AIDAI

Straipsniai
PRENUMERATA

Atgaivos oazės sovietmečio kasdienybėje – šarmingi restoranai

Savosiose kelionėse į Lietuvos praeitį mes ne veltui skiriame tiek daug dėmesio restoraninei kultūrai, nes ji buvo bene rimčiausia išimtimi skurdokoje ir neįmantrioje sovietmečio kasdienybėje, kurią praskaidrindavo pavakarojimai su kolegomis, jubiliejaus šventimas ar vestuvių šurmulys. Aplankėme jau nemažai stilingų Lietuvos restoranų: „Dainavą“ Druskininkuose, vilniškes „Neringą“ bei „Dainavą“, sostinės senamiestyje viliojusius „Lokį“, „Senąjį rūsį“, „Medininkus“, T.K.Valaičio išpuoštus „Žirmūnus“, anuometę modernizmo žvaigždę – palangiškę „Vasarą“, žavėjomės druskininkiške „Alka“, pabuvojome kauniškėse „Gildijoje“ ir „Trijose mergelėse“, o visai nesenai dalyvavome tikrame randevu po senuosius Kauno restoranus. Tad esame jau šiokie-tokie senosios restoraninės kultūros žinovai, ir puikiai išmanom, kodėl sovietmečiu atvykėliams iš plačiosios imperijos užkaborių atvipdavo žiaunos Lietuvos restoranų erdvėse. Drąsiai galėtume teigti, kad ne

Skaitykite toliau..

Iš sunkmečio – į gerovę: lietuvio studento įspūdžiai Danijoje 1993-ais (II)

Ir pačiam kirba tokios mintys: ar beverta kapstytis atmintyje, žadinant trijų dešimtmečių senumo prisiminimus, juk tame pačiame daniškajame Horsense, o ir pačioje Danijoje per trisdešimtį metų tikrai daug kas pasikeitė, tad ir palyginimas su šiandienine mūsų tikrove vargu ar aktualus? Po teisybei, mieli bičiuliai, dar ir kaip aktualus: daug ką prisimenu, lyg būtų nutikę vakar, nes labai ryškūs buvo kontrastai tarp anuometės skandinaviškos šalies ir sunkmečiu brendančios Lietuvėlės, tad ir dabar verta įsivertinti, ar sugebėjom visgi priartėti, o gal net ir pasivyti civilizuotą Europą, ar ir toliau tebeieškome savojo kelio į harmoningą ir darnią visuomenę, kurioje socialinis atsakingumas gerokai svarbesni už piniginės dydį. Dar neskaičiusius pirmosios pasakojimo dalies, kviečiu pasinaudoti

Skaitykite toliau..

Lietuvaičių trijulės nuotykiai ir atradimai pasaulio krašte – Šri Lankoje

Pandemiją prisiminsiu ne tik dėl sunkokai persirgto kovido, bet ir dėl intensyvių paieškų: visuose prekybcentriuose ieškojom elementarios buitinės prekės – galąstuvo: galiausiai pavyko rasti ir brangų, ir kaip pasirodė vėliau – prastą, bet ką gi darysi, žmogau, nepagaląsi juk peilius bei žirkles pirštu ar dar kuo. O kaip gi „pagaląsti“ jausmus, kad jie galutinai neatšiptų, gyvenant ištisus dešimtmečius santuokoje, kad buvimas kartu netaptų tiesiog patogiu buitiniu sugyvenimu? Kiekvienas bandome (arba nebandome…) rasti būdus, kaip pagyvinti santykius poroje, ir dažnam bene efektyviausias būdas „pasišviežinti“ – kelionės į svečias šalis, geriausia – tolimas ir egzotiškas. Šįkart, prieš keldami sparnus skrydžiui „už jūrų marių, už vandenėlių“, pirmiausia susipažinkime su mūsų pakeleiviais. Kadaise, dirbdamas

Skaitykite toliau..

Romantiškas pasivaikščiojimas gražuolėje Rygoje prieš 60 metų

Vargu ar berasi veiklesnį lietuvaitį, nebuvusį braliukų šalies sostinėje: miestas išties nuostabus, o ir kelionė netolima. Nors transportininkai žada jau kitąmet Rygon važiuosiantį greitąjį traukinį, mes šįkart suksim laikrodį geras šešias dešimtis metų atgal, ir vaikštinėsim Latvijos sostinės praeityje, bandydami nepastebėti nykių sovietmečio akcentų, o į sovietinius balvoniukus net nesidairydami. Parako bokštas mena dar XIII amžių. Meistaru (Meistrų) gatvė senamiestyje. Ministrų tarybos pastatas. Pagrindinei Rygos gatvei, kaip ir Lietuvos sostinės prospektui, prikergtas bolševikų stabo Lenino vardas. Valstybinis akademinis operos ir baleto teatras pastatytas XIX amžiuje, jo išorė bei puošnus interjeras nepalieka abejingų. Rygos gatvėse atrasime daugybę dailių pastatų, tik štai pavadinimai prikergti sovietinių veikėjų: šiai – Kirovo vardas. Valstybinį dramos

Skaitykite toliau..

