AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Senovės žmonių augintiniai

2011 m. archeologai, vykdydami kasinėjimus II a. šiukšlyne netoli senovinio uosto prie Raudonosios jūros, aptiko vėžiu sergančio šuns palaikus, suvyniotus į savadarbį palmių lapų kilimėlį. Per kitą dešimtmetį komanda sugebėjo rasti 585 kačių, šunų, beždžionių ir lapės skeletus maždaug trijų šimtų kvadratinių metrų plote. Daugelis gyvūnų buvo apjuosti antkakliais, taip pat tekstilės ir keramikos dirbiniais. Taip mokslininkai išsiaiškino, kad beveik prieš du tūkstančius metų Berenikos – prekybos punkto Egipte, kuris buvo romėnų valdžioje, gyventojai sukūrė, galbūt, seniausias pasaulyje naminių gyvūnėlių kapines. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologai buvo šokiruoti, sužinoję apie senovinių gyvūnų kapinių egzistavimą, nes tai prieštarauja anksčiau padarytoms išvadoms, kad žmonės praeityje gyvūnus naudojo tik praktiniais tikslais. Tai nėra

Skaitykite toliau..

Plunksnuotosios gyvatės slėpiniai

Paslaptingai apleistas vaiduokliškas miestas Teotiuakanas Meksikoje – patraukli vieta archeologams ir turistams. Tai vienas didžiausių ikikolumbinės civilizacijos miestų, kuriame gyveno daugiau nei 125 tūkstančiai žmonių. Mokslininkai sutaria, kad Teotiuakanas susiformavo II a. pr. m. e. ir egzistavo tik iki VII a. m. e. Kas taip traukia į jį turistus, nuotykių ieškotojus ir tyrinėtojus? Piramidės: monumentalūs praeities paslaptis saugantys statiniai. Didžiausia piramidė mirusiame mieste – Saulės piramidė. Be to, žinomos Mėnulio ir Plunksnuotosios gyvatės piramidės. XXI amžiaus pradžioje Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto mokslininkų grupė po Plunksnuotosios gyvatės piramide atrado slaptą tunelį, ilgesnį nei šimtas metrų. Tikėdamiesi atrasti slaptą lobyną, mokslininkai tęsė kasinėjimus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Radiniai juos labai nustebino: nefrito

Skaitykite toliau..

Cezario žudikų lemtis

Cezaris buvo nužudytas 44 m. pr. m. e. kovo „idus’e”. Romoje šiuo žodžiu buvo vadinama mėnesio vidurys (idus – „padalijimas“). Kovo mėnesį tai buvo 15-a diena. Jau kovo 17 d. senatas susirinko į posėdį: reikėjo nuspręsti žudikų likimą – ar laikyti Cezarį tironu, ar pripažinti jį teisėtu valdovu.Pasirinkimas buvo žiaurus: jei diktatorius būtų oficialiai paskelbtas tironu, jo šalininkai taptų piktadario bendrininkais, o sąmokslininkai – herojais. Bet jei Cezaris būtų pripažintas teisėtu valdovu, žudikai taptų nusikaltėliais. Buvo netgi tokių, kurie siūlė „viską nutildyti“, apsimetant, kad tragedija visai neįvyko. Bet kompromisas pasirodė neįmanomas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Markas AntonijusGaliausiai šalys beveik susitarė: sąmokslininkai nebus garbinami, bet ir nebus persekiojami; Cezario šalininkai paaiškina

Skaitykite toliau..

Mėlynoji bukumo mokykla

Pasakojimuose apie sovietinį laikmetį dažniausiai minima tik viena represinė struktūra – KGB (sovietinis Valstybės saugumo komitetas, „Komitet gosudarstvennoj bezopastnosti”, rus.). Kita, ilgą laiką aktyviai malšinusi tautinį sąmoningumą, o vėliau – gaivius Atgimimo pliūpsnius – jėgos struktūra nepelnytai yra pamirštama. Tikrumoje būtent sovietinė milicija dažniausiai sekė ir represavo pirmąsias masinius tautinio pabudimo apraiškas futbolo bei krepšinio sirgalių tarpe. Kagėbistai imdavosi aktyviausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, o milicininkai slopino nacionalinę savimonę masiniuose renginiuose: Dainų šventėse, eitynėse po futbolo mačių ar krepšinio rungtynių. Bene žinomiausias sovietinės milicijos žiaurumo pavyzdys – „bananų balius”, kurio metu milicijos ypatingasis dalinys – OMON’as („otdel miliciji osobovo nazmačenija” – „ypatingosios paskirties milicijos skyrius”, rus.) be gailesčio daužė vilniškėje Katedros

Skaitykite toliau..

Karingosios amazonės

Antikinė literatūra pilna pasakojimų apie drąsias moteris kares – amazones. Bet ar jos iš tiesų egzistavo, ir kodėl jos buvo pavadintos būtent taip, o ne kitaip? Apie šio pavadinimo kilmę ginčijamasi nuo seniausių laikų, jam buvo priskirta reikšmė: „vyro neapykanta“ arba „be krūtų“ dėl kūno trūkumo – vienos krūties nebuvimo. Nepriklausomai nuo žodžio „amazonės“ kilmės, moterys-karės tikrai egzistavo, palaikydamos matriarchatą savo kaimuose, o vyrai turėjo tik rūpintis buitimi ir auginti vaikus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Senovės graikų rašytojai savo kūriniuose paliko atsiminimus apie moteris, kurios užsiiminėjo kovos menais ir dalyvavo karuose. Jos buvo laikomos karo dievo Areso ir grožio deivės Afroditės dukromis, todėl jose susiliejo tėvo drąsa ir motinos grožis. Epe

Skaitykite toliau..

Nepabijojęs abejoti, tirti ir klysti

Jis išėjo tyliai – taip, kaip išeina žmonės, kurie visą gyvenimą žiūrėjo ne į žemę, o į dangų. Erichas von Denikenas nebuvo mokslininkas griežtąja akademine šio žodžio prasme, ir to niekada neslėpė. Jis buvo klausimas, skirtas žmonijai. Klausimas, kurio nebuvo galima ignoruoti. Jis gyveno gyvenimą, kartodamas tą patį – kartą po karto, įvairiomis formomis, įvairiomis kalbomis: „O jei mes ne vieni? O jei praeitis sudėtingesnė, nei mes įpratę manyti?“ Jo knygos nežadėjo ramybės. Jos kėlė nerimą. Jos išmušė iš po kojų tiems, kurie buvo pripratę prie tvarkingai išdėstytų datų, aiškių schemų ir galutinių atsakymų. Būtent todėl jis buvo taip aršiai kritikuojamas – ir taip godžiai skaitomas. Jį buvo galima paneigti, išjuokti, analizuoti

Skaitykite toliau..

Bebaimė ir karinga klajoklių valdovė Tomiris

Garsi masagetų karalienė Tomiris gyveno VI a. pr. m. e., tačiau jos atvaizdas populiarus ir šiandien. Meno kūriniuose ji dažnai vaizduojama kaip tamsiaodė graži moteris karingu charakteriu. Pasak legendos, būtent jos kariai sugebėjo nužudyti legendinį Persijos valdovą Kirą II Didįjį. Ši persams lemtinga kova buvo susijusi su Tomiris asmenine tragedija. Ji – motina, praradusi vienintelį, mylimą sūnų. Ši moteris tikrai įkūnijo motiniškos meilės švelnumą ir neįtikėtiną karės žiaurumą. Yra netgi prielaida, kad senovės graikų mituose amazonių vadė buvo sukurta būtent Tomiris įvaizdžio pagrindu. Koks buvo masagetų valdovės gyvenimas? Ir kokie jo puslapiai buvo svarbiausi klajoklių karalienei? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jaunoji paveldėtoja VI a. pr. m. e. šiuolaikinio Kazachstano stepes

Skaitykite toliau..

