Krokuvos viešasis transportas ir modernus, ir puikiai pritaikytas atvykėlių reikmėms: ir Veličkos druskos kasyklas, ir Tynieco vienuolyną kaipmat pasieksite miesto autobusais. Smagiai prasiėję senamiesčio pakraščiu, kertame Vyslos upę drūtu tiltu, ir senojo turgaus pašonėje laukiame autobuso Tyniecan. Atstumas juokingas – vos keliolika kilometrų, tad kelionė po privačių namų rajonus neprailgsta – dairomės į dailiai prižiūrėtus lenkų namus ir kiemus, kurių sutvarkymas išties pavyzdinis. Išvirtę iš autobuso kartu su kitais Tynieco pasiilgusiais keliauninkais, tylia miestuko gatvele pėdinam vos kelias minutes, ir senoviniai vienuolyno mūrai jau prieš mūsų akis. Oras – kaip pagal užsakymą: dangus giedrutėlis, saulutė nepleškina it pamišusi, tad laukia ir puikūs įspūdžiai, ir vaizdingų nuotraukų galėsiu prikepti jūsų akių malonumui. Prieš eidami į tūkstantmečio vienuolyno kiemą, sutarkim bičiuliškai: pasidairyti kieme bei pasigrožėti panoramomis galės visi, o filmuotais vaizdais grožėtis, patekti bažnyčion ar muziejėlin pakviesiu prenumeratorius, nes ne šventa Dvasia esu gyvas. Tokią erdvę išties verta vadinti šventa ar bent „primelsta”, nes per tūkstantį metų ji matė minias maldininkų, girdėjo milijonus maldų, tad sakraliąją aurą yra senokai susikūrusi. Paties vienuolyno vieta fantastiška, jo mūras iškilę ant aukšto Vyslos kranto, tad panoramos čia tiesiog pasakiškos. Prieš pereidami prie šio perliuko istorijos, pasidairykime į senovės ir sakralumo atspindžius.
Vienuolyno tvora ir vartai dvelkia senove ir ramybe.
Nepatiklesnį keliautoją kaipmat nuramins ši lentelė – tikrai pakliuvo į Tynieco benediktinų abatiją.
Vidun kviečia tūkstantį metų mačiusios sienos.
Galbūt šiuos mūrus matė ir grindiniu žengė pats Vytautas Didysis.
Vienuolyno kiemas gana erdvus, visada gausiai lankomas turistų, kuriuos pirma pasitinka dangun besistiebianti bažnyčia.
Bažnyčios architektūra neįmantri, tačiau perteikianti aiškų daugybės prabėgusių amžių pojūtį.
Panoramos čia tiesiog kosminio žavesio, vien dėl jų verta keliauti Tyniecan.
Įkvėpkit gaivos, saulės, geros nuotaikos, pozityvo!
Skirtingai nuo panašių objektų Lietuvoje, Tynieco vienuolyne rasite knygynėlį, aibę suvenyrų, išgersite kavos jaukioje terasoje ar kavinukėje, įsigysite firminio vienuolių alaus ar saldumynų. Lankytojams draugiška vadyba čia esminiai pažangesnė, nei apsnūdusiuose lietuviškuose vienuolynuose.
Masyvūs bažnyčios mūrai aiškiai mena žilą ankstyvųjų viduramžių praeitį.
Šimtametės šulinio stoginės konstrukcijos alsuoja senove.
Dailiai prižiūrėtame, švarutėliame kieme malonu atsikvėpti šimtamečių medžių šešėlyje.
Gražią vasaros dieną vienuolyno kieme vis gausėja atvykėlių būrys.
Kievienas kampelis čia ne tik „primelstas”, bet ir kruopščiai prižiūrėtas.
Smagiai pasibuvus kieme, laikas mums bažnytėlėn žvilgterėti, tuo labiau, kad mišios jau baigėsi ir nuskambėjo galingas varpų gaudesys.
Galingi šventovės bokštai, rodos, remia dangų.
Taip ir nelengva apsispręsti: ar šventovės bokštai tokie aukšti, ar žmogus toks mažas yra, o gal ir tai, ir tai?
Dailios ir tvirtos durys slepia senovines puošybos grožybes: eime vidun!
Norite matyti visą turinį?
Prenumerata 1 eur / mėn.
Pirmoji mūsų apsilankymo Tyniece dalis baigta, tad trumpam užsukime vienuolyno vidun ir prisėskime pailsėti, įdomų pasibuvimą tęsime netrukus.
Kelionėje į Tynieco vienuolyną Krokuvos apylinkėse mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas, o norėdami skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriais dabar!
