Šiandieną talentingų Lietuvos meistrų-tautodailininkų talkininkėmis yra graviravimo, frezavimo, šlifavimo, tekinimo staklės ir daugybė kitų įrengimų bei įrenginių, įgalinančių kurti akį džiuginančias grožybes. Kokius gi papuošalus kūrė lietuvaičiai žiloje senovėje, kai šiandienio technikos progreso sukurtų talkininkų nebuvo nei kvapo? Pasidomėkim ir pasigrožėkim.
Paskutinįjį gegužės savaitgalį sostinėje nuaidėjo jau penkiasdešimtasis folkloro festivalis „Skamba, skamba kankliai“, kuriame šurmuliavo ir auksarankių tautodailininkų kermošius – užsukim į jį. Lankantis tokiuose renginiuose, apima pasididžiavimas didžiuliu Lietuvos menininkų-tautodailininkų potencialu, kuriuo galėtume ir turėtume ne tik gėrėtis, bet ir girtis, tačiau visi kaip vienas mugės dalyviai pabėdavojo ne tik
Smagiai pasikaitinę Baltijos pajūryje, skyrėme dieną Kretingos grožybėms aplankyti, ir neapsirikome: kretingiečiai nuoširdžiai stengiasi gražinti savąją gimtinę. Šįkart pasikviesiu jus į vandens malūne įrengtą ekspoziciją, pasigrožėsime ir naiviojo meno atstovo – Alfonso Skiesgilo dailiais drožiniais, eksponuotais Kretingos muziejuje. Apie etnografinę ekspoziciją tegul papasakoja patys Kretingos muziejininkai, pagrįstai galintys didžiuotis savaisiais
Miela ir džiugu, kad Lietuvoje gausu talentingų ir darbščių, auksarankių meistrų-menininkų. Grožėsimės reto talento kalvio gaminiais, pamatytais vilniškiam “Kaziuke”. Lietuva turtinga ne vienadienėmis naujienomis, o liaudies meistrų talentu! Rengiant apybraižą, naudotos AIDAI.LT archyvo nuotraukos.
Anuomet dažnas namas Lietuvoje buvo padabintas menišku lėkiu. Lėkis – pastatų (dažniausiai medinių) kraigo galo puošybos elementas. Daromi iš ornamentiškai pjaustytų lentų. Kartais dažomi melsva, balta, ruda spalva. Yra 3 pavidalų ir konstrukcijų: poriniai (dviejų įstrižai sukryžiuotų lentų), vertikalūs (vienos trumpos lentos) ir mišrūs. Labiausiai paplito XIX a.–XX a. pr. Dabar
You must be logged in to post a comment.