(“Vaizdelis” iš pašnekovės namo terasos: suverstos lentos, paletės, statybinės atliekos šalimais gyvenančiam bendrijos pirmininkui nė motais.) Skaitydamas jaunųjų istorikų straipsnius apie laikmetį, kuriame teko gyventi jų tėvams bei seneliams, iki valios prisijuokiu – tiek toje rašliavoje nuogirdų, išsigalvojimų, svaičiojimų ir begalės netikslumų. Šįkart apie „sodininkų“ bendrijų šiandieną kalbėsimės su vilniete, kuri ne iš nuogirdų žino apie sostinės pakraščius užėmusius vienbučius gyvenamųosius namus, pridygusius vadinamosiose „sodininkų“ bendrijose: jau porą dešimtmečių mūsų pašnekovė gyvena tokioje aplinkoje, ir puikiai žino vilniškių „sodininkų bendrijų“ realijas. Mėginsim pasidomėti, kaip gūdi sovietmečio atgyvena – persenusio „sodininkų bendrijų“ statuso prikergimas gyvenamaisiais rajonais senai tapusioms miesto dalims – įtakoja gyvenimo sąlygas dešimtims tūkstančių čia įsikūrusių šeimų. Pasiteirausime tiek

Retkarčiais pasikalbu su įsileista gyventi ukrainiečių šeima, neramiai laukiančia žinių iš dviejų fronte kariaujančių sūnų. Kalbamės ne tik apie karą, rengimąsi kontraatakai (ukrainiečiai rimtai jai ruošiasi), bet ir apie nacionalinių vertybių svarbą. Visai kitą reikšmę karo fone įgavo ukrainiečių kalba, anksčiau Rytų Ukrainos didmiesčiuose buvusi podukros vietoje. Kitoje šviesoje ukrainiečiai išvydo savuosius nacionalinius rūbus, visa širdim pajuto jų mielumą, išmoko iki dvasios gelmių gerbti šalies vėliavą ir jos spalvas. Bene vieningai pripažįsta, kad ne vien meilė laisvai tėvynei, bet ir tautinė kultūra, kalba, nacionaliniai simboliai suvienijo tautą žūtbūtinės kovos akivaizdoje. Pasišnekėjęs su jais, noromis-nenoromis imuosi brėžti paraleles tarp šiandienės Ukrainos vertybių, ir mūsų pačių požiūrio į daugelio kartų saugotos kalbos

Pirmas įspūdis, atvykus į “Vytautas Mineral SPA Birštonas” – malonus: modernus pastatas, erdvi ir šiuolaikiška fojė, jokių parkavimo keblumų. Pasiskaitęs aibę atsiliepimų apie mums nakvynę Birštone suteikusio viešbučio (ir SPA centro) „Vytautas Mineral SPA“ paslaugų kokybę, susipratau, kad manasis laiškas minėto viešbučio vadovams sulauks eilinio „dėkojame už jūsų pastabas, tobuliname, stengiamės, atsižvelgsime, atsiprašome ir t.t.“. Bėgant metams, ir vis naujoms raukšlėms vagojant pusamžį mano veidą, įsitikinau, kad nėra jokio kito kelio, norint paveikti nenorinčių keistis veikėjų abejingumą, kaip negerovių viešinimas įmanomai plačiau ir atkakliau, tad dalinuosi su jumis tekstu laiško „Vytauto“ administracijai: kokie jūsų įspūdžiai po apsilankymo – jei teko apsistoti nakvynei ar lankytis SPA centre – birštoniškiame „Vytaute“? „Šių