Dažnas žemaitis išpučia akis, kai, paklaustas, iš kokio Žemaitijos krašto esu kilęs, atsakau, jog gimiau, augau ir gyvenu Vilniuje. Pašnekovui žiopčiojant ir kraipant galvą iš nuostabos, kad švariai, gal net per daug senoviškai žemaitiškai kalbantis žmogus gali būti kilęs iš sostinės, trumpai papasakoju apie žemaitišką kilmę. Taip jau išėjo, kad
Šmotai Puskarininkius atitinkančių ypatingos veislės padarų – praporščikų – institutas sovietų armijoje įkurtas 1971 m., beveik išstumiant iki tol aktyviai tarnavusius liktinius kareivius ir seržantus bei faktiškai panaikinant galimybę sumaniems, fiziškai tvirtiems šauktiniams užsitarnauti garbingą viršilos laipsnį. Kareivinių žargonu praporščikai buvo vadinami paniekinamu trumpiniu „prapor“ arba rusišku žodžiu „kusok“ („gabalas“).
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje – Donatas Malinauskas. Po ilgų lagerių ir tremties metų į Lietuvą grįžę Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis buvo pasmerkti gyventi skurde, atskirti nuo pasitraukusių į Vakarus artimųjų, iki mirties
Voros automobilių nuo pat ketvirtadienio driekiasi Lietuvos senosios sostinės – Kernavės – link: lietuvaičiai ir gausūs atvykėliai iš svečių šalių skuba į dvidešimt trečiąjį tarptautinį eksperimentinės archeologijos festivalį, surengtą Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos. Pasidairykime festivalyje ir mes. Daugybė festivalio veiklų ir renginių vyksta archeologų atkurtoje XIII-XIV amžių Kernavės miesto
Dažnas vilnietis pamena, kad Lukiškių aikštėje iki pat 1991-ųjų stypsojo sovietmečio stabo V.Lenino statula, Kudirkos aikštėje – paminklas generolui Ivanui Černiachovskiui, o skverelyje prieš Geležinkelio stotį kadaise riogsojo „tautų tėvo“ – kruvino diktatoriaus Josifo Stalino – skulptūra, išdygusi ten 1950-aisiais. Mėgstantys pasiskaityti istorinę literatūrą atras, kad S.Daukanto aikštėje kėpsojo Lietuvoje
You must be logged in to post a comment.