„Ką patyriau, kur pabuvojau, su kuo bendravau – viskas mano“, – mintiju, vartydamas senų mokyklinių nuotraukų albumą, amžiumi sparčiai artėjantį prie solidaus termino „pusamžis“. Praėjusį kartą dalinausi su jumis šmaikščiomis istorijomis apie mokytojams krėstas eibes, lyg gyvas stovinčias prieš akis, o šįkart norėčiau papasakoti apie pačius mokytojus, sodriai nuspalvinusius manuosius mokyklinius įspūdžius pačiomis įvairiausiomis nuotaikomis: nuo ryškių ir džiugių, iki pastelinių ar net niūrokų. Daugelis, o galbūt ir dauguma, šių mokytojų jau pasitraukę poilsin ar net anapilin, tad sutarsime, kad neminėsiu nei jų pavardžių ar pravardžių, neįvardinta liks ir juos glaudusi mokykla.
Prasminga ir smagu pradėti pozityvia gaida, tad pirmuoju prisiminsiu fizinio lavinimo (šiandieną tai būtų kūno kultūros) mokytoją, jau žilstelėjusį, bet sportiškai pasitempusį pusamžį pedagogą, mokykloje užtrukdavusį iki vėlumos, mat jis užrakindavo sporto sales – mokykloje jų buvo dvi – kai gausūs entuziastai iki valios prisižaisdavo krepšinį. Netingėdavo žiemą aplieti vandeniu krepšinio aikštelę kieme, paversdamas ją čiuožykla, išreikalaudavo neštis į mokyklą slides, ir sukti ratus paneryje buvusioje improvizuotoje futbolo aikštėje, net didžiausius tinginius priversdavo atlikti visus reikalingus pratimus, o išbarė mus – tiesa, smarkiai – tik sykį, kai rūbinėje ėmėme galingai kartoti necenzūrinę skanduotę, primiršę, kad rūbinės lango esama tiesiai priešais direktorės kabineto langus. Pedagogą gerbėme dar ir todėl, kad likimas pasiuntė jam nelengvus išbandymus – palaidojo dvi seseris – tačiau nepalūžo, nepradėjo išgėrinėti, tik fizinio lavinimo mokytojų kabinete kartais užtraukdavo tirštą dūmą. Beje, verta paminėti, kad anuomet vaikinams tekdavo laikyti trijų normatyvų baigiamąjį egzaminą atestatui: 15 prisitraukimų penketui, 14 – ketvertui, 13 – trejetui, normatyvui mesti granatos formos svarmenį (berods, 700-ų gramų), na, ir trijų kilometrų krosiuką normatyvui nubėgti. Kažin, kiek dabartinių jaunuolių tokį egzaminą išlaikytų penketui (dabar – dešimtukui)? O juk vaikinų fizinė sveikata, pasitempimas, sportiškumas yra esminiai pasirengimo krašto gynybai pagrindai.
