AIDAI

Original-Logo copy
PRENUMERATA

AD LIBITUM – instrumentinio roko viesulas audringais Atgimimo laikais

(Grupės “Ad libitum” siela ir vadovu buvo Paulius Poškus.)

Jei reiktų ilgai negalvojant įvardinti teigiamus lietuviško charakterio bruožus, pirmiausia paminėčiau darbštumą ir atkaklumą, neretai su jais draugauja ir išradingumas. Tokio sumanumo nestokojo ir manasis kaimynas Darius, siuntinyje iš JAV radęs tragiškai sulinkusį glemroko grupės KISS pirmąjį vinilą. Įkišęs perlinkusį, bet nesulūžusį diską į albumą, o paskui – į radiatoriaus sekcijų plyšį, Darius kokią savaitę taip tiesino vinilą, ir šis išties tapo kiek lygesnis: nors ir šiurpiai bangavo, sukdamasis ant patefono disko, bet paprastesnis – neaukštos klasės – grotuvas susidorodavo su tokiomis bangomis. „Už gerą mokymąsi ir pavyzdingą elgesį“ tėvų paskatintas „Elfos“ gamintu juostiniu magnetofonu „Daina“, anuomet kainavusiu visą vidutinį mėnesinį atlyginimą – 115 rublių – nulėkiau pas Darių įsirašyti „Kisus“. Skolinti diską Darius nenorėjo, nes grupės pavadinime dvi „s“ raidės buvo parašytos nacių organizacijos SS kampuotu šriftu/stiliumi. Kokia tai buvo atrakcija aštuntojo dešimtmečio paaugliui – tikras „amerikoniškas“ diskas (nors šiandieną visą „Kisų“ muziką vertinu nuosaikiai, išskyrus muziką filmui „The Elder“)!

Apie galinga roko banga užliejusį vilniškius Sporto rūmus festivalį “Lituanika ’87” rašė dažnas anuometis spaudos leidinys.

Ilgokai galėčiau rašyti apie savąją meilę vakarietiškai muzikai, besitęsiančią keturis dešimtmečius, tačiau šįkart imsiuosi kitos temos – nepelnytai primirštų siautulingo Atgimimo epochos roko akordų – tad kviečiu Jus sugrįžti į laikus, kai rokas žadino jaunimo pilietiškumą, drąsą, savimonę, tapdamas vienu išsilaisvinimo variklių. Rokas – protesto ir pažangos kultūra, sugebanti pasipriešinti bet kokiai cenzūrai ir suvaržymams, tad netenka stebėtis, kad po gūdžių sovietinių represijų aštuntojo dešimtmečio pradžioje, lietuviškas rokas subujojo „perestroikos“ laikmečiu. Kelsime iš užmaršties ne naivoką bigbytą grojusius septintojo ir aštuntojo dešimtmečio muzikinius kolektyvus, o progresyvaus roko grupes, nubrėžusias itin ryškų pėdsaką Lietuvos išsivadavimo iš imperijos gniaužtų kelyje. Taigi, kviečiu šiandieną jau pusamžius, o anuomet dar tik jaunuolius, bei jau užaugusias mūsiškes atžalas prisiminti akordus, kuriuos nūniavo Atgimimo epochos minios roko festivaliuose ar maršuose, bei dar daugelyje renginių.

Pirmieji roko festivaliai ir maršai sukviesdavo didžiules minias.

Įdomiai bei atraktyviai anų laikų progresyviosios muzikos bangą yra aprašęs manasis bičiulis ir bendramintis Povilas Girdenis (kartu mokėmės toje pačioje vidurinėje), tad stengsiuosi nekartoti jo prisiminimų, o pakviesiu jus kelionėn pas Povilo neminėtas grupes, kolektyvus, ansamblius. Jų išties gausu, tad svečiuotis pradėsime ne pas garsiausius, o pasidėję po ranka gimtosios kalbos abėcėlę: šiandieną duris mums atvers elektroninės muzikos grupė AD LIBITUM.