Kaulinės piksidės pasakojimai

Įsiklausykim į magišką dramblio kaulo gaminio šnabždesį: VI a. piksidė papasakos mums apie antikos saulėlydį Alpėse. Archeologai tiria dramatiškų viduramžių įvykių pėdsakus: Austrijos Iršeno savivaldybėje archeologai padarė stebinantį atradimą, kuris gali atskleisti ankstyvosios krikščionybės ikonografiją ir regiono istoriją. Kalno viršūnėje, kur nuo 2016 m. vyksta kasinėjimai, po apleistos bažnyčios altoriumi buvo rasta marmuro skrynelė, kurios matmenys yra apie 20 x 30 cm. Joje buvo rastos senovinės dramblio kaulo relikvijinės skrynelės, žinomos piksidės pavadinimu, fragmentai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Archeologų grupės vadovas Geraldas Grabheris pažymėjo, kad toks radinys yra itin retas: „Visame pasaulyje yra apie 40 panašių dramblio kaulo dėžučių. Kiek žinau, paskutinį kartą pikisidė buvo rasta kasinėjimų metu prieš maždaug šimtą metų“.

Skaitykite toliau..

„Geležinės rankos” paslaptis

Gotfridas (Giotcas) von Berlichingenas (1480–1563) – Švabijos riteris, Vokietijos valstiečių karo dalyvis. 1525 m. prieš lemiamą mūšį išdavė valstiečius. Buvo žinomas pravarde „Geležinė ranka“, nes mūšyje neteko vienos rankos ir vėliau vietoj jos dėvėjo geležinį protezą. Už šios trumpos informacijos slepiasi nuostabi žmogaus, kurio gyvenime magija buvo glaudžiai susijusi su realybe, istorija. Ilgą laiką Berlichingeno likimas niekuo nesiskyrė nuo kitų riterių likimų. Nuo jaunystės jis tarnavo kariuomenėje, pereidamas nuo vieno vokiečių kunigaikščio prie kito, mėgo linksmus lėbavimus ir nesibodėjo apiplėšinėti pirklius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1504 m., kovodamas per pietų Vokietijos miesto Landsguto apgultį Bavarijos hercogo Alberto IV pusėje, 23 metų Berlichingenas buvo sužeistas patrankos sviediniu. Yra įvairių nuomonių apie tai,

Skaitykite toliau..

Riebiausias piratų grobis

Kalbant apie piratus, pirmiausia į galvą ateina anglai ir prancūzai, tada kas nors prisimena ir Viduržemio jūros italus bei saracėnus. Tačiau dauguma pamiršta, kad jūrų valdove laikoma buvo ne tik Britanija, kovojusi su savo amžinu priešu – Prancūzija. Bet ir Olandija pasauliui davė nemažai prekybos kelių, atradimų ir laivyno vadų. Taigi tarp jos sūnų buvo ir drąsių vaikinų, užsiimančių jūrų plėšikavimu. Ir labiausiai pagarsėjusiu galima drąsiai laikyti Pitą Pitersoną Hainą (arba Heiną) – XVI–XVII a. jūrininką. Šis kapitonas ir admirolas išgarsėjo daugeliu dalykų, bet visų pirma jam priklauso vienu ypu užvaldyto grobio rekordas. Tokį turtą kiti korsarai nesurinko per visą savo ilgametes „karjeras”. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Būsimasis herojus gimė miestelyje,

Skaitykite toliau..

Stebuklingasis Žanos d’Ark kardas

Daug rašyta apie Prancūzijos nacionalinės didvyrės Žanos d’Ark žygdarbius. Tačiau apie ginklus, kuriais ji kovojo, beveik nieko nežinoma. Ji turėjo kelis kardus. Vieną jai padovanojo Vokulerio komendantas, kitą ji įgijo mūšyje, du kardus ir durklą jai padovanojo grafas de Klermonas. Savo kardą ir šarvus Žana paaukojo Sen Deni abatijai. Tačiau svarbiausias ir labiausiai jos mėgstamas visada buvo kardas, rastas Sent Katrin de Fjerbua bažnyčioje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Stebuklingas radinys Šventoji Kotryna buvo garbinama kaip savo dangaus globėja. Paslaptingi „balsai“ pasakė Žanai, kad šioje bažnyčioje už altoriaus, ne pernelyg giliai žemėje, yra neįprastas kardas. Kai ji buvo Tūre, ji pasiuntė už jo ginklininką ir parašė tenykščiams prelatais. Žana paprašė, kad

Skaitykite toliau..

„Didžiojo brito” įžvalgos

„Jaunystėje aš nusprendžiau iki pietų negerti nė lašo alkoholio. Dabar, kai jau nebesu jaunas, laikausi taisyklės iki pusryčių negerti nė lašo alkoholio.“Čerčilis tapo vieninteliu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, apdovanotu Nobelio literatūros premija. Skaitydamas jo kūrinius supranti, kad norint tapti puikiu rašytoju nebūtina rašyti ilgas knygas. Ir norint būti tikru filosofu – taip pat. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Štai kelios „Didžiojo brito” įžvalgos:1. Jei einate per pragarą – eikite nesustodami.2. Turite priešų? Gerai. Tai reiškia, kad savo gyvenime kažkada kažką gynėte.3. Bet kokia krizė – tai naujos galimybės.4. Protingas žmogus nepadaro visų klaidų pats – jis suteikia šansą ir kitiems.5. Geriausias argumentas prieš demokratiją – penkių minučių pokalbis su vidutiniu rinkėju.6.

Skaitykite toliau..

Flavijų dinastijos pradininkas

Titas Flavijus Vespasianas (lot. Titus Flavius Vespasianus, 17 m. lapkričio 17 d. – 79 m. birželio 24 d.), į istoriją įėjęs Vespasiano vardu – Romos imperatorius 69–79 m., Flavijų dinastijos įkūrėjas, atėjęs į valdžią po „keturių imperatorių metų“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vespasianas tapo pirmuoju Romos valdovu, nepriklausančiu aristokratijai: jis buvo valstiečio anūkas ir raitelio sūnus. Julijų-Klaudijų dinastijos laikais Titas Flavijus padarė karjerą kariuomenėje ir politikoje. Kaligulos valdymo laikotarpiu jis ėjo edilato (manoma, 38 m.) ir pretorijaus (39 arba 40 m.) pareigas, Klaudijaus valdymo laikotarpiu dalyvavo Britanijos užkariavime kaip legiono vadas (43 m.) ir pasiekė konsulo pareigas (51 m.). Nerono valdymo laikotarpiu Vespasianas atsistatydino, bet vėliau buvo paskirtas Afrikos prokonsulu,

Skaitykite toliau..

