Draugo buvo gerokai progresyvesnė: ne tik atidirbdavo, bet ir skysčiais atsikratydavo, o štai maniškę tekdavo kilsterėti, kad iš jos viskas iki galo išlašėtų. Rašau apie skalbimo mašinas: draugo „Riga-8“ turėjo vandens siurblį, tad nešvarų vandenį po skalbimo išpumpuodavo, o maniškės „Kama“ nupylimo žarną įkišdavau unitanaz, ir dar kilsterėdavau ją – nesunki, tik trys dešimtys kilogramų – kad visas nešvarus vandenėlis išbėgtų, ir skalbyklė neimtų skleisti nemalonų nešvarumų kvapą. Šiandienės mūsų kelionės tikslas sudomins dažną, mat keliausim į gana tolimą praeitį, kai nuo Antrojo pasaulinio karo tebus prabėgę penkiolika metelių, ir narpliosim anuometės buities peripetijas: mus į svečius kviečia ir sovietiniai funkcionieriai, ir sumanūs amerikiečių inžinieriai, mikliai perpratę, kuo pavyks įveikti raudonosios imperijos kerus.
Kelionėje į chruščiovinio atlydžio laikmetį mums patalkins senutėlė, tuomet pagal galimybes solidžiai išleista, knygelė, kurios pasirodymas sutapo su dviem įsimintinais įvykiais: sovietų imperijos vadovas (jokiu būdu ne lyderis) N.Chruščiovas naiviai manė galintis varžytis su Jungtinių valstijų techniniais pajėgumais, tad pritarė pasiūlymui surengti dvi grandiozines parodas: 1959-ais SSRS paroda atidaryta Niujorke, tais pačiais metais JAV surengė parodą maskviškiame Sokolnikų parke.