Antalijos regiono puošmena – Merkez Külliye Camii mečetė Manavgate

Mūsiškis autobusas, pilnas lietuvaičių turistų, neskubėdamas rieda iš nuostabaus Žaliojo kanjono link Antalijos pakrantėje įsikūrusio Manavgato miesto, kuriame laukia viena šio regiono įdomybių – galinga Merkez Külliye Camii mečetė. Tai didžiausia musulmonų šventovė Antalijos pakrantėje, baigta statyti 2004-ais. Statyba buvo nepigi – atsiėjo tris milijardus turkiškų lirų, kuriuos visus, kaip teigiama turkiškuose informacijos šaltiniuose, paaukojo tikintieji. Šalia mečetės iškilę keturi iš tolo matomi minaretai, kurių kiekvieno aukštis 60 metrų. Mečetės centre – 30 metrų aukščio didysis kupolas, apsuptas dar 27 mažesnių kupolų. Vienu metu mečetėje gali melstis net keturi tūkstančiai maldininkų. Maniškei akiai mečetės padaila pasirodė kiek raiboka, nors tą patį kuris nors turkas galėtų pasakyti apie mūsiškes katalikiškas šventoves,

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Tolimosios šalies įdomybės: kuo Australija sužavėjo lietuvaitę Dalią

Žiulio Verno herojui Filijui Fogui kadaise prireikė 80-ies dienų apkeliauti pasaulį – įveikti žemę juosiančius keturiasdešimt tūkstančių kilometrų. Gausiai grupei lietuvaičių neteko keliauti keliasdešimt dienų, kad nukakti į Australiją, kurią nuo Lietuvos skiria trylika su puse tūkstančių kilometrų – pakako skrydžio su tarpiniu nusileidimu Singapūre. Visgi nukakti į išties toli esantį žemyną gali sau leisti anaiptol ne kiekvienas, nes tokia kelionė yra ne iš pigiųjų. Tačiau pamatytos Australijoje įdomybės ir patirtos emocijos tikrai atperka ir kelionės rūpesčius, ir investuotus pinigėlius. Tolimojoje šaly pabuvojusi lietuvaitė Dalia mielai sutiko pasidalinti savaisiais įspūdžiais ir įamžintais įspūdingais Australijos vaizdais. Sidnėjaus vaizdai pakeri dažną atvykėlį. Australija garsėja unikaliais gamtos objektais: kuriuos aplankėte, kas įsiminė? Išvydome

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Vaišinamės Jūrmaloje: vienur skaniai, sočiai ir nebrangiai, o kitur…

Gėda ir prisipažinti, kad jau įžengę šešton dešimtin, dar nebuvome lankęsi garsiausiame kaimyninių šalių pajūrio kurorte – Jūrmaloje, tad šią vasarą per Žolines išsiruošėm į latviškąjį pajūrį, pakeliui užsukę į Biržus, aplankydami naują ekspoziciją pilyje. Teisingai visgi yra sakoma, kad „tiesiai arčiau, o aplink greičiau“, tad suremontuotas ir maloniais vaizdais akį pamaloninantis kelias iš Biržų į Jūrmalą išties neprailgo, o ir likome labai patenkinti išsinuomavę suremontuotą dviejų kambarių butą Jūrmalos rajone Kauguri tik už pusšimtį eurų parai: buto savininkė Rima puoselėja sentimentus Lietuvai ir lietuvaičiams, mat jos tėvas lietuvis, motina ukrainietė. Apie Jūrmalą jau esu parengęs jums apžvalginę-agitacinę apybraižą – aplankyti latviškąjį kurortą tikrai verta – tad šį straipsniuką skirsiu

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Gamtos ir žmogaus nuostabus kūrinys: fantastiškas Žaliasis kanjonas

Jei jums skaitant šį romantišką siužetą „pakibtų“ internetas arba kompiuteris, bene racionaliausia išeitimi būtų tiesiog perkrauti modemą arba kompiuterį. O kaip gi perkrauti santykius, jei kartu gyveni trisdešimtį metų, ir rodos, pažįsti vienas kitą kaip nuluptą? Turbūt sutiksite su manimi, bičiulės ir bičiuliai, kad efektyviausias būdas yra ištrūkti iš fantaziją bei jausmus bukinančios rutinos, ir kartu leistis jei ne į pasaulio kraštą, tai bent į kokią Turkiją. Būtent taip mudu su pačiute ir pasielgėme, tvirtai nutarę derinti drybsojimą saulės įkaitintame paplūdimyje su išvykomis į atraktyvius, įspūdingus objektus, kurių Turkijoje apstu. Keletą dienelių pakaitinę bambas Konaklio (dailus turistinis miestelis Antalijoje) pliaže, leidomės pusšimčio kilometrų išvykon į Manavgato apylinkėse esantį Žaliąjį kanjoną,