Žmonijos istorijos aidai

Kiek metų iš tiesų trunka žmonijos civilizacijos istorija? Šis klausimas jaudina tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių protus. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad žmonijos, kaip išsivysčiusios civilizacijos, istorija apima tik kelis tūkstantmečius. Viskas, kas yra už šios laiko ribos, priskiriama vadinamajam „tamsiajam laikotarpiui“ akmens amžiuje, kai žmonės gyveno primityviomis sąlygomis, vertėsi medžiokle ir rinkimu, neturėdami sudėtingų socialinių struktūrų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau kai kurie atradimai, padaryti per pastaruosius dešimtmečius, privertė mokslininkus persvarstyti savo požiūrį į žmonijos civilizacijos raidos chronologiją. Pavyzdžiui, tokių senovės miestų kaip Jerichonas ir Čatal-Gujukas radiniai leido civilizacijos pradžią atitolinti mažiausiai penkiais tūkstančiais metų. Tačiau net ir šie duomenys gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes yra įrodymų, kad žmogaus

Skaitykite toliau..

Rubikas ir kubikas

Ernė Rubikas savo garsųjį kubą sukūrė ne kaip žaislą ir ne kaip galvosūkį. Jis kūrė vaizdinę mokymo priemonę architektūros studentams, kad paaiškintų jiems trimačius erdvinės santykius, ir parodytų, kaip sudėtingos struktūros dalys gali judėti nepriklausomai, nesugriaudamos visumos. Kai prototipas buvo paruoštas ir ant jo kraštų atsirado spalvos, įvyko labai nemalonus dalykas. Rubikas staiga suprato, kad nebegali grąžinti kubą į pradinę padėtį. Jo prisiminimais, jam prireikė maždaug mėnesio vienišiaus darbo, kad pirmą kartą išspręstų savo paties išradimą. Ir net po to jis buvo įsitikinęs, kad komerciškai idėja žlugs, nes galvosūkis atrodo pernelyg sudėtingas daugumai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1974 m. Rubikas dėstė interjero dizainą Budapešte ir buvo tikrai susidomėjęs aprašomąja geometrija.

Skaitykite toliau..

Leonardo da Vinčio CV

Aštri darbo paieškos problema kilo net didiems žmonėms. Jūsų dėmesiui – XV a. parašytas Leonardo da Vinčio gyvenimo aprašymas:„Mano šviesiausias valdove, pamatęs ir pakankamai įvertinęs visų tų, kurie save laiko karo ginklų meistrais ir išradėjais, pastangas ir nusprendęs, kad minėtų ginklų konstrukcija ir veikimas niekuo nesiskiria nuo visuotinai priimtų, aš, nenorėdamas pakenkti kitiems, Jūsų Šviesybei, atskleisdamas jai savo paslaptis ir siūlydamas jas savo nuožiūra, kai leis laikas, sėkmingai įgyvendinti viską, kas trumpai, iš dalies, bus paminėta toliau: …” (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1. Moku statyti lengviausius ir tvirčiausius tiltus, kuriuos galima lengvai perkelti ir kuriais galima persekioti priešą, o kartais ir pabėgti nuo jo, taip pat kitus, atsparius ugniai ir

Skaitykite toliau..

Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kino juosta „Klaipėdos atvadavimas 1923 m. sausio mėn.“

1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašto operacija buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros. Minint 103-iąsias šių įvykių metines, pristatome Vytauto Didžiojo karo muziejaus mėnesio top vertybę – Klaipėdos karinės operacijos dalyvio ir vieno iš jos vadų Lietuvos Kariuomenės karo lakūno ltn. Stepono Dariaus (1896-1933) kurtą filmą. Šešiolikos minučių trukmės filme pristatomi  autentiški 1923 m. sausį lietuvių įvykdytos Klaipėdos operacijos epizodai. Pristatomas Klaipėdos krašto „sukilėlių“ štabas, pagrindiniai  imituoto „sukilimo“ veikėjai: Ypatingosios paskirties rinktinės vadas Jonas Polovinskas-Budrys (slapyvardis Hansas Budrys) (1889-1964);  Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus (1858-1946); komiteto sekretoriai Jonas Vanagaitis  (1869-1946) bei Vilius Šaulinskis (1893-1935);

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Berlyno gatvių protestai prieš sovietų agresiją 1991-ųjų sausį

Prisimenant 1991-ųjų Sausio įvykius, norėtume pasidalinti istorinėmis nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Šios nuotraukos priklausė buvusiam Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijai ir Austrijai Kazimierui Arlauskui. Pasaulį apskriejus žiniai apie sovietų karių smurtą ir nusikaltimus Vilniuje, daugelio Vakarų miestų gatvėse kilo solidarumo akcijos ir viena ryškesnių vyko Berlyne. Tuojau po Sausio 13-osios įvykių, Berlyno centre susirinko tūkstantinė minia. Demonstracijoje dalyvavo ne tik Vokietijos lietuviai, latviai ir estai, bet ir nemažai vokiečių, dar neseniai išgyvenusių komunistinės sistemos ir Berlyno sienos griūtį. Gatvėse plazdėjo Baltijos valstybių vėliavos, o plakatuose buvo raginimai nutraukti smurtą, gerbti Baltijos tautų apsisprendimą ir pripažinti nepriklausomas valstybes. Vokiečių spaudoje buvo akcentuojama, kad tai ne vien imigrantų akcija.

Skaitykite toliau..

Senovinių kapaviečių slėpiniai

Persikelkime į praeitį, kelis tūkstantmečius atgal, į Babiloną. Įsivaizduokite, kad esate senovės Ure, klestinčiame karališkame mieste Šumere.Jūs matote, kaip iš miesto išeina didelė procesija, ir vyksta link neseniai mirusio valdovo kapavietės. Dabar ji nusileidžia laiptais į kapavietę, kurios grindis ir sienas puošia kilimai. Viskas čia liudija apie turtingą šumerų kultūrą.Procesiją, karių, tarnų ir moterų procesiją lydi muzikantai. Visi vilki prabangius drabužius. Didikai puikuojasi savo skiriamaisiais ženklais.Šioje procesijoje taip pat matyti vežėjai ant vežimų, kuriuose įkinkyti jaučiai ar asilai. Šalia gyvulių eina tarnai. Visi užima savo vietas, ir muzikos akompanimentui skambant, atliekamos ritualinės apeigos. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kai muzika nutyla, visi, įskaitant tarnus ir muzikantus, paima mažus molinius, akmeninius ar metalinius

Skaitykite toliau..

Žūtbūtinis civilizacijų mūšis: krikščionys prieš ordą

Norime sudominti jus žilos senovės istorija apie tai, kaip Subedai-Baaturas nugalėjo Henriką Dievobaimingąjį. Mongolų žygis į Vakarus galėjo neįvykti, jei ne chano Ugedėjo išlaidumas. Per kelerius valdymo metus jis visiškai išleido savo tėvo lobius, todėl reikėjo užkariauti naujas žemes. 1236-ais kurultajuje buvo svarstomi įvairūs variantai, ir tik senasis Subedai-Baaturas atkakliai reikalavo pradėti karą su Europa. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirmosios kovos ir pirmieji laimėjimai Po to, kai mongolai užkariavo Vakarų Rusiją, dalis kariuomenės grįžo į Mongoliją, o likę 50 tūkstančių (neskaitant sąjungininkų) susiskirstė į dvi grupes. Batu su pagrindiniais tumenais (būriais) per Karpatus nuėjo į Vengriją, o Subedai su nedideliu korpusu žygiavo į Lenkiją ir Vokietiją. Pirmieji kariniai susidūrimai Europoje įvyko 1241

Skaitykite toliau..

Carinis antisemitizmas

Atgrasus ir pasibjaurėtinas šūksnis „bei žydov, spasaj rosiju!” („mušk žydus, gelbėk rusiją!”, rus.) neatsiejamas nuo carinėje, o vėliau – sovietinėje imperijoje vykusių žydų pogromų (žudynių). Antisemitizmas veši ir putininėje „deržavoje”, kurios užsienio reikalų ministras – vienas artimiausių diktatoriaus sėbrų – tepa Ukrainos prezidentą įvairiausiomis nebūtomis nuodėmėmis, nes šis – žydiškos kilmės. Apgailėtinas ir pasišlykštėtinas požiūris, aiškiai liudijantis nykias antisemitizmo „tradicijas”, persmelkusias agresorės liaudį (visuomene jos nepavadinsi – neturi esminių pastarosios bruožų). Tačiau paniekos kitataučiams, ypač žydams, vėžys įsišaknijęs dar nuo carinių laikų, kurie mena Ivano Rūsčiojo (Žiauriojo) valdymo metus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ivano IV (Ivano Rūsčiojo / Žiauriojo) valdymo laikotarpiu Maskvos valstybės politika užsieniečių, įskaitant žydus, atžvilgiu buvo itin

Skaitykite toliau..

Sumanusis šnipas, nesugebėjęs apgauti nebent likimą

1925-ųjų lapkričio 5-ą šaltame Maskvos miške netoli Sokolnikų buvo nužudytas žmogus, kurį britai vadino agentu Nr. 1, o sovietai – priešu Nr. 1. Jo vardas buvo Sidnis Džordžas Reilis. Jis buvo šnipas, avantiūristas, žudikas ir, kaip mano daugelis istorikų, vienas Džeimso Bondo prototipų. 1918-ųjų nuosprendis buvo įvykdytas pagal Stalino asmeninius nurodymus. Saugumiečių ataskaitoj trumpai rašoma: „Numeriui 73-am” pasiūlyta pasivaikščioti. Ibrahimas iššovė., Nr. 73 nugriuvo, neišleisdamas nė garso. Syroježkinas dar šovė į krūtinę. Palaukęs dešimt minučių, kol pulsas nustojo plakti, įnešė kūną į mašiną“. Taip baigėsi žmogaus, kuris bandė prekiauti paslaptimis ir valstybių likimais, gyvenimas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Reilis gimė 1873 m. kovo 24 d. Odesoje, tikriausiai Solomonas Rosenbliumo vardu.

Skaitykite toliau..

Monos Lizos lūpomis

Kiekvieną dieną apie trisdešimt tūkstančių lankytojų plūsta į Luvrą, kad pamatytų mane. Tai beveik dešimt milijonų žmonių per metus. Jie laukia ilgose eilėse, trokšdami nusifotografuoti ar padaryti asmenukę, o jų lūkesčiai yra milžiniški. Galų gale, aš esu žymiausias paveikslas pasaulyje.. Bet kai jie pagaliau mane pamato – tokią mažą, apsuptą gerbėjų jūros – jie dažnai išeina nusivylę. Aš juos suprantu, vargšelius. Jie tiesiog nežino manąją istoriją. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirma, aš ne paveikslas, o panelė – tik 77 x 53 cm dydžio topolio medžio panelė. Galbūt tikėjotės ko nors didingesnio? Mano „tėvas“ Leonardas da Vinčis pradėjo mane tapyti Florencijoje 1503 m., pakartotinai panaudodamas panelę kito savo darbo, kurią jis

Skaitykite toliau..

Sausio 13-oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena, 35-tosios metinės

Sausio 13-oji – viena svarbiausių ir jautriausių datų Lietuvos istorijoje. Šiemet minime šios dienos 35-ąsias metines, prisimindami 1991 metų sausio įvykius, kai Lietuvos žmonės taikiai, bet ryžtingai stojo ginti atkurtos valstybės laisvės ir nepriklausomybės. 1991-aisiais Sovietų Sąjungos kariuomenė bandė jėga sustabdyti Lietuvos laisvės siekį, užpuldama svarbiausius strateginius objektus. Lemtingąją sausio naktį Vilniuje žuvo 14 laisvės gynėjų, daugiau nei 600 žmonių buvo sužeisti. Tačiau brutali agresija nepalaužė tautos – Lietuvos žmonės išliko vieningi, drąsūs ir apgynė savo teisę būti laisviems. Minint šią istorinę sukaktį, vakare Telšių Turgaus aikštėje susirinkę miestiečiai dalyvavo tradicinėje „Šviesos eisenoje“. Rankose laikydami simbolines žvakutes ir Lietuvos Respublikos vėliavas, eisenoje dalyviai žygiavo Nepriklausomybės aikštėn, pagerbdami žuvusiųjų atminimą ir

Skaitykite toliau..

Verkiančios vaiduoklės paslaptis

La Jorona – legenda apie vaiduoklišką moterį, kuri naktimis verkia dėl savo vaikų, tapo žinoma po actekų imperijos žlugimo ir ispanų užkariavimo. Ji prakeikta ir pasmerkta amžinai ieškoti jų pomirtiniame gyvenime. Pasak legendos, naktį, per pilnatį, galima išgirsti La Joronos raudą: „O, mano vaikai!“ (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šeštasis ženklasNauų tradicija sako, kad dešimt metų prieš ispanų konkistadorų atvykimą į Mekiko-Tenočtitlaną, actekų imperijos sostinę, įvyko baisiausias įvykis, kuris buvo laikomas epochos pabaigos ženklu.Ugnies juosta nušvito naktiniame danguje ir smogė į ugnies dievo Ketsalkoatlio namus netrukus po to, kai pradėjo lyti lietus, o karo dievo Huitzilopochtli šventykla staiga užsidegė.Tai buvo aštuonių blogų ženklų („Verkiančioji moteris“ buvo šeštasis ženklas) pradžia, kurie kankins

Skaitykite toliau..

Nepakartojami praėjusių amžių išradimai

Papasakosime apie penkis genialius praeities išradimus, kurių paslaptis iki šiol neatskleista. XXI amžiuje žmonės linkę jausti pranašumą, žvelgdami į praeitį. Tačiau tokiai arogancijai nėra pagrindo. Nepaisant pažangių technologijų ir intensyvios mokslo plėtros nebuvimo, senovėje buvo išrasta nemažai dalykų, kurie pranoksta šiuolaikinį supratimą. Daugelį jų mokslininkai iki šiol negali atkurti. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Stradivarijaus smuikasAntonijus Stradivarijus – muzikos instrumentų kūrėjas, iš kurių žymiausi yra smuikai. Iki mūsų dienų išliko šiek tiek daugiau nei septyni šimtai. Neįtikėtinas garsas, pasižymintis tyrumu ir gilumu, daro kiekvieną Stradivarijaus instrumentą unikaliu. Praėjo beveik trys šimtai metų nuo italų meistro mirties, bet jo kūriniai vis dar gyvi. Be to, smuikai beveik nesusidėvėjo, o jų skambesys nepablogėjo.Mokslininkai iki

Skaitykite toliau..