Viešojoje erdvėje rasime lakoniškus faktus, kad grupė tapo pirmojo festivalio „Lituanika“ laureate 1985-ais (kartu su minskiečių grupė „Metro“), dalyvavo pirmajame roko marše 1987-ais, tais pačiais metais vykusiame festivalyje „Lituanika-87“ tapo laureate, tad AD LIBITUM kompozicija „Repeticija kelionėje“ pakliuvo į šiam festivaliui skirtą laureatų kūrinių vinilą. Išties įspūdinga kūrybinė biografija, o jei dar įvertintume pirmosios „Lituanikos“ dalyvių spektrą, bei apogėjų 1987-ais pasiekusio šio festivalio konkursimes batalijas – „Lituanika-87“ vyko net kelias dienas, koncertavo dešimtys grupių – tai AD LIBITUM pasiekimai nušvistų dar ryškesne spalva. Kokios gi šios grupės ištakos, kūrybinis stilius, likimas?

1987-ais vykusio festivalio “Lituanika ’87” geriausi kūriniai pakliuvo į vinilinę plokštelę.

AD LIBITUM (“Pagal pageidavimą“, lot.) kūrybinę veiklą pradėjo gūdžiais sovietinio sąstingio metais, devintojo dešimtmečio pradžioje – 1981-ais – kai cenzūra vis smarkiau gniaužė daugelio menininkų kūrybinius polėkius. Pasivadinusi „Piligrimu“, grupė bazavosi Vilniaus universiteto saviveikliniame teatre. Pirmoji grupės sudėtyje būta Pauliaus Poškaus (gim. 1956-ais, grojo klavišiniais, buvo grupės vadovu), Gintauto Baltrukaičio (mušamieji), Remigijaus Valento (bosas), Lino Vaitkevičiaus (klavišiniai), Nikolajaus Goremykino (saksofonas). Poškus neatsitiktinai buvo grupės vadovu – jo kūrybiškumas pasireiškė dar studijuojant vilniškėje M.K.Čiurlionio meno mokykloje. Grupės sudėtis bei pavadinimas metams bėgant keitėsi, nekintamas liko tik muzikos stilius, nulemtas grupės lyderio P.Poškaus – instrumentinis artrokas, plačiai naudojantis elektroninių instrumentų – kiek tai buvo įmanoma anuomet – galimybes.

Maištinga roko dvasia palaikė lietuvaičių nemeilę sovietiniam režimui, o Atgimimo laikmečiu suvienijo jaunimą.

Pirmosios AD LIBITUM kompozicijoms būdingas atsiribojantis šaltumas, tačiau tiek „Lituanikoje-87“ grota „Repeticija kelionėje“, tiek dinamiškasis „Katarsis“ jau gerokai šiltesni. Na, o iki tapdama žinoma visoje Lietuvoje, grupė spėjo sudalyvauti festivaliuose „Opus-82“ Vilniuje, „Studentiški balsai“ ir „Gintarinė triūba“ (Kaune), skynė laurus kituose „Lituanikos“ festivaliuose, o 1987-ais tapo festivalio „Liepajas Dzintars-87“ laureate Liepojoje (Latvija). 1988-ais grupė persibazavo iš vilniškio Elektrografijos instituto į neseniai atsidariusius Kompiuterių namus, ėmėsi rimtai dirbti, siekdama išplėsti muzikavimo galimybes elektronikos pagalba, sudalyvavo festivalyje „Kaunas-88“.  1990-ųjų išvakarėse grupėje muzikavo Paulius Poškus, Gintautas Baltrukaitis, Raimondas Tulikauskas (klavišiniai), Saulius Valikonis (saksofonas), Artūras Pugačauskas (elektronika). Grupė diskografijoje – raritetinis albumas „Ad Libitum“.

Roko kolektyvų keliai išties vingiuoti, nes talentingos muzikantų asmenybės neretai neišsitenka vieno stiliaus ar vienos grupės rėmuose, tad ilgaamžes roko veteranes galima būtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o ir nuo anų – jaudinančiai pakilių bei gaivališkų – Atgimimo laikų prabėgo jau bemaž keturi dešimtmečiai. Geru žodžiu minėdami AD LIBITUM bei jos lyderio indėlį ne tik į manųjų amžininkų dvasinį bei pilietinį brendimą, bet ir į šiuolaikinio Lietuvos roko raidą, jau kitoje kelionėje praeitin ieškosime tebedrebinančių koncertines sales rokerių – „pagal pageidavimą“.

Scroll to Top

SUSISIEKITE