rodos, juodu su niekuo negalės supainioti, mat tai vienas sovietinis karininkas nacionalinę biblioteką yra supainiojęs su arkikatedra: abu pastatai su masyviomis kolonomis, tai ir apsisuko galvelė vargdienėliui. Sutartu laiku manieji pakeleiviai jau laukė prie laiptų į varpinę (anksčiau joje būta ekskursijų ir kelionių biuro), pūsdami dūmelius: poručikas Ledovskis godžiai traukė papirosą, o feldfebelis von Lendenas smagiai papsėjo pypkutę. Abudu iš XX amžiaus pradžios pasikviečiau ne veltui, mat ketinau pasivadinti juos ir jus į pasivaikščiojimą Georgijaus/Jurgio prospektu būtent jų laikmečiu – XIX amžiaus pabaigoje ir XX pradžioje. Kariūnai mielai sutiko nusivesti ne tik mane, bet ir jus, mieli bičiuliai, į dažnam pažįstamų pastatų praeitį, papasakoti įdomias praėjusio amžiaus buities peripetijas, pavaišinti kavos puodeliu senosiose užeigose. Tad, poručikui ir feldfebeliui baigus dūmijimo ritualą, kviečiu visus pasidabinti adekvačiai kelionės laikmečiui: mielas damas raginu smarkiau susiveržti korsetą, nepamiršti pirštinaičių bei skėčio nuo kaitrių saulutės spindulių, o garbius džentelmenus prašyčiau užsivožti katiliuką arba skrybėlę, ir būtinai pasiimti lazdelę.