Pasaulio istoriją pakreipęs falsifikatas

Romos popiežiaus valdžia viduramžių Europoje buvo milžiniška. Romos popiežiai pretendavo į valdžią ne tik visose krikščioniškose bažnyčiose, bet ir krikščioniškose monarchijose, o kurį laiką netgi gana sėkmingai kovojo prieš Šventosios Romos imperijos imperatorius.Tokios didžiulės Romos bažnyčios galios pagrindu buvo dokumentas, žinomas kaip „Konstantino dovana”. Tai raštas, parašytas pirmojo krikščioniško Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo, kuris valdė IV a. pradžioje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Legenda apie šio dokumento atsiradimą yra tokia: imperatorius Konstantinas mirė nuo raupsų. Mirtinas pagonis ieškojo išgelbėjimo ir tariamai gavo patarimą iš savo burtininkų: apsiplauti nužudytų kūdikių krauju. Šis gydymo būdas imperatorių taip sukrėtė, kad jis nusprendė mirti, bet ne atimti gyvybę nekaltų vaikų. Netrukus po to imperatoriui sapne

Skaitykite toliau..

Paslaptingosios ledi šmėkla

Airijos pakrantėje, Dublino grafystėje, stūkso Ardgilano pilis. Jos apylinkės alsuoja senove: šimtamečiai medžiai, marmuriniai laiptai, senovinio parko tyla, iš kurio matosi šaltas ir neramus Airijos kanalas. Tačiau už šio grožio slepiasi istorija, nuo kurios nugarą nupurto šiurpuliukai. Čia, tarp alėjų ir akmeninių arkų, gyvena moters, vardu ledi Langada, vaiduoklis – vienas tragiškiausių ir baugiausių Airijos folkloro personažų. Pasak legendos, ledi Langada buvo jauna moteris iš kilmingos šeimos, kurios likimas buvo žiaurus ir neteisingas. Manoma, kad ji buvo įsimylėjusi jūreivį, ir jų slapti susitikimai vyko pakrantėje netoli pilies. Tačiau priešiškumas ir pavydas suvaidino lemiamą vaidmenį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vieną naktį, kai jūra buvo apgaubta rūko, Langada buvo apgauta ir atviliota

Skaitykite toliau..

Dievo karvytės nuodai

Dievo karvytė: visi jos bijo, išskyrus žmones, mat nuodingas jos kraujas, o dar ir stulbinantis apetitas. Ką jūs manote apie dievo karvytes? Vertinate jas už augalų apsaugą nuo kenkėjų ar šypsodamiesi jas vejate? Bet kuriuo atveju, daugumos gyvūnų požiūriu jūsų elgesys atrodo keistas. Beveik visi kiti gyvūnai jų bijo arba nekenčia. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tokiems kenkėjams kaip amarai, skydamariai ir voratinkliniai erkeriai, dievo karvytės yra dėmėti ir apvalūs žudikai, godūs ir negailestingi. Vieno vabalo pakanka, kad sunaikintų visą koloniją, nes jis per dieną gali suėsti iki šimto vabzdžių!Netgi skėriai, saugantys amarus, negali susidoroti su šiuo vabalu. Jo tvirti sparneliai dengia beveik visą kūną, o galingos žiaunos leidžia nukąsti skėrio koją.

Skaitykite toliau..

Mistika ir detektyvu perpintas sukto berniuko likimas

Ši keista istorija su mistikos ir politinio detektyvo elementais prasidėjo 1620 m. pavasarį, kai trylikametis Viljamas Peris iš Bilsono pietų Stafordšyre ėmė elgtis labai neįprastai… Iš pradžių paauglys tapo uždaras, nustojo lankyti mokyklą ir bažnyčią. Netrukus jį pradėjo kankinti demoniški priepuoliai, kurių metu jis mušė save, ritinėjosi ant grindų ir burbuliavo nesuprantamus užkeikimus. Kai jam tapdavo lengviau, jis atgaudavo sąmonę ir apkaltindavo kaimynę Džeinę Klark (pasak kitų šaltinių, moters vardas buvo Džoana Kok) raganavimu ir velniško prakeiksmo užtraukimu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skubiai surinkta visuomeninė komisija, sudaryta iš gerbiamų kaimo gyventojų ir vietos kunigo, turėjo atlikti tyrimą ir patvirtinti apsėdimo faktą. Kai į Viljamo namus atvedė įtariamąją, kad ji galėtų būti

Skaitykite toliau..

Drakulos buveinės slėpiniai

Brano pilis, kurioje, pasak legendos, gyveno grafas Drakula, yra labai sena. Ji buvo pastatyta dar XIV a. pabaigoje – 1382 m. Pilies užduotis buvo saugoti Turku upės slėnį, kuriame buvo Transilvanijos ir Valakijos siena, garsėjusi savo pavojingumu ir nuolatiniais neramumais. Pilis buvo pastatyta ant uolos viršaus, todėl buvo nepasiekiama ir iš jos atsivėrė puikus vaizdas – nė vienas priešas negalėjo praeiti. Pati pilis yra labai neįprasta gynybiniams statiniams – trapecijos formos. Keturi aukštai ir labirintai iš kambarių bei koridorių viduje – turbūt ideali vieta tapti legendos buveine. Požeminiai labirintai buvo naudojami, pavyzdžiui, kaip kalėjimas. O daugybė slaptų požeminių perėjimų veda už pilies ribų, leisdami ištrūkti apgulties atveju. Pasak legendos, vidiniame

Skaitykite toliau..

Barbariško enkavėdistų siautėjimo irštva – ledinis Solovkų lageris

Diktatorių pasaulyje netrūksta. Vienas pūpso Šiaurės Korėjoje, kitas – mūsų kaimynystėje, trečias apsimuturiavęs turbaną Irane pasakoja paistalus pamaldžioms moterėlėms. Tačiau tik vienas kildinamas iš labiausiai nusikalstamos XX amžiaus organizacijos – (V)ČK-OGPU-NKVD-MGB-KGB. Pavadinimai laikui bėgant keitėsi, nesikeitė tik šios sadistų ir pusžmogių gaujos moto – besąlygiškas kitaminčių naikinimas, nepamirštant juos pirma kankinti ir šlykščiausiai išsityčiojant. Todėl nekelia nuostabos faktas, kad NKVD-KBG auklėtinis sukėlė didžiausią Europoje (ir pasaulyje) karą XXI amžiuje, žmonijai, rodos žengiant pažangos linkme ir atsisakant karų beprotybės. Visgi, norėdami perprasti nusikalstamos vagių ir melagių gaujos vadeivos psichologiją, turime grįžtelėti atgalios visą šimtmetį – į pradžią barbariško teroro prieš sovietų imperijos piliečius. Keliausime į stalininio GULAG’o pirmtako – Solovkų lagerio

Skaitykite toliau..

