1959-ais sovietų imperijos sostinėje Maskvoje vykusi JAV ūkio pasiekimų paroda susilaukė milžiniško susidomėjimo, ir lankytojų apmaudo bei pavydo.
Draugo buvo gerokai progresyvesnė: ne tik atidirbdavo, bet ir skysčiais atsikratydavo, o štai maniškę tekdavo kilsterėti, kad iš jos viskas iki galo išlašėtų. Rašau apie skalbimo mašinas: draugo „Riga-8“ turėjo vandens siurblį, tad nešvarų vandenį po skalbimo išpumpuodavo, o maniškės „Kama“ nupylimo žarną įkišdavau unitanaz, ir dar kilsterėdavau ją – nesunki, tik trys dešimtys kilogramų – kad visas nešvarus vandenėlis išbėgtų, ir skalbyklė neimtų skleisti nemalonų nešvarumų kvapą. Šiandienės mūsų kelionės tikslas sudomins dažną, mat keliausim į gana tolimą praeitį, kai nuo Antrojo pasaulinio karo tebus prabėgę penkiolika metelių, ir narpliosim anuometės buities peripetijas: mus į svečius kviečia ir sovietiniai funkcionieriai, ir sumanūs amerikiečių inžinieriai, mikliai perpratę, kuo pavyks įveikti raudonosios imperijos kerus.
Kelionėje į chruščiovinio atlydžio laikmetį mums patalkins senutėlė, tuomet pagal galimybes solidžiai išleista, knygelė, kurios pasirodymas sutapo su dviem įsimintinais įvykiais: sovietų imperijos vadovas (jokiu būdu ne lyderis) N.Chruščiovas naiviai manė galintis varžytis su Jungtinių valstijų techniniais pajėgumais, tad pritarė pasiūlymui surengti dvi grandiozines parodas: 1959-ais SSRS paroda atidaryta Niujorke, tais pačiais metais JAV surengė parodą maskviškiame Sokolnikų parke.
Parodos lankytojų srautai buvo tokie dideli, o susidomėjimas dažnam nematytais buities prietaisais, solidžiais automobiliais ir net ta pačia pepsikola toks didelis, kad lankytojų srautų suvaldymui valdžia pasitelkė gausias milicijos pajėgas.
Apie ūmaus, ir, beje, naivaus, N.Chruščiovo utopines idėjas bei atgrasius viešus išsišokimus žinome dažnas, tačiau jau gerokai primiršta yra sumani amerikiečių strategija – savotiškai aktuali ir šiandieną – suvystyti ideologinius priešininkus. Pasivaikščiojimui maskviškėje parodoje (Amerikon mūsų tikrai neišleis kompartijos sarginiai šunys – sovietiniai saugumiečiai) teks rengtis atitinkamai: mielas moteris prašau pasieiškoti pūstas sukneles, o vyrams teks apsitempti itin siauras kelnes, kaip du vandens lašai panašias į šiuolaikines. Taigi, firminiu traukiniu „Družba“ (kiek tos „družbos“ anuomet bebūta…) riedam iš 1959-ųjų Vilniaus į sovietinės imperijos irštvą – Maskvą.
Į Niujorke vykusią SSRS ūkio parodą funkcionieriai liepė nuboginti kosminį palydovą, lėktuvą ir klasikų paveikslus, bet amerikiečius tuo gi nenustebinsi…
Prieš pradėdami klaidžioti po minios kukliai apsirėdžiusių žmogystų apspistus parodos paviljonus, puse ausies nugirskim, kaip sovietinė propagandos mašina gyrė SSRS surengtą ekspoziciją tolimajame Niujorke: girtasi, kad per pirmąsias porą savaičių parodą aplankė pusė milijono žmonių, kad didžiausio susidomėjimo sulaukė kosminių palydovų dalys ir ypatingai tikslios staklės – valdomos programomis bei ultragarsinės, amerikiečių aktyviai domėtąsi turboreaktyvinio lainerio TU-114 maketu bei jūrinių naftos platformų modeliais, netrūko dėmesio ir sovietiniams automobiliams (kurių absoliuti dauguma tebuvo kitų gamintojų plagiatai). Postringaudami apie suplūdusius pasigrožėti meno kūriniais lankytojus, sovietiniai ideologai nepastebėjo ar pražiūrėjo svarbiausią – būtent apie tai mes šiandieną ir pasišnekėsime.
