„Papraščiausia ritė, o darbšti kaip bitė, paprasčiausia ritė, o darbšti kaip bitė!”, – ar pamenate šią verpimo cecho ritės dainelę iš seno animacinio filmo “Kartuno gatvė”? Na, manojo draugo žmona Rita ne ritė, bet irgi darbšti kaip bitė, o taip pat sumani bei gabi: ir ispanų kalbą pramoko, ir kartu su broliu sėkmingai verslauja, ir …
“Dainavos” virtuvėje: kokiais skanumynais vaišino garsusis restoranas? Skaityti daugiau »
Nuo birštoniškės J.Basanavičiaus aikštės driekiasi pagrindinė (S.Dariaus ir S.Girėno) gatvė, jos tęsinyje – Jaunimo gatvėje – aptiksite “Skonių svetainę”. Sakysite, jog gėda būtų prisipažinti, kad lankaisi Birštone pirmą sykį? Išties, iki šiol daugelį kartų ilsėjomės Palangoje, Neringoje, Druskininkuose ir net Anykščiuose, o štai nediduką, bet šaunų dzūkų kurortą kol kas buvome nepažinę, tad metų pradžioje …
Birštonas vėl džiugina smagurius: šįkart pamalonino “Skonių svetainė” Skaityti daugiau »
Sušinė “Susitikimas” išties yra puiki vieta susitikti: jauku, skanu, nebrangu, akį pamalonina daili panorama, aptarnavimas – pavyzdinis. „Tiesiai – arčiau, o aplink – greičiau“, – berods, garsioji patarlė šįsyk mums nepasiteisino, nes Birštonan sumanėme važiuoti ne pro Trakus vingiuojančiu ir nepaprastai dailius vaizdus dovanojančiu keliu, o skutome magistrale iki Žiežmarių, tuomet jau nusukdami link Dzūkijos …
Fantastiškų sušių oazė Birštone: papietavę, vakarienei vėl sugrįžom Skaityti daugiau »
“Lokiui” nepaprastai pasisekė: patekęs į rūpestingas rankas, jis nebuvo nustekentas, o yra kruopščiai prižiūrimas. Tiek jaunas, tiek senas vilnietis jį puikiai pažįsta, mat šis pusamžis personažas džiugina akį ir skrandį jau šeštą dešimtmetį – antrą tokį Vilniuje sunkiai berasi, nebent Gedimino prospekto gražuolė „Neringa“ tiktų jam į drauges. Šįkart neteks nei bėdavoti, nei aimanuoti, kad …
Vilniaus senamiesčio perliukas: nors jau pusamžis, bet išgražėjęs “Lokys” Skaityti daugiau »
Alytiškio “Dzūkų restorano” aplinka eklektiška, tačiau dvelkianti jaukumu ir šeimininkų rūpestingumu. „Kas ieško, tas visad suras“, – išties frazė iš tarpukarį menančios Stepo Graužinio dainos „Dainuok, vėjau!“ (originalas – Isaako Dunajevskio „Linksmasis vėjas“) rodos, naiviai paprasta, tačiau mano gyvenimiškame kelyje yra pasitvirtinusi daugybę kartų. Vis tikėjausi rasti Lietuvoje užeigą, turinčią įdomią praeitį, ir sugebėjusią saviškę …
Jei ne dzūkiškos alytiškių vaišės, būtume likę alkani ir nelaimingi Skaityti daugiau »
You must be logged in to post a comment.