AIDAI

Straipsniai
PRENUMERATA

Vienintelis toks ne tik Lietuvoje – unikalusis “Kubilas”

Kas gi vienija mūsų lankytus palangiškę “Vasarą”, šeduviškę “Užuovėją”, vilniškius “Briedį” bei “Lakštingalą”, druskininkiškę “Alką” ir Prienų pašonėje įsikūrusį “Kubilą”? Jūs visiškai teisūs: interjerų unikalumas bei itin liūdna jų lemtis, kaip, beje, ir absoliučios daugumos sovietmečiu lietuvaičių sukurtų interjerų – daugelis jų buvo nuniokoti nykiuoju “pri(ch)vatizacijos” laikmečiu, stilingiems restoranams bei kavinėms būnant pusiau bešeimininkiams. Na, o dabartiniai savininkai it kipšas kryžiaus vengia kalbėti apie jų nuosavybės praeitį, gal todėl, kad dažnas yra prisidėjęs prie saugotinų interjerų sunaikinimo, o galbūt ir įsivyravusi viso, sukurto sovietmečiu, menkinimo ir niekinimo praktika, lyg ne lietuvaičiai, o sovietiniai kariškiai ar partiniai funkcionieriai būtų Lietuvą dabinę. Suktai nutylima, kaip sumaniai anuomet kūrė lietuvaičiai, verždamiesi iš sovietinės cenzūros

Skaitykite toliau..

Išradingų druskininkiečių sukurtas unikumas – “ALKA”

Visai nesenai lankėme Druskininkų senamiestyje įsikūrusią Aleksandro Eigirdo ir Anortės Mackelaitės “dukrelę” – jaukiąją “Dainavą“, o šįkart noriu pasikviesti jus į bene unikaliausią anuometę kurortų užeigą – tiek kavine, tiek restoranu vadintą “Alką”, prigludusią prie Alkos tvenkinio. Abejonių jokių – jei šiandieną vyktų įdomiausio, savičiausio maitinimo įstaigos interjero konkursas, “Alka” nesunkiai pelnytų vietą apdovanotųjų tarpe. Pelnytų, jei jos kūrėjų vaisiai būtų toliaregiškai išsaugoti, bet kelionę į svečius pas “Alką” nepradėsime pastenėjimais apie beatodairišką senųjų kavinių ir restoranų įrengimo naikinimą, o prisiminsime šios unikalios ir ypatingą aurą turėjusios vietos kūrėjus. Nuotraukos pakuždės mums, kad neabejotinai prisidėjęs yra žmogus, mylintis gamtą ir puikiai perpratęs jos teikiamas galimybes išskirtinio interjero sukūrimui. Išties, tas

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Iš amžių glūdumos atkeliavę nagingų meistrų dirbiniai žavi ir šiandieną

Šiandieną talentingų Lietuvos meistrų-tautodailininkų talkininkėmis yra graviravimo, frezavimo, šlifavimo, tekinimo staklės ir daugybė kitų įrengimų bei įrenginių, įgalinančių kurti akį džiuginančias grožybes. Kokius gi papuošalus kūrė lietuvaičiai žiloje senovėje, kai šiandienio technikos progreso sukurtų talkininkų nebuvo nei kvapo? Pasidomėkim ir pasigrožėkim.

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Sielą džiugino ne tik kankliai, bet ir tautodailininkų sukurtos grožybės

Paskutinįjį gegužės savaitgalį sostinėje nuaidėjo jau penkiasdešimtasis folkloro festivalis „Skamba, skamba kankliai“, kuriame šurmuliavo ir auksarankių tautodailininkų kermošius – užsukim į jį. Lankantis tokiuose renginiuose, apima pasididžiavimas didžiuliu Lietuvos menininkų-tautodailininkų potencialu, kuriuo galėtume ir turėtume ne tik gėrėtis, bet ir girtis, tačiau visi kaip vienas mugės dalyviai pabėdavojo ne tik nesulaukiantys žiniasklaidos dėmesio, bet ir netikėtą akibrokštą šiemet apturėję: pagrindiniu Sereikiškių parko taku buvo surengtas bėgimas, tad abipus tako išrikiuotuose tautodailininkų paviljonuose eksponuojami gaminiai gerokai apdulkėjo. Na, valyti keramikos dirbinius nuo dulkių dar įmanoma, o kaip elgtis odininkams, net šlapia šluoste valyti savųjų kūrinių negalintiems? Berods, savivaldybės klerkai eilinį kartą nesusiorientavo, kad derinti mugę ir bėgimą nelabai išeina, kai taką

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Kretingos vandens malūno įdomybės: yra į ką paveizėti ir pasigrožėti!