Norėdami dirstelėti į JAV buities detales, sovietų šalelės žmonės pirma stumdėsi kilometrinėje eilėje, po to – grūstyse prie paviljonų.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje man yra tekę dažnokai lankytis Rusijoje, tad keliaujant traukiniais, neišvengiamai užsimegzdavo pokalbiai su bendrakeleiviais, kurių dažnas kartodavo tą pačią – jau pabodusią ir nuvalkiotą – mintį: „Taip, sovietiniais laikais daug ko trūko, tačiau mūsų visi bijojo, o ir į kosmosą mes pirmieji pasiuntėm žmogų!“ Išties, puiku, kad žmonija eina techninio progreso keliu, sugeba surengti kosmines misijas, tačiau, mieli bičiuliai, kas mums iš to? Ogi nieko: kas pirmasis išskrido į kosmosą, kas nusileido Mėnulyje ar dar kur nors nusibeldė – mums visiškai neaktualu. Kur link vedu pašnekesį? Tiesiai link šaldytuvo ir skalbyklės – elementarių buities prietaisų, kurie anuomet buvo retenybė absoliučios daugumos sovietinėje imperijoje gyvenusių (tikriau – savotiškai kalintų) žmonių buityje. Taigi, atsibeldę į partinių funkcionierių buveinę – SSRS sostinę Maskvą – metro riedam iki Sokolnikų stotelės, ir kartu su milžiniška minia žingeidžių piliečių traukiam į Sokolnikų parką, kur neaprėpiama akimis eilė žmonių laukia patekimo parodon.
Minios žioplių vėpsojo į tvistą šokančius amerikiečius
Amerikiečių parodos paviljonų statybai naudota anuomet statyboje populiarus plastikas.
Oi tai dyvai, tai bent „čiūdai“: kokių tik stebuklų neišvysi tų netikšų „socializmo priešininkų“ parodoje: specialiai šiai parodai pastatytuose paviljonuose gausūs būriai stumdosi prekybcentrį imituojančiame paviljone, pepsikolą pilstančios merginos vos spėja suktis minios apspistame luko paviljone, o amerikietiškus automobilius teko aptverti ir saugoti milicininkams, kad minia juos nenuteriotų. Dairomės į kukliai ir neišvazdžiai apsirengusius parodos lankytojus, ir nejučia suprantame, kokia nuostaba ir nusivylimas savąja buitimi atsispindi jų veiduose: o jūs šiandieną ar sugebėtumėte įsivaizduoti savąją buitį be šaldytuvo, skalbyklės, indaplovės ar grindis plaunančio robotuko? Anuomet daugeliui tai buvo absoliuti fantastika, nes dažnas net paprasčiausią televizorių neįstengdavo nusipirkti.
JAV parodos paviljonai buvo grakščios, originalios ir erdvios struktūros.
Kad mūsiškis pasivaikščiojimas neapsiribotų vien stebeilijimusi į negirdėtus ir neregėtus technikos stebuklus, atsiverskime minėtą knygą, kurios autoriai išsijuosdami aiškina, kaip gi eiliniam piliečiui – apie „lygesnius už lygius“ partinius funkcionierius nekalbame – organizuoti savąją buitį. Antai, pasakojime apie virtuvės reikalus, autoriai (viena jų – moteris) postringauja: „Kol kas mūsų komunaliniuose namuose skalbimo klausimas neišspręstas, todėl skalbiama virtuvėje ar vonioje. Taigi, skalbimo mašina irgi priskiriama prie virtuvės įrengimų“. Tiesa ta, kad knygoje net skalbimo mašinos nuotraukos nėra (kaip ir šaldytuvo), nes abu jie anuomet buvo greičiau rožine svaja, o ne tikrove.
