AIDAI

Straipsniai
PRENUMERATA

Senaisiais tiltais su poručiku Ledovskiu ir feldfebeliu von Lendenu

Nėra taip lengva su jais sutarti susitikimo vietą, nes vienas šimto metų senumo pavadinimus vardija, o kitas vis kartoja savąją „štrase“ („gatvė“, vok.): ir taip aiškinau, ir kitaip, bet poručikui Ledovskiui Aukštaičių gatvės pavadinimas nieko nesako, mat anuomet toje Vilnios krantinėje rikiavosi trobos, o šiandieną jų nei pėdsako nėra, tad būtent taip ir sutarėme – prie tiltelio per Vilnią, kur anksčiau būta namų, o dabar yra mažas transporto žiedelis. Penkiskart teko aiškinti ir von Lendenui, kad ši vieta patogiausia susitikti, nes miestečius ne itin mėgstanti magistrato (šiandieną – savivaldybės) valdžia taip apmokestino visas gatves, kad tik Paplaujoje vargais negalais randu nuošalią vietelę savajam transportui. Atskubėjęs šiek tiek anksčiau, spėjau išlenkti puodelį kavos iš termoso, ir netrukus pastebėjau link Paplaujos (o XIX amžiaus pabaigoje – Poplavų) tiltuko žengiančius poručiką ir feldfebelį, smagiai traukiančius dūmelius, ir apie kažin ką karštai besiginčijančius.

Angelas ant aukštos kolonos Užupyje atsiras tik po šimtmečio, o kol kas sulptūros vietoje – Išganytojo koplytėlė.

Poručikas suskubo įsiamžinti prie Išganytojo koplytėlės, o šalia vilniečiai pilasi vandenį: tokia galimybė čia bus ir po šimtmečio.

Norite matyti visą AIDŲ turinį?
Tapkite mūsų prenumeratoriais jau dabar!

Parašykite komentarą

Scroll to Top

SUSISIEKITE