Kas iš tikrųjų sukūrė „Bučinį“: vienos aistros istorija, kuri pasauliui padovanojo skulptūrą, o moterį privertė išprotėti. Tikriausiai esate matę šią skulptūrą: du nuogi žmonės, sustingę amžinoje apkabinimo pozoje, kurių lūpos tuojau susilieja bučinyje. Tai Ogiusto Rodeno „Bučinys“. Tačiau mažai kas žino, kad šį grožį pasauliui padovanojo ne tik didžiojo meistro ranka.
Mes įpratome žavėtis viršgarsiniais lėktuvais ar procesorių greičiu, tačiau Visata nuolat mus paverčia pajuokos objektu. 1967 metais jauna doktorantė Džoselyn Bel radijo teleskopo išspausdintuose duomenyse pastebėjo keistą anomaliją. Signalas iš Vėžlio žvaigždyno sklido bauginančiu, matematiškai tobulu periodiškumu – lygiai vienas impulsas kas 1,3373 sekundės. Nei greičiau, nei lėčiau.Skaitydamas jos interviu,
Biblijoje sakoma: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“. Tai buvo pirmasis įsakymas, kurį Dievas davė pirmiesiems žmonėms dar Edeno sode. Adomas ir Ieva pelnė palaiminimą turėti vaikų dar prieš nuopuolį.Tačiau iš Šventojo rašto žinome,
Prieš mus – primatų pasaulio nusikaltėlių autoritetas, kuris atrodo taip, tarsi visą gyvenimą būtų praleidęs Amerikos getuose. Ši būtybė visiškai neturi nei šimpanzės mielo žavesio, nei gorilų flegmatiškos ramybės.Babuinas – tai vaikščiojantis įžūlumo kamuolys, ginkluotas iltimis, dydžiu prