„Mokslininkų namas“, pastatytas pagal pokaryje iš Leningrado atvykusio architekto Džiovanio Rippos projektą, Vilniuje yra vienas ryškiausių socialistinio realizmo stiliaus, kuriam būdinga neoklasicistinė kompozicija ir dekoras, pavyzdžių. Socialinė namo istorija liudija aukštesnės klasės egzistavimą “beklasėje” komunistinėje visuomenėje. “Specializuotų Mokslo darbuotojų namų statybą Sovietų Sąjungoje reglamentavo vyriausybės nutarimas: sąjunginių respublikų sostinėse turėjo būti pastatyti tipiniai prabangių butų (4-6 kambarių, 160-190 kv. m.), turinčių darbo kabinetus ir bibliotekas, po du sanitarinius mazgus ir netgi kambarėlius tarnaitėms) namai sovietiniam režimui ištikiemiems mokslo, meno ir kultūros veikėjams. Šiame name buvo 50 tokių erdvių butų”. Šio namo vidaus apstatymas nebuvo projektuotas, tačiau išliko duomenų apie gana puošnų interjerą, pvz. karnizus bei rozetės šviestuvų įrengimo vietose). Būtent tokio pobūdžio interjerai, iš dalies tęsiantys prieškario tradicijas, po Stalino mirties buvo įvardyti kaip „miesčioniški” arba „mažosios buržuazijos” palikimas, su kuriuo buvo ypatingai stipriai pradėta kovoti po 1955 m. Namas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą kaip socialistiniam realizmui būdingo architektūros stiliaus pavyzdys. Šiandien kviečiu Jus pasidairyti į namo statybos etapus, bei jo apylinkes po statybos darbų pabaigos: daugeliui vilniečių dar gyvenant po kelias šeimas komunaliniuose butuose, „lygesnieji už lygius“ jau turėjo aptvertą kiemą ir garažus, o šalia namo – ten, kur vėliau iškilo Miestų statybos projektavimo institutas – dar pūpsojo trobos.
Statybvietė neatsitiktinai aptverta spygliuota viela: Mokslininkų namą statė karo belaisviai – vokiečiai ir rumunai.
Užrašas rusų kalba išduoda statybos laikmetį: 1947-ųjų 2-as ketvirtis.
Aptvertame namo kieme buvo surestas pagalbinis – garažų – pastatas.
Iš Mokslininkų namo darytoje nuotraukoje matom kylantį Pedagoginį institutą.
Mokslininkų namo apylinkėse stovėjo gausybė nedidelių namukų.
Taip atrodė Mokslininkų namo apylinkės netrukus po jo pastatymo.
Mokslininkų namas Neries krantinėje iškilo XX amžiaus 5-ame dešimtmetyje.
Namas pastatytas netoli paminklo sovietiniam stabui.
Šiek tiek faktų ir statistikos apie pastatą: statytas XX a. 5-ame dešimtmetyje, neoistorizmo architektūros, tūris 55895 kub. m., naudingas plotas 7834 kv.m., gyvenamas plotas 5666 kv.m., name suprojektuota pusšimtis butų (kiekvienas penkių kambarių, su dviem sanmazgais ir ūkine patalpa (tarnaitei?). Vėliau butai, turėję du išėjimus – į paradinę ir ūkinę laiptines – buvo pertvarkyti į du butus, todėl pastate yra ~70 butų, abiejuose korpusuose yra liftai, fasadai tinkuoti granitiniu tinku. Stogai dengti čerpėmis, baigtas statyti (darbavosi rumunų ir vokiečių belaisviai, todėl statybvietė aptverta tvora su spygliuota viela) 1950 m., belvederyje buvo numatyta įrengti vasaros, po juo – bokštinėje dalyje – žiemos kavines. Sovietmečiu namo pirmame aukšte buvo įsikūrę projektavimo ir prekybos organizacijos, kitos patalpos – gyvenamosios. (Su belvederiu ir po juo esančiomis patalpomis susijusias nuosavybės peripetijas galite atrasti metų-kitų senumo žiniasklaidos straipsniuose.)
Taip atrodė dabartinė Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės vieta 6-ame dešimtmetyje.
Dešinysis Neries krantas ir šv. arkangelo Rapolo bažnyčia 6-ame deš.
Bėgant metams, dabartinis Vašingtono skveras neatpažįstamai išgražėjo (6-as – 9-as deš.)
Kadaise nebūta transporto žiedo prieš Operos ir baleto teatrą, Mokslininkų namą matome tolumoje (6-as deš.)
Taip atrodė Neries krantinės ir Mokslininkų namas 6-ame deš.
Atsisveikindami su Mokslininkų namu, pasidairom į jį bei “amerikankę”, apgaubtus sutemų (6-as deš.).
(Pabuvoti vilniškio Mokslininkų namo praeityje mums padėjo AIDAI.LT archyvo nuotraukos.)
Turite prisijungti norint komentuoti.