Anokia čia paslaptis, kad rengiu jums kelionę į „Merkurijų“: ne tą, kuris artimiausias Saulei ir smarkiai įkaitęs, o į komfortišką, įkaitusią vien nuo prekybinių aistrų, kauniškės Laisvės alėjos puošmeną. Tačiau pirma turime atiduoti pagarbą jau anapilin iškeliavusiam „Merkurijaus“ autoriui, įsimintinais darbais vešėjusiam architektui Algimantui Sprindžiui – džiaugčiausi, jei ir Vilnių
Ne tik pirmoji meilė, bet ir pirmasis retronuotraukų albumas – mieliausias ir įdomiausias ne vien tuo, kad šviesą išvydo chruščiovinio atlydžio metu, todėl nuotraukos ir įdomios, ir išties meniškos ir nuotaika bei rakursu. Viena bėda: albumo įdėklas – knygutė, kurioje tuomet įprastai buvo surašomos nuotraukose pavaizduotos vietos, įvykiai ir žmonės,
Visai neseniai istorikai, literatūrologai, politikai ir visuomenininkai laužė ietis dėl Vilniaus centre stūksojusio paminklo rašytojui ir aktyviam sovietų talkininkui – Petrui Cvirkai, prieš keletą metų žiniaklaidoje virė diskusijos dėl kuklios meninės vertės skulptūrų ant vilniškio Žaliojo tilto, tačiau šie sovietmečio stabai tebuvo tik maža dalelė to sovietinio „palikimo“, kurį teko
Galbūt todėl, kad brendau kartu su Atgimimu, manojoje atmintyje Gedimino – taip anuomet ji vadinta – aikštė tapatinasi su nepamirštamais įvykiais: „bananų baliumi“, iš kurio vos išnešiau sveiką kailį, Lietuvos delegatų palydomis vertybiniam mūšiui į Maskvą, daugiatūkstantiniais mitingais, trispalvės pakėlimo Gedimino bokšte sutikimu, kryžium gulėjusiųjų akcijomis, ir kitais dvasią virpinusiais
Klustelėję visažinio Google’o apie restoraną “Kibinai”, išsyk būsite palydėti į Trakuose restauratorių kadaise surestą stilingą “Senąją kibininę”, o geresnę atmintį turintys prisiminsite ir Trakų gatvės pradžioje veikusią puikią kavinę “Trakai”, vaišinusią gardžiais patiekalais, ir, savaime suprantama, neeilinio skanumo kibinais. Tačiau tik retas (pirmiausia – vyresniosios kartos antakalniečiai) pamena, kad Vilniuje
You must be logged in to post a comment.