Nuo birštoniškės J.Basanavičiaus aikštės driekiasi pagrindinė (S.Dariaus ir S.Girėno) gatvė, jos tęsinyje – Jaunimo gatvėje – aptiksite “Skonių svetainę”. Sakysite, jog gėda būtų prisipažinti, kad lankaisi Birštone pirmą sykį? Išties, iki šiol daugelį kartų ilsėjomės Palangoje, Neringoje, Druskininkuose ir net Anykščiuose, o štai nediduką, bet šaunų dzūkų kurortą kol kas buvome nepažinę, tad metų pradžioje išsiruošėme trumpam poros dienų atokvėpiui į smarkiai išsireklamavusį SPA kompleksą – dėl savojo dualumo vertą atskiros apybraižos – Birštono pakraštyje. Kainos viešbučio restorane tikrai įspūdingos – antai, barščiais skambiai pavadinta burokėlių sriuba kaštuoja net septynis eurus – tad vakarėjant neapšviestu taku (žibintai yra, bet kažkas linkęs pataupyti elektrą) patraukėm link miesto centro, ieškodami gardžiai maitinančios,

Sušinė “Susitikimas” išties yra puiki vieta susitikti: jauku, skanu, nebrangu, akį pamalonina daili panorama, aptarnavimas – pavyzdinis. „Tiesiai – arčiau, o aplink – greičiau“, – berods, garsioji patarlė šįsyk mums nepasiteisino, nes Birštonan sumanėme važiuoti ne pro Trakus vingiuojančiu ir nepaprastai dailius vaizdus dovanojančiu keliu, o skutome magistrale iki Žiežmarių, tuomet jau nusukdami link Dzūkijos kurorto. Nukakę svetingų dzūkų miestan, pirmiausia aplankėme dailiame sename pastate įsikūrusį Turizmo informacijos centrą, tik domėjomės ne Birštono įžymybėmis, bet apie artimiausią kavinę klausinėjome, nes žvarbokas oras ir įkyrus lietutis varu varė ieškoti šiltesnės užuovėjos, o ir pilvai jau grojo polonezą. Patartą kavinę radę uždarytą, sanatorijos „Tulpės“ biuvetėje (išpuoselėta, joje net koncertai vyksta) paslaugi darbuotoja