Antroji Gorbačiovo galva

Laikas bėga sparčiai, ir praėjo jau keturi dešimtmečiai nuo 1985-ųjų, kuriais sovietų imperijos vairą perėmė tauškalius Michailas Gorbačiovas. Užkopęs valdžios olimpan, šis veikėjas vargiai nutuokė, kad, rodos, nesugriaunamam tautų kalėjimui gyvuoti buvo likę vos keli metai. Ekonomines problemas Gorbačiovas bandė užtušuoti jo inicijuota „perestroika” („pertvarka”, rus.), „glastnost” („viešumu”, rus.), „uskorenije” („greitėjimu”, rus.), „pliuralizm” („nuomonių įvairove”) ir kitais populistiniais lozungais. Beje, kalbant apie užtušavimą (arba retušavimą), verta prisiminti, kad sovietijoje nebuvo nieko įprasto, jei represuoto žmogaus veidas būdavo ištrinamas iš kolektyvinių nuotraukų: stalininio teroro metais iš tokių fotografijų mikliai „dingdavo” tai vieno, tai kito sušaudyto NKVD vaduko ar lagerin išsiųsto politinio veikėjo veidai. Tiesa, yra nutikęs ir kitokio pobūdžio atsitikimas: iš

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (VI)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Ketvirtojo kryžiaus žygio metu popiežystė slapta rėmė kryžiuočių žygį į Konstantinopolį. Veidmainiškai pasmerkusi kryžiuočių sunaikinimą „krikščioniškiausios Bizantijos“, popiežystė tuo pačiu metu visais būdais stengėsi pasinaudoti šiuo sunaikinimu savo teokratinės programos įgyvendinimo labui.Bizantijos bažnyčios vadovu buvo paskirtas naujas Konstantinopolio patriarchas, katalikų bažnyčios atstovas, siekęs vietos graikų ir slavų gyventojams primesti bažnyčios sąjungą su katalikybėmis.Nuo XII a. pabaigos Romos popiežius Inokentijus III (1198–1216), kurio valdymo laikotarpiu popiežystė pasiekė didžiausią įtaką Vakarų Europos šalyse, vėl pradėjo skelbti kryžiaus žygius, suteikdamas savo palaiminimą kryžiuočių užkariautojams Artimųjų Rytų ir Baltijos šalyse. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Lotynų imperijoje, kaip ir ankstesnėse kryžiuočių valstybėse, vyravo feodalinė tvarka, ir ji buvo valdoma pagal

Skaitykite toliau..

Vidmantas Vitkauskas. Antano Lukšos priesakas „Toliau laikyti frontą!” – gyvas

Antanas Lukša gimė 1923 m. gegužės 31 d. Juodbūdžio kaime Veiverių valsčiuje Simono Lukšos ir Onos Vilkaitės Lukšienės šeimoje. Mokėsi Veiverių progimnazijoje ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Vėliau baigė Kauno mokytojų seminariją ir dar studijavo Vytauto Didžiojo universitete geodeziją. Pirmaisiais pokario metais Antanas Lukša mokytojavo Veiverių, vėliau Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. Po kiek laiko, užsirekomendavęs kaip gabus ir energingas darbuotojas, Antanas buvo paskirtas Žaslių vidurinės mokyklos direktoriumi. Deja, pedagoginis-vadybinis darbas truko neilgai. Antano Lukšos lemtingas apsisprendimas Kaip ir daugeliui to meto ir to amžiaus jaunuolių, Antanui teko apsispręsti: likti paklusniu režimo sraigteliu ar tapti kovotoju už Lietuvos laisvę. Ir Antanas apsisprendė. Apsisprendė kovoti. Kaip ir kiti jo broliai – Jurgis, Juozas

Skaitykite toliau..

Smėlio dykynes pavertęs klestinčia valstybe

Jis užaugo ten, kur nebuvo nei asfalto, nei elektros, nei miestų įprasta šio žodžio prasme. Tik smėlis, karštis, retos oazės ir gentys, gyvenančios pagal įstatymus, kurie nesikeitė šimtmečius. Niekas nesitikėjo, kad būtent čia prasidės viena iš įspūdingiausių XX amžiaus transformacijų. Šis žmogus nelankė mokyklos ir neturėjo universiteto diplomo. Jo išsilavinimas susidėjo iš Korano, žodinių tradicijų, genčių istorijos ir ilgų pokalbių su vyresniaisiais prie laužo. Jis anksti suprato paprastą tiesą: valdžia – tai ne teisė imti, o pareiga duoti. Būtent šis supratimas vėliau pakeis viso regiono likimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kai 1966 m. jis tapo Abu Dabio valdovu, emyratas buvo skurdus ir izoliuotas. Nafta jau buvo atrasta, bet beveik neveikė

Skaitykite toliau..

Bronzinių ginklų pergalė prieš geležinius

Kadešo mūšis – vienos didžiausių senovės kautynių. Jis tapo svarbiausiu etapu ilgame dviejų bronzos amžiaus supervalstybių – Egipto ir Hetitų karalystės – priešiškume. Įprastai mūšis datuojamas 1274 m. pr. m. e., nors istorikai nėra visiškai tikri. Mūšis vyko prie Kadešo tvirtovės, esančios šiuolaikinės Sirijos teritorijoje. Galima sakyti, kad šis mūšis užbaigė bronzos amžių – kautynėse hetitai jau masiškai naudojo geležinius ginklus. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jėgų pasiskirstymas Egiptiečių žygis į Kadešą įvyko penktaisiais Ramzio II, vieno iš didžiausių Egipto faraonų, valdymo metais. Užėmus sostą, jis iš karto parodė esąs energingas ir valingas valdovas. Sustiprinęs savo valdžią, jis pradėjo ruoštis žygiui prieš savo pagrindinį priešą – Hetitų karalystę.Ramzis smarkiai padidino kariuomenės skaičių.

Skaitykite toliau..

Stulbinantis eksperimentas psichiatrijos apsuptyje

Įsivaizduokite, kad jus per klaidą paguldė į psichiatrijos ligoninę. Kaip įrodytumėte, kad esate sveiko proto? Šis klausimas skamba kaip juokelis. Kol nesužinosite apie realų eksperimentą, kuris parodė, kaip lengvai įprastą žmogų galima paversti diagnoze. 1973 m. psichologas Deividas Rosenhanas, susijęs su Stanfordo universitetu, atliko tyrimą. Jis nusiuntė aštuonis sveikus žmones į psichiatrijos ligonines JAV. Šie žmonės nesirgo psichikos sutrikimais. Jų užduotis buvo labai paprasta: atvykti į pirminę konsultaciją ir pasakyti vieną frazę – kad jie tariamai girdi balsus. Daugiau nieko nereikėjo vaizduoti. Jokių keistų veiksmų. Jokių spektaklių. Tik šį nusiskundimą patekimo metu. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Po to, kai jie buvo paguldyti į ligoninę, jiems buvo duotos aiškios instrukcijos: elgtis

Skaitykite toliau..

Gudrutį paviliojusi loterija

XX amžiaus pabaigoje Amerika buvo įsitikinusi, kad gyvena sąžiningoje pasakoje. Kiekvienais metais „McDonald’s“ rengė akciją „Monopoly“, kurioje kiekvienas galėjo nusipirkti mėsainį, nuplėšti lipduką ir staiga tapti milijonieriumi. Televizija rodė laimingus žmones su milijonų vertės čekiais, laikraščiai rašė įkvepiančias istorijas, o žmonės visoje šalyje tikrino stiklines ir bulvyčių dėžutes vildamiesi, kad laimė gali būti tiesiog paketo dugne. Tačiau už šios „loterijos visiems“ kulisų beveik dešimt metų sėdėjo vienas žmogus, kuris iš anksto žinojo rezultatą. Jo vardas buvo Džeromas Džeikobsonas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jis nebuvo nusikaltėlių pasaulio genijus ir neatrodė kaip kino filmo piktadarys. Tylus, nepastebimas, vidutiniokas amerikietis. Buvęs policininkas, vėliau dirbęs rangovų kompanijoje, atsakingoje už „Monopoly“ laimėjusių bilietų saugumą ir

Skaitykite toliau..

