“Čiupt už vadžių, ir vėl iš pradžių”, – byloja liaudies išmintis, tačiau XXI amžiuje senai nebevažnyčiojame, tad link tų pradžių krypkime, padedami Vilniaus etnokultūros centro parengtos festivalio “Skamba, skamba kankliai” apžvalgos: “Tikroji festivalio pradžios data buvo atrasta Daivos Čičinskienės, ilgus metus prie Vilniaus miesto kultūros valdybos veikusios liaudies muzikos sekcijos sekretorės, asmeniniame archyve, protokolų juodraščiuose. Šios iniciatyvos ėmėsi šviesaus atminimo Eugenija Venskauskaitė, kruopščiai bandžiusi surinkti išsibarsčiusius ir nesusistemintus festivalio istorijos faktus. Mintis, jog Vilniui reikia liaudiškos instrumentinės muzikos festivalio, sukosi dar Vlado Bartusevičiaus bei kitų to meto žymių kultūros veikėjų galvose. 1973 m. spalio mėnesį Sporto rūmuose įvyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba skamba kankliai“. 1974 m. gegužės gale Vilniaus salėse

„Nei mėsytės, nei dešrytės – vien raudonos vėliavytės“, – išradingas sovietmečio posakis, taikliai pajuokęs  apšvietimo stulpų papuošimą gausybe raudonų vėliavėlių, rengiantis pompastiškiems popagandiniams renginiams: demonstracijoms, paradams, eitynėms ir t.t. Išties, jau sovietmečio žlugimo priešaušryje – devintojo dešimtmečio pradžioje – prasidėjo maisto prekių tiekimo pertrūkiai, tad ilgos eilės rikiuodavosi tai prie kiaušinių, kurių parduodavo ne daugiau nei dvi dešimtis, tai prie retsykiais pasirodydavusios prekyboje rūkytos dešros, nors dažniausiai pirkėjams tekdavo tenkintis pamėlusiomis vištomis, dėl savojo liesumo bei išvaizdos kaipmat pramintomis „balerinomis“. Sovietinė tikrovė buvo tokia, kad nesugebėta žmones aprūpinti elementariais maisto produktais, net ir tomis pačiomis daržovėmis bei vaisiais, tad likdavo dvi išeitys: talkinti kaime gyvenusiems giminėms, mainais už kelis maišus

Papasakokit, kas paskatino imtis portalo kūrimo? Priežastys buvo kelios, bene svarbiausia įvardintume informacijos – neretai negatyvų atspalvį turinčios – kratinį lietuviškuose žiniasklaidos portaluose: šalia žinių apie karą Ukrainoje rasi ir kulinarinę apžvalgą, ir straipsnį apie kurios nors „pupytės“ įsigytą automobilį ar „stilistės“ kaitintą bambą užsienio kurorte. Norėjosi turiningesnio, prasmingesnio informacijos šaltinio kultūrinėmis, istorinėmis, prasmingo laisvalaikio temomis. Kita vertus, dažna žiniasklaidos priemonė pataikauja pigių sensacijų besivaikančiam internautui, besidominčiam kriminalinėmis paraštėmis, fokusuojasi į politines rietenas bei skandaliukus, o tokią informaciją esame linkę traktuoti menkaverte, vienadiene. Dar viena priežastimi, paskatinusia portalo kūrimą, buvo akivaizdžiai šališka, tendencinga daugumos žiniasklaidos priemonių pozicija į  mūsų istoriją XX amžiuje. Nutarėme, kad vengsime politinių, kriminalinių, skandalingų, bulvarinių ir