Jei jums skaitant šį romantišką siužetą „pakibtų“ internetas arba kompiuteris, bene racionaliausia išeitimi būtų tiesiog perkrauti modemą arba kompiuterį. O kaip gi perkrauti santykius, jei kartu gyveni trisdešimtį metų, ir rodos, pažįsti vienas kitą kaip nuluptą? Turbūt sutiksite su manimi, bičiulės ir bičiuliai, kad efektyviausias būdas yra ištrūkti iš fantaziją bei jausmus bukinančios rutinos, ir kartu leistis jei ne į pasaulio kraštą, tai bent į kokią Turkiją. Būtent taip mudu su pačiute ir pasielgėme, tvirtai nutarę derinti drybsojimą saulės įkaitintame paplūdimyje su išvykomis į atraktyvius, įspūdingus objektus, kurių Turkijoje apstu. Keletą dienelių pakaitinę bambas Konaklio (dailus turistinis miestelis Antalijoje) pliaže, leidomės pusšimčio kilometrų išvykon į Manavgato apylinkėse esantį Žaliąjį kanjoną,

Minėdami Škotiją, pirmiausia prisimenam kiltus dėvinčius futbolo sirgalius ar dūdmaišių pūtėjus, Lochneso pabaisą, garsųjį škotišką viskį, atmintyje atgyja Valterio Skoto herojus Aivenhas ar vaikystėje skaitytų, baugokų legendų bei pasakų personažai – burtų meistrės fėjos ir šelmiški elfai. Beje, sumanusis seklys Šerlokas Holmsas už pasaulinę šlovę ir populiarumą turi būti dėkingas būtent škotų rašytojui Arturui Konanui Doiliui. Dažnas lietuvaitis bevelija savom akimis išvysti samanomis apaugusias Škotijos viduramžių pilis, kalnų tarpekliuose besiganančias avių kaimenes, iš aukštumų atbėgančius ledinius upokšnius bei ūkų apgaubtas kalnų viršūnes. Kadangi kelionė Škotijon nėra nei sudėtinga, nei itin brangi, tad ir nenuostabu, kad traukiančių į šią šalį lietuvaičių gretos neretos: susigundė tokia romantiška kelione ir mūsų šiandienos pašnekovė

Viktorija (Victoria) – „pergale“ – pavadinta Gozo salos sostinė yra nedidukas, apie šešis tūkstančius gyventojų turintis miestukas, pritvinkęs įdomybių, apie kurias dar nesyk pasakosiu, o šįkart lankysimės žinomiausiame Viktorijos perliuke – galingoje tvirtovėje Citadelė (Čitadela/Cittadella). Iš pajūryje įsikūrusio Marsalforno, kuriame buvome apsistoję už labai patrauklią kainą, į Viktoriją riedame 310-u autobusu nepilną pusvalandį, ir vos tik išlipę autobusų stotyje, kaipmat išvystame ant aukštos kalvos dunksančius Citadelės mūrus. Galingos tvirtovės sienos mena daugel žūtbūtinių mūšių. Citadelės link veda itin stati gatvelė, priglobusi jaukias kavinukes. Citadelė/Čitadella – ryški Maltai priklausiančios Gozo salos sostinės Viktorijos dominantė.  Užsukam į netoliese įsikūrusį Viktorijos turizmo informacinį centrą, ir pasiuostinėjam apie Gozo salos įdomybes, o po to

Jei manote, kad esate vairavimo virtuozas, tai turėsiu jus smarkiai nuvilti – tikrieji vairavimo įgūdžiai atsiskleidžia tik siaurutėse Maltos miestų bei miestelių gatvėse, kuriose autobusų vairuotojai demonstruoja tikrą pilotažą. Sūnus, lankęsis Maltoje prieš keletą metų, daugokai pasakojo apie kvapą gniaužiančius įspūdžius, kai autobusų vairuotojai manevruoja senovinėmis gatvėmis taip, kad tarp pastato ir autobuso telieka keliasdešimt centimetrų, ir, rodos, tuoj išgirsi gergždžiančio metalo trekštelėjimą. Ir mūsiškis – 322-ojo maršruto – autobusas gatvelėse sukasi mikliai it vijurkas, veždamas mus iš pajūrinio miestelio Marsalforno į kitą nediduką Gozo salos miestuką – Xaghrą, kuriame ketiname aplankyti priešistorinę šventyklą bei rūpestingai restauruotą Ta‘ Kola vėjo malūną. Nors malūnui bemaž trys šimtai metų – pastatytas 1725-ais

Du šimtai dolerių – daug ar mažai? Lietuvos pensininko rankose – nemažai, tačiau turbūt sutiksite, kad kainoms šokant pasiutpolkę, tokia suma šiandieną nėra ypatinga. Tiesa, 1991-ųjų gegužę poros šimtinių „žalių“ mums pakako surengti kuklias, bet linksmas vestuves, o dar po poros metų du šimtus dolerių savojoje „alma mater“ gavau kelionei į Danijos miestą Horsens‘ą, kur grupelė geriau anglų kalbą mokančių studentų turėjo rengti diplominius projektus. Užsisakiau lietuvišką pasą – skubos tvarka, už visus trisdešimtį „žalių“ – ir lėkiau į vilniškį Kalvarijų turgų pirkti porą palčių lašinių, mat Danijoje maistas brangus, tad bandysiu sutaupyti, lietuviškus lašinius kimšdamas. Kokie gi tai pinigai buvo 1993-ųjų pradžioje tie du šimtai dolerių? Litas sugrįžo tų