Netinka žodis „milžiniška”, netinka ir „gigantiška”, nes gotikos didžiūnė tiesiog kolosalių matmenų, kurie buvo restauratorių kruopščiai atkurti po karo audrų. Vien norint pasilypėti į bokštą, tenka įveikti tris šimtus laiptelių, bet šįsyk taip aukštai nesikabarosim. Kaip ir dauguma išskirtinių pastatų Gdanske, šv. Marijos bazilika žadina dvejopus jausmus: viena vertus, ji statyta laikais, kai jokio Gdansko nebuvo, o buvo Dancigas – taip priklausęs Prūsijai, tai turėjęs laisvojo miesto statusą – tačiau po milžiniškų netekčių Antrojo pasaulinio karo metais, buvo atkurta lenkų. Vien skliautų išmūrijimas ko vertas: pasidairysime į juos iš viršaus, lipdami į bazilikos bokštą, o pastarasis mūsų pasibuvimas skirtas didžiausiai Europoje mūrinei gotikos gražuolei. Turiu apgailestauti, kad nuotraukos neperteiks visos pastato didybės, nes įkopus į šventovės bokštą, iš viršaus dairaisi į rotušės bokšte vaikštinėjančius atvykėlius, nors ir šio aukštis įspūdingas. Gal toks įspūdis susidaro dėl nuotolio tarp bazilikos ir rotušės?.. Berods, gana spėlionių ir filosofijų – keliaujam į įspūdingo gotikos paminklo praeitį, pradėdami, kaip jau įprasta, nuo istorinės apžvalgos.
Pasak legendos, pirmąją, mažesnę Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią, greičiausiai medinę, dar 1243 m. pastatė kunigaikštis Šventupelis II. Dabartinės bažnyčios kertinis akmuo buvo padėtas 1343 m. kovo 25 d. per Viešpaties Apreiškimo šventę. Šventykla buvo statoma etapais per 159 metus. Pradinė, mažesnė bažnyčia baigta statyti 1360/61 m. Ji stovėjo dabartinio vakarinio korpuso teritorijoje ir buvo bazilikinio skerspjūvio. Antruoju laikotarpiu 1379-1447 m. buvo pastatytas dabartinis transeptas ir presbiterija, pakeltas bokštas. Trečiuoju laikotarpiu, 1484-1502 m., abi šoninių navų sienos buvo pakeistos naujomis, o visas interjeras – skliautuotas. 1502 m. liepos 28 d., ketvirtadienį, 16 val. magistras Henrikas Hetzelis padėjo paskutinę skliauto plytą. Įspūdingas bažnyčios pastatas buvo galutinai užbaigtas.
Marijos katedros bazilika, dažnai vadinama „Gdansko miesto karūna“, stebina savo didingumu. Jos galingos sienos ir bokštai iškilę aukštai virš miesto panoramos ir plačios apylinkės. Jos tūris – apie 155 000 m3 , ilgis – 105,2 m, transepto plotis – 66,2 m. 26-ios laisvai stovinčios kolonos remia didingą žvaigždinį ir krištolinį skliautą. Jis iškyla į 30 m aukštį. Visi kontraforsai įvesti į bažnyčios vidų, kuris sudaro 31 koplyčios vainiką, apjuosiantį visą bažnyčią. Bažnyčios interjerą apšviečia 41 didžiulis langas, iš kurių didžiausias, papuoštas vitražais, yra rytinėje presbiterijos dalyje. Į bažnyčios vidų veda 7 vartai: Kaletnicza, Tarėjų, Aukštieji, Švč. m. Marijos, Groblowa, virš kurių stovi 1635-37 m. laikrodis „Groblowa“. Marijos vartai su 1420 m. „Marijos užmigimo scena“ papuoštu timpanonu ir po bokštu esančiais vartais į bažnyčią.