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Senovės slėpiniai ir gamtos magija: ką atrado Škotijoje lietuvaitė Rita

Minėdami Škotiją, pirmiausia prisimenam kiltus dėvinčius futbolo sirgalius ar dūdmaišių pūtėjus, Lochneso pabaisą, garsųjį škotišką viskį, atmintyje atgyja Valterio Skoto herojus Aivenhas ar vaikystėje skaitytų, baugokų legendų bei pasakų personažai – burtų meistrės fėjos ir šelmiški elfai. Beje, sumanusis seklys Šerlokas Holmsas už pasaulinę šlovę ir populiarumą turi būti dėkingas būtent škotų rašytojui Arturui Konanui Doiliui. Dažnas lietuvaitis bevelija savom akimis išvysti samanomis apaugusias Škotijos viduramžių pilis, kalnų tarpekliuose besiganančias avių kaimenes, iš aukštumų atbėgančius ledinius upokšnius bei ūkų apgaubtas kalnų viršūnes. Kadangi kelionė Škotijon nėra nei sudėtinga, nei itin brangi, tad ir nenuostabu, kad traukiančių į šią šalį lietuvaičių gretos neretos: susigundė tokia romantiška kelione ir mūsų šiandienos pašnekovė

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Žilą praeitį menantis miestas-tvirtovė: ką mums papasakos Cittadella?

Viktorija (Victoria) – „pergale“ – pavadinta Gozo salos sostinė yra nedidukas, apie šešis tūkstančius gyventojų turintis miestukas, pritvinkęs įdomybių, apie kurias dar nesyk pasakosiu, o šįkart lankysimės žinomiausiame Viktorijos perliuke – galingoje tvirtovėje Citadelė (Čitadela/Cittadella). Iš pajūryje įsikūrusio Marsalforno, kuriame buvome apsistoję už labai patrauklią kainą, į Viktoriją riedame 310-u autobusu nepilną pusvalandį, ir vos tik išlipę autobusų stotyje, kaipmat išvystame ant aukštos kalvos dunksančius Citadelės mūrus. Galingos tvirtovės sienos mena daugel žūtbūtinių mūšių. Citadelės link veda itin stati gatvelė, priglobusi jaukias kavinukes. Citadelė/Čitadella – ryški Maltai priklausiančios Gozo salos sostinės Viktorijos dominantė.  Užsukam į netoliese įsikūrusį Viktorijos turizmo informacinį centrą, ir pasiuostinėjam apie Gozo salos įdomybes, o po to

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Tris amžius nepasidavęs vėtroms Maltos galiūnas: vėjo malūno grožybės

Jei manote, kad esate vairavimo virtuozas, tai turėsiu jus smarkiai nuvilti – tikrieji vairavimo įgūdžiai atsiskleidžia tik siaurutėse Maltos miestų bei miestelių gatvėse, kuriose autobusų vairuotojai demonstruoja tikrą pilotažą. Sūnus, lankęsis Maltoje prieš keletą metų, daugokai pasakojo apie kvapą gniaužiančius įspūdžius, kai autobusų vairuotojai manevruoja senovinėmis gatvėmis taip, kad tarp pastato ir autobuso telieka keliasdešimt centimetrų, ir, rodos, tuoj išgirsi gergždžiančio metalo trekštelėjimą. Ir mūsiškis – 322-ojo maršruto – autobusas gatvelėse sukasi mikliai it vijurkas, veždamas mus iš pajūrinio miestelio Marsalforno į kitą nediduką Gozo salos miestuką – Xaghrą, kuriame ketiname aplankyti priešistorinę šventyklą bei rūpestingai restauruotą Ta‘ Kola vėjo malūną. Nors malūnui bemaž trys šimtai metų – pastatytas 1725-ais

Skaitykite toliau..
Straipsniai

Iš sunkmečio – į gerovę: lietuvio studento įspūdžiai Danijoje 1993-ais (I)

Du šimtai dolerių – daug ar mažai? Lietuvos pensininko rankose – nemažai, tačiau turbūt sutiksite, kad kainoms šokant pasiutpolkę, tokia suma šiandieną nėra ypatinga. Tiesa, 1991-ųjų gegužę poros šimtinių „žalių“ mums pakako surengti kuklias, bet linksmas vestuves, o dar po poros metų du šimtus dolerių savojoje „alma mater“ gavau kelionei į Danijos miestą Horsens‘ą, kur grupelė geriau anglų kalbą mokančių studentų turėjo rengti diplominius projektus. Užsisakiau lietuvišką pasą – skubos tvarka, už visus trisdešimtį „žalių“ – ir lėkiau į vilniškį Kalvarijų turgų pirkti porą palčių lašinių, mat Danijoje maistas brangus, tad bandysiu sutaupyti, lietuviškus lašinius kimšdamas. Kokie gi tai pinigai buvo 1993-ųjų pradžioje tie du šimtai dolerių? Litas sugrįžo tų

Skaitykite toliau..
Scroll to Top

SUSISIEKITE