Negalėdami nusipirkti net persenusių modelių, neišvaizdžius ir nekomfortabilius sovietinius automobilius, parodoje žmonės galėdavo išvysti tikrą svajonę
Ką gi išmintingieji buities organizavimo patarėjai toliau paisto savojoje knygelėje? Tik juokis, daugiau nieko: „Virtuvei, skirtai tik valgiui gaminti, pakanka 4-5 kv.m. Panašaus dydžio (5,3 kv.m.) virtuvės suprojektuotos ir tipiniuose mažuose butuose. Jose yra pakankamai vietos įrengti kompaktišką virtuvės bloką, kuriame, viską išdėsčius pagal sistemą (nieko nereikalingo, išnaudojant kiekvieną ploto centimetrą), šeimininkė sugebės greitai ir įdėdama mažiausia darbo pagaminti valgį.“ Nevykusi verstinė konstrukcija suponuoja, kad knygos rengėjai apsčiai buvo pasiskaitę sovietinės literatūros, galbūt todėl jų patarimuose bei samprotavimuose racionalaus grūdo yra mažoka.
Amerikiečiai į parodą atvežė prabangius limuzinų modelius, bet to nereikėjo: dažnam sovietų imperijos gyventojui joks automobilis buvo neįperkamas.
Na, bet jei jau mums patariama, kad „skalbiama virtuvėje arba vonioje“ – primenu, kad virtuvės plotas tik keli kvadratai, tad vieta skalbyklei joje nenumatyta, o ir nedidelį šaldytuviuką įsprausti bus sunkoka – dairykimės, kokią gi skalbyklę pajėgsime įsigyti, kad nors šiek tiek palengvinti stovėjimo begalinėse eilėse išvargintos sovietinio buto šeimininkės buitį. Dažnas mūsų vaikystėje yra skaitęs šaunius komiksus (knygelė išleista Vilniuje 8-ojo dešimtmečio pradžioje) apie Rikiki ir Rududu nuotykius: sumanus meškiukas Rikiki nutaria pagelbėti mamai, pasibarančiai dėl nuolat išpurvinamų jo rūbų, ir padedamas draugo imasi statinę paversti skalbykle.
Sovietmečio buities geriausias atspindys – persenusios technologijos skalbimo mašinos-“bačkos”, gamintos iki pat sovietmečio pabaigos.
Baigiasi viskas tuo, kad meškiuko tėtis nutaria nupirkti žmonai tikrą skalbimo mašiną, kuria meškinė labai džiaugiasi. Prisimintina, kad komiksų originalai kurti dar šeštajame dešimtmetyje, bet juose skalbyklė pavaizduota gerokai modernesnė, nei šioje mūsų kelionėje minėtos „bačkos“, žiauriai ištampydavusios skalbiamą patalynę ir rūbus: kaip buvo pradėtos gaminti septintojo dešimtmečio pradžioje, taip ir „štampuotos“ dar kelis dešimtmečius. O ir kam gi jas tobulinti, kuomet tokias – pačias pigiausias ir primityviausias – garantuotai pirks visuotinio buities prekių stygiaus išvarginti piliečiai? Tiesa, tas „pigumas“ buvo santykinis, nes „bačka“ kainavo kone vidutinį mėnesinį atlyginimą.
Maža detalė: Maskvos parodoje amerikiečių demonstruota skalbyklė-“bačka” JAV gaminta 6-ame dešimtmetyje, o sovietų imperijoje – iki pat griūties.
Prieš sugrįždami į kilometrinę eilę prie pepsikolos amerikiečių parodoje, dar pavartykime seną knygelę, ieškodami patarimų, kaip gi „įkomponuoti“ kišeninėn virtuvėlėn šaldytuvą, nors šis įrenginys oi koks brangus ir neįperkamas?! Galbūt neišponėkit jau taip, kad neapsieinat be šaldytuvo: žiemą produktus galima sudėti rezginėlėn, ir pakabinti lauke ant orlaidės – na, sušals truputėlį (į ragą), tai atitirpinsit, įmerkę karštan vandenin, nedideli juk ponai… Arba štai dar variantas: kaip ir prieš šimtmetį, sudėkit viską po palange įrengton šaldymo spinton, kurios kanalai išvesti laukan, tad ir produktai sušals, ir siena puikiai įšals it ledinė. Jei visgi nutarsite išsinuomoti šaldytuvą – ankstyvuoju sovietmečiu ši paslauga labai populiari, nes „gauti“ ir įpirkti šaldytuvą gali tik retas – tuomet teks gerokai pasukti galvą, kur pusryčiausit ar vakarieniausit, nes nediduko stalelio ankštutėlėje virtuvėje teks atsisakyti – nebetelpa…
Maskvos parodoje lankytojai turėjo kuo stebėtis: ar televizorių gausa, kurie SSRS buvo brangūs ir nekokybiški, ar amerikietiško supermarketo imitacija.
Štai, jau mūsų eilė atėjo patekti į pagrindinį parodos paviljoną, kurį „komunizmo priešai“ pastatė geodezinio kupolo formos, o jau kokių naujovių jame išvysime: antai, rikiuojasi naujausių modelių televizoriai, mikli amerikietė demonstruoja naujausio modelio išmaniosios – taip, bičiuliai, tokį epitetą parinkau neperdėdamas – virtuvės galimybes. Būrys moterų, o ir vyriškosios lyties asabų, net išsižioję ir pasistiebdami spokso, ką toji atvykėlė iš už vandenyno išdarinėja: demonstruoja indaplovę, gartraukį, veria šaldytuvą, ir dar, bestija, paleidžia ratais suktis grindis valantį robotuką, kuris sugeba ir į savąją vietą sugrįžti! Sodriai nusispjovę ant tokių neregėtų išmislų, drožiam į amerikiečių pastatytą tipinį gyvenamąjį namą, kuriame vėlgi visiokios technikos prikimšta, net skalbimo mašina įsitaisiusi, kai mūsų moterys arba tysia skalbinius į jų priėmimo punktą, ten lukterėdamos ilgokoje eilėje, arba trina juos į skalbimo lentą: šis būdas ir daug patikimesnis, ir su šimtametėmis liaudiškomis tradicijomis smarkiau susijęs.
Minia lankytojų “atakavo” atvirą JAV paviljoną, kuriame galėjo nemokamai(!) paragauti pepsikolą: tai buvo fantastiška atrakcija sovietų šalies žmonėms.
Automobilius paliksim neapžiūrėtus, vistiek nėra pinigų net elementariausiam „zaporožiečiui“ įsigyti, o ir tokia galimybė nušvis tik tuomet, kai ateis mūsų eilė gauti paskyrą automobilio pirkimui, tik šis procesas gali užtrukti ne vieną penkmetį. Tad grumkimės su kitais parodos lankytojais paviljone, imituojančiame amerikietišką prekybcentrį: tokie mūsų kraštuose atsiras, kai galutinai atsikratysime sovietinės buities košmarų, kurių nepasigendame nei vienas. Amerikiečių parodon mes dar sugrįšim – dar daug anuomečių įdomybių liko nepamatytos – o šįkart laikas įrašui Atsiliepimų knygoje: kaip ir amerikiečių įrašai analogiškoje knygoje SSRS parodoje Niujorke, maskviškėje knygoje absoliuti dauguma įrašų yra užgaulūs ir skeptiški – sunku suprasti, ar tai pavydas, ar tiesiog juo grįsta nemeilė. Na, o mes paliksim tokį įrašą: „Šaunūs mūsų kosmonautai, pirmieji pakilę į Žemės dausas, tačiau daug smagiau, kai kiekvienas gali nusipirkti elementarius buitinius prietaisus, tad po kelių dešimtmečių jūs sulauksit SSRS griūties.“
Vargu, ar dažnas parodos lankytojas susimąstė ir susiprato, kokiame buitiniame nepritekliuje absoliučią daugumą liaudies laikė sovietiniai funkcionieriai
(Apsilankyti 1959-ais Maskvoje vykusioje JAV ūkio pasiekimų parodoje mums padėjo archyvinės nuotraukos ir šios parodos bukletas.
Turite prisijungti norint komentuoti.