Smagiai pasikaitinę Baltijos pajūryje, skyrėme dieną Kretingos grožybėms aplankyti, ir neapsirikome: kretingiečiai nuoširdžiai stengiasi gražinti savąją gimtinę. Šįkart pasikviesiu jus į vandens malūne įrengtą ekspoziciją, pasigrožėsime ir naiviojo meno atstovo – Alfonso Skiesgilo dailiais drožiniais, eksponuotais Kretingos muziejuje. Apie etnografinę ekspoziciją tegul papasakoja patys Kretingos muziejininkai, pagrįstai galintys didžiuotis savaisiais darbais. IŠ ISTORIJOS Kretingos dvaro medinis vandens malūnas žinomas nuo XVI a., o akmenų mūro pastatytas 1770-1771 m., valdant dvarą Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Grafas Juozapas Tiškevičius jį rekonstravo, pristatydamas fachverkinį antstatą, ir 1878 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę ir dvaro stalių dirbtuves. Tarpukariu čia veikė grafų Tiškevičių aliejaus fabrikas „Oelit“, saldainių dirbtuvė, medaus ir sirupo dirbtuvė „Šatrija“. XX a.

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Kad šeimininkų darbus lydėtų polėkis, jų namus turėtų puošti lėkis

Anuomet dažnas namas Lietuvoje buvo padabintas menišku lėkiu. Lėkis – pastatų (dažniausiai medinių) kraigo galo puošybos elementas. Daromi iš ornamentiškai pjaustytų lentų. Kartais dažomi melsva, balta, ruda spalva. Yra 3 pavidalų ir konstrukcijų: poriniai (dviejų įstrižai sukryžiuotų lentų), vertikalūs (vienos trumpos lentos) ir mišrūs. Labiausiai paplito XIX a.–XX a. pr. Dabar lėkius galima pamatyti pajūryje, Rytų Lietuvos kaimuose. Buvo naudojami siekiant apsaugoti stogą nuo vėjo, kuris draikydavo šiaudus.Lėkiais puošti gyvenamieji namai, klėtys, rečiau tvartai, daržinės ar jaujos. Lėkiuose būna išdrožti geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų, zoomorfiniai (žalčiukai, žirgeliai, avinų galvos, paukščiai ir pan.) motyvai. Sudėtingiausios lėkių formos aptinkamos Mažojoje Lietuvoje ir Žemaitijoje. Čia arklių galvos dar dabinamos išpjaustinėtomis gėlėmis ir paukščiais. Mažojoje

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Šiandieną namas prasideda nuo durų, o anksčiau prasidėdavo nuo gonkų

Dabar sakoma: „Namai prasideda nuo durų“, o anksčiau namas prasidėdavo nuo gonkų (gonkelių) – verandos-pastogės prie gyvenamojo namo. Gonkos puošia namus, apsaugo duris ir priemenę nuo kritulių ir naudojamos kaip poilsio patalpa. Puošiamos išpjaustinėtomis ar išdrožinėtomis lentomis, arkliukais, kraigas – augalinių formų figūromis. Gonkos būna pristatytos su atskiru dvišlaičiu stogeliu, vienu galu prisišliejusios prie namo sienos ar stogo, arba prigludusios prie namo – užleistos stogu. Nuotraukų aprašymuose nurodytas tuometis administracinis suskirstymas. Liepiškių kaimas, Šiaulėnų seniūnija, Šiaulių apskritis. Daugšigalių kaimas, Pakruojo rajonas, Šiaulių apskritis. Lapienės kaimas, Jiezno rajonas. Notėnų kaimas, Salantų rajonas. Stosiūnų kaimas, Kuktiškių seniūnija, Utenos apskritis. Gonkos. Gonkų puošyba. Notėnų kaimas, Platelių seniūnija, Plungės apskritis. Prieangio puošyba Druskininkų apylinkių

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Šimtmečius saugoję nuo negandų, koplytstulpiai puoštų dažną sodybą

Krikščioniškuose šalyse, ypač Lietuvoje bei Lenkijoje, amžiais plito meniškų, auksarankių meistrų pagamintų koplytstulpių, kryžių bei koplytėlių gausa: jie statyti prie įvažiavimo į kaimą ar miestelį, prie kelių sankryžų ar tiesiog sodybų kiemuose. Pamaldūs ir savąjį kraštą pamilę, mūsų bočiai stengėsi jį visokeriopai puošti, stiprinti tikėjimo tradicijas. Šiandieną dauguma šių meno kūrinių priglausti muziejuose, jei tik vertingi sakraliosios drožybos kūriniai nebuvo negailestingai sunaikinti sovietmečiu. Mūsų laikais koplytstulpį užsisakyti gali retas, nes tai išties brangus meno kūrinys, o ir ne prie kiekvieno modernaus namo tinkantis. Galbūt koplytstulpių statymo tradicija atgims, jei turėsime galimybę grožėtis nagingų liaudies meistrų sukurtomis grožybėmis: šįkart tokia proga tenka jums.

Skaitykite toliau..
Scroll to Top

SUSISIEKITE