Šiandieną talentingų Lietuvos meistrų-tautodailininkų talkininkėmis yra graviravimo, frezavimo, šlifavimo, tekinimo staklės ir daugybė kitų įrengimų bei įrenginių, įgalinančių kurti akį džiuginančias grožybes. Kokius gi papuošalus kūrė lietuvaičiai žiloje senovėje, kai šiandienio technikos progreso sukurtų talkininkų nebuvo nei kvapo? Pasidomėkim ir pasigrožėkim.
Bičiulis gudriai buvo susigalvojęs: lenkams jis Jiežis, o lietuviams – Jurgis, tad ir sakydavo: „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“. Gyvenęs Vilniaus priemiesčiu buvusiame Justiniškių kaime, vėliau gavo butą tame pat rajone. Stambiaplokštės statybos būstas, šiandieniais kokybės standartais žiūrint, jau atrodo kuklokai, tačiau Jurgis-Jiežis vaizdingai papasakojo man apie savąsias emocijas, įsikėlus į
Romantišką istoriją apie Tytuvėnus ir jų garsųjį vienuolyno kompleksą galėčiau pradėti nuo tolimos vaikystės senam solidžiam name tytuvėniškėje J.Basanavičiaus gatvėje, tačiau šiuos prisiminimus pasiliksiu pasakojimui apie pačius Tytuvėnus. Šįkart visą dėmesį skirsim nuostabiam sakraliosios architektūros kompleksui, pažvelgdami ir ten, kur šiandieną, rodos, jau neįprasta dairytis – į Lietuvos restauratorių milžiniškus
Žiulio Verno herojui Filijui Fogui kadaise prireikė 80-ies dienų apkeliauti pasaulį – įveikti žemę juosiančius keturiasdešimt tūkstančių kilometrų. Gausiai grupei lietuvaičių neteko keliauti keliasdešimt dienų, kad nukakti į Australiją, kurią nuo Lietuvos skiria trylika su puse tūkstančių kilometrų – pakako skrydžio su tarpiniu nusileidimu Singapūre. Visgi nukakti į išties toli
Joninių Garsovaizdžiai – tai tiesiog dar vienas tradicijos takas, kur tarp žolynų kvapų ir prisilietimų, per juos brendant, tarp mėnulio ir saulės užtekėjimų, kai apima kažkoks nenusakomas prabudimas, susitinkame mes, pasiilgę kitų ir savęs su kitais… Birželio 23-ąją, Joninių naktį, muziejuje tradicines linksmybes gyva muzika ir balsais apipins folkloro ansambliai, o
You must be logged in to post a comment.