Slaptiningasis Sniego žmogus

Skeptiškai žiūrintys į Sniego žmogaus egzistavimo koncepciją, neretai pabrėžia, kad niekur  nerandama sniego žmogaus skeletų ar bent jų dalių. Sniego žmogus nėra toks jau ir nepasiekiamas. Jį mato daug žmonių, jis palieka visiškai materialius pėdsakus. Jį pavyko sugauti. Praeityje buvo rasta ir lavonų. Vis dėlto nė viename pasaulio muziejuje nėra nei jo iškamšos, nei skeleto. Ar gali būti taip, kad didelis ir netgi ne itin retas gyvūnas po mirties nepalieka tyrimams prieinamo kaulinio medžiagos? Klausimas apie kaulus yra toks svarbus, kad jį reikėtų aptarti atskirai. Atkurdami buvusių biosferų išvaizdą, paleontologai, evoliucionistai, archeologai remiasi materialiais išnykusių gyvūnų liekanų radiniais. Šių radinių visuma vadinama paleontologine kronika. Manoma, kad ji tikrai atspindi tai, kas

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinami fenomenai (II)

(Tęsinys, pirmą dalį skaitykite čia.) Šiuolaikinio mokslo raida ir jo pasiekimai verčia žmogų vis labiau tikėti, kad mokslas gali paaiškinti viską, kas vyksta mūsų planetoje ir visatoje. Daugelis pasaulio reiškinių turi mokslinį paaiškinimą, tačiau ne visi pasitaikantys reiškiniai gali būti paaiškinti šiuolaikinėmis mokslinėmis teorijomis.Pavyzdžiui, mokslas dar negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą apie visatos susidarymo procesą. Mokslas taip pat negali paaiškinti, kaip susiformuoja religiniai įsitikinimai. Jei žengsime į antgamtinį pasaulį, pamatysime neįprastus reiškinius, kurių negalima paaiškinti šiuolaikiniu mokslu, nes moksliniai metodai netinka tokiems reiškiniams matuoti ar tirti. Pažvelkime į kai kuriuos iki šiol nepaaiškinamus reiškinius ir supraskime, kad pati gamta yra stebuklas, ir kad daug kas vis dar lieka mįsle.

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (V)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) 1144 m. kryžiuočiai buvo priversti palikti Edesą, kurią užėmė Mosulo emyras. Edesos grafystės praradimas išsyk ir smarkiai pablogino kryžiuočių valdas Rytuose. Katalikų bažnyčia vėl paskelbė kryžiaus žygį. Prancūzijos karaliaus Liudviko VII ir Vokietijos imperatoriaus Konrado III vadovaujami buvo pradėti antrieji kryžiaus žygiai į Artimuosius Rytus (1147–1149 m.). Tačiau šis žygis kryžiuočių atžvilgiu baigėsi visiška nesėkme. Tokia pat nesėkmė baigėsi ir tuo pačiu metu vykusiu kryžiaus žygiu į Polabijos žemes, kur nukreipė dalį vokiečių feodalų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Antroje XII a. pusėje Jeruzalės karalystei grėsmė ėmė kilti ne tik iš šiaurės ir šiaurės rytų, bet ir iš pietų.Po Fatimidų dinastijos žlugimo Egipte (1171 m.), kai

Skaitykite toliau..

Paslaptingasis Vevelsburgas

Vestfalijoje, į pietus nuo Paderborno, yra paslaptingasis Vevelsburgas – „Vestfalijos Gralio pilis“. XX a. trečiajame dešimtmetyje pilies durys vėl buvo atvertos dėka Karlo Marijos Viliguto, taip pat žinomo Vaistoro vardu. Tuo metu Viligutas dalyvavo planuojant pilies rekonstrukcijos darbus „pasaulio centre“. Senovės Vestfalijos legenda apie „Mūšį prie baltojo beržo“ apie šią pilį pasakoja taip: „Kariuomenė, artėjanti prie Vestfalijos plačiu keliu iš rytų, bus visiškai sunaikinta kontrataka iš vakarų „paskutiniame didžiajame mūšyje“. Tai buvo apokaliptinis įvykis. Legenda apie „Mūšį prie baltojo beržo“ vėl pažadino susidomėjimą senovės pilimi, esančia į pietus nuo didžiojo kelio minėtos srities viduryje. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Rekonstrukcijos metu šiaurinėje Vevelsburgo bokšto dalyje buvo įrengtos dvi kultinės patalpos. Viena

Skaitykite toliau..

Lanseloto ištikimybės ir meilės dilema

Legendos apie karalių Artūrą, jo karį – galingąjį Lanselotą, bei tragišką meilės trikampį, kurį jie sudarė kartu su karaliene Gineverė, išlaiko savo žavesį, nors praėjo daugiau nei aštuoni šimtmečiai nuo tada, kai jos buvo pirmą kartą papasakotos. Šie pasakojimai išlieka viduramžių simboliais, pakurstydami romantiškus tolimos epochos, kupinos riterių drąsos ir dvaro galantiškumo, vaizdinius. Taigi, kas buvo Lanselotas? Žmonių išgalvotas personažas? Ar po galantiško riterio kauke slėpėsi realus žmogus iš kūno ir kraujo? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pasak legendų, Lanselotas gimė karališkoje šeimoje šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje, Bretanės provincijoje. Tėvai – karalius Banas ir karalienė Eleina – krikšto metu jam davė vardą Galahadas. Jo vaikystė buvo be rūpesčių iki tol, kol tėvo žemes

Skaitykite toliau..

Nepaaiškinami fenomenai (I)

Šiuolaikinio mokslo raida ir jo pasiekimai verčia žmogų vis labiau tikėti, kad mokslas gali paaiškinti viską, kas vyksta mūsų planetoje ir visatoje. Daugelis pasaulio reiškinių turi mokslinį paaiškinimą, tačiau ne visi pasitaikantys reiškiniai gali būti paaiškinti šiuolaikinėmis mokslinėmis teorijomis. Pavyzdžiui, mokslas dar negali duoti aiškaus atsakymo į klausimą apie visatos susidarymo procesą. Mokslas taip pat negali paaiškinti, kaip susiformuoja religiniai įsitikinimai. Jei žengsime į antgamtinį pasaulį, pamatysime neįprastus reiškinius, kurių negalima paaiškinti šiuolaikiniu mokslu, nes moksliniai metodai netinka tokiems reiškiniams matuoti ar tirti. Pažvelkime į kai kuriuos iki šiol nepaaiškinamus reiškinius ir supraskime, kad pati gamta yra stebuklas, ir kad daug kas vis dar lieka mįsle. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)

Skaitykite toliau..