Šventovę puošia 7 smailūs bokštai, 3 aštuonkampiai bokštai ir didžiulis varpinės bokštas, esantis 82 m aukštyje virš jūros lygio (iki kraigo), uždengtas dviem stogais, tarp kurių įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipus į bokšto viršūnę galima pamatyti 2 varpus: „Gratia Dei“, sveriantį beveik 8 t, ir „Ave Maria“, sveriantį 2,6 t, nulietus 1970 m., kurie bažnyčioje buvo pakabinti 1972 m. kovo mėn. Kartu su bažnyčios statyba atskiros koplyčios buvo dosniai įrengtos vertingais sakralinio meno kūriniais, kuriuos finansavo turtingos Gdansko šeimos ir amatininkų brolijos bei cechai. Bažnyčios viduje, be kita ko, galima pasigrožėti 1517 m. ąžuoliniu vėlyvosios gotikos pagrindiniu altoriumi, kuriame vaizduojama Švenčiausiosios Mergelės Marijos karūnavimo scena, 1517 m. pagaminta vaivorykštės sija su Nukryžiuotojo grupe. Marijos ir šventojo Jono statulos yra maždaug 4 m, o Kristaus – 4,5 m aukščio. Šalia zakristijos stovi H. Duringerio iš Torunės kūrinys – garsiojo 1464-1470 m. astronominio laikrodžio rekonstrukcija. 12 m aukščio laikrodis rodo valandas, mėnulio fazes ir zodiako ženklus.
Be to, ilgame Marijos bazilikos žymių paminklų sąraše yra Gdansko gražiosios Madonos statula, išdrožta 1400-1435 m., ir Pieta – gotikinė skulptūra, priskiriama tarptautiniam stiliui ir, kaip teigiama, Gražiosios Madonos meistrui, kuris kūrė 1390-1420 m. Interjerą taip pat puošia XV a. Švento Jurgio grupė (vaizduojanti šventąjį Jurgį, kovojantį su drakonu, su šia scena susijusios XV a. sienų tapybos fone), XVI a. skulptūra Salvator Mundi , Kristaus Nukryžiuotojo skulptūra iš 11 000 mergelių koplyčios, krikštykla, sakykla ir vargonų prospektas iš Švento Jono bažnyčios su XX a. aštuntajame dešimtmetyje pastatytu instrumentu. Jame taip pat įrengta daugybė kitų altorių, pavyzdžiui, šventosios Dorotėjos altorius, šventosios Barboros altorius, šventojo Jokūbo altorius, šventosios Jadvygos altorius ir kiti.
Ant sienų ir kolonų kabo epitafijos, kai kurios labai sudėtingos, skirtos atskirų mirusiųjų ar ištisų šeimų atminimui pagerbti. Seniausia iš jų datuojama XV a. ir buvo skirta Demoetai van der Beke – Gerto van der Beke, 11.000 mergelių koplyčios įkūrėjo – žmonai. Grindis sudaro apie 400 antkapinių paminklų, po kuriais palaidoti žymūs Dancigo gyventojai. Kai kurie iš jų vis dar įskaitomi. Seniausias iš jų datuojamas 1411 m., priklausęs burmistrams Konradui Lečkovui ir Arnoldui Hechtui.
Bazilika įtraukta į Europinio mūrinės gotikos kelio lankytinų objektų sąrašą.
Taip bazilika atrodė prieš Antrąjį pasaulinį karą, kurio pabaigoje buvo smarkiai nuniokota, mat Gdanske (Dancige) buvo sugriauta ~80% pastatų.
Į bazilikos bokštą kopsime, įveikdami tris šimtus laiptelių, kitąkart, o dabar kviečiu mielus prenumeratorius verti šventovės duris ir gėrėtis grožybėmis.
Skirdami vos porą eurų AIDŲ prenumeratai, suteiksite sau galimybę mėgautis pažinimo malonumu, ir išvysti kitiems neprieinamus vaizdus.