Kryžiaus žygiai (IV)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Rytuose susiformavo keturios kryžiaus karų valstybės: Edeso grafystė, kuriai vadovavo Gotfrido Buloniečio brolis Balduinas, Antiochijos kunigaikštystė, užimta Boemundo, Tripolio grafystė, atitekusi Raimondui Tulūziečiui, ir Jeruzalės karalystė, kuriai trys pirmosios kunigaikštystės formaliai buvo vasalinės. Jeruzalės karalystei vadovavo Gotfridas Bulonietis. Kryžiuočių užkariautoje teritorijoje toliau vyravo feodalinė tvarka. Visa Jeruzalės karalystės teritorija buvo padalyta į feodus, už kuriuos kryžiuočių riteriai atliko karinę tarnybą. Kiekvienas toks feodas buvo dvaras arba keli dvarai, padalyti į mažus žemės sklypus, kuriuose dirbo baudžiauninkai. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vietiniai valstiečiai – arabai ir sirai – buvo palikti baudžiavos sąlygomis, o laisvieji buvo prievarta paversti baudžiauninkais. Valstiečiai už savo sklypus feodaliniam dvaro savininkui mokėjo feodalinę

Skaitykite toliau..

Kliurkomis persunktas sovietinis serialas apie nacius

Sovietijos kinematografas bene tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo pabaigos nacistus vaizdavo naiviais kvaileliais, dėl savojo žioplumo ir prapylusiais WWII batalijas. Valstybės valstybėje – Valstybės saugumo komiteto (KGB) – šefas Jurijus Andropovas visą profesinį gyvenimą nuožmiai konkuravo su sovietų imperijos vairininko Leonido Brežnevo draugu, VRM vadovu Nikolajumi Ščiolokovu. Pastarasis dosniai finansavo televizijos serialą „Tyrimą atlieka žinovai”, skambiai gyrusį sovietinės milicijos nuopelnus, nors tikrumoje tai buvo korupcijos ir melo – kaip ir visa imperija – persunkta institucija.  Vildamasis švelninti visuomenėje susiformavusį prastą šleifą, besivelkantį paskui KGB dar nuo kraugeriškos NKVD (KGB pirmtakės) laikų, Andropovas užsakė sukurti serialą apie sovietinį šnipą Isajevą, dar nuo 1933-ųjų veikiantį pačioje nacių irštvoje – SD (saugumo

Skaitykite toliau..

Nepatogioji istorija

Istorija, apie kurią nepatogu kalbėti, bet ir tylėti apie ją negalima. Kai europiečiai pirmą kartą išsilaipino Amerikos krantuose, jie nerado „tuščią žemyną“. Čia gyveno milijonai žmonių – su savo kalbomis, kultūromis, ūkio sistemomis, tikėjimais ir pasaulio samprata. Tai buvo sudėtingos, gyvos visuomenės, egzistavusios dar gerokai prieš svetimšalių atvykimą. Tada prasidėjo tai, kas šiandien vis dažniau vadinama ne „įsisavinimu”, o tikra katastrofa. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Nuo XVI a. iki XX a. pradžios Šiaurės Amerikos čiabuvių skaičius sumažėjo nuo milijonų iki šimtų tūkstančių. Žmonės mirdavo nuo iš išorės atneštų ligų, smurto, bado, prievartinio perkėlimo ir įprasto gyvenimo būdo sunaikinimo. Jų žemės buvo paskelbtos „niekeno“, o jie patys – kliūtimi „pažangai“. Tų įvykių

Skaitykite toliau..

Spragtuko istorija

E. T. A. Hofmano pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ tapo pagrindu visame pasaulyje žinomam Čaikovskio baletui (1892 m.), daugeliui animacinių filmų, filmų ir žaidimų. Juokingas medinis kareivėlis tapo pasauliniu Naujųjų metų ir Kalėdų simboliu. Spragtuko protėviai atsirado iš pačio paprasčiausio daikto – riešutų gnybtuvų dar XIV amžiuje. Tuo metu tai buvo paprastas svertų ir varžtų mechanizmas, niekaip nesusijęs su gyvuoju vaizdiniu. Paprastai jie buvo gaminami iš medžio, bet kartais ir iš žalvario, ketaus ar net porceliano. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) XVII a. riešutų skaldytuvų formos tapo sudėtingesnės. Meistrai gamino keistų formų riešutų skaldytuvus, kurie atrodė kaip gyvūnai ir žmonės. Tokie naudingi suvenyrai paplito Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Tradicijų užgimimas: XIX a. Vokietijoje atsirado

Skaitykite toliau..

Įveikę Alkatrazą

1962 m. birželio mėnesį trys kaliniai įvykdė pabėgimą, kuris iki šiol vadinamas vienu drąsiausių Amerikos nuotykių. Be peilių, be smurto, be bendrininkų išorėje. Tik kantrybė, išradingumas ir trys galvos, kurios niekada nepriklausė žmonėms. Veiksmo vieta – Alkatrazas. Salos kalėjimas, skirtas ne viltims, o kapituliacijai. Ledinis vanduo aplink, smarkios srovės, akmeninės sienos, režimas, dėl kurio daugelis prarado ne tik charakterį, bet net mintį apie laisvę. Legenda apie Alkatrazą buvo paprasta: patekęs čia, atgalios negrįši. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tarp kalinių buvo Frenkas Morisas – protingas, susikaupęs, turėjęs pabėgimų patirties ir įprotį ieškoti silpnų vietų. Šalia – broliai Džonas ir Klarensas Englinai, užaugę Floridoje ir garsėję tuo, kad nebijojo vandens. Jie pastebėjo

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Plunksnuotosios gyvatės slėpiniai

Paslaptingai apleistas vaiduokliškas miestas Teotiuakanas Meksikoje – patraukli vieta archeologams ir turistams. Tai vienas didžiausių ikikolumbinės civilizacijos miestų, kuriame gyveno

Skaitykite toliau..
2026-01-19 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Cezario žudikų lemtis

Cezaris buvo nužudytas 44 m. pr. m. e. kovo „idus’e”. Romoje šiuo žodžiu buvo vadinama mėnesio vidurys (idus – „padalijimas“).

Skaitykite toliau..
2026-01-19 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Mėlynoji bukumo mokykla

Pasakojimuose apie sovietinį laikmetį dažniausiai minima tik viena represinė struktūra – KGB (sovietinis Valstybės saugumo komitetas, „Komitet gosudarstvennoj bezopastnosti”, rus.).

Skaitykite toliau..
2026-01-19 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Karingosios amazonės

Antikinė literatūra pilna pasakojimų apie drąsias moteris kares – amazones. Bet ar jos iš tiesų egzistavo, ir kodėl jos buvo

Skaitykite toliau..
2026-01-19 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Kaulinės piksidės pasakojimai

Įsiklausykim į magišką dramblio kaulo gaminio šnabždesį: VI a. piksidė papasakos mums apie antikos saulėlydį Alpėse. Archeologai tiria dramatiškų viduramžių įvykių

Skaitykite toliau..
2026-01-18 Komentarų: 0
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Žmonijos istorijos aidai

Kiek metų iš tiesų trunka žmonijos civilizacijos istorija? Šis klausimas jaudina tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių protus. Šiuolaikinis mokslas teigia,

Skaitykite toliau..
2026-01-16 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Rubikas ir kubikas

Ernė Rubikas savo garsųjį kubą sukūrė ne kaip žaislą ir ne kaip galvosūkį. Jis kūrė vaizdinę mokymo priemonę architektūros studentams,

Skaitykite toliau..
2026-01-16 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Leonardo da Vinčio CV

Aštri darbo paieškos problema kilo net didiems žmonėms. Jūsų dėmesiui – XV a. parašytas Leonardo da Vinčio gyvenimo aprašymas:„Mano šviesiausias

Skaitykite toliau..
2026-01-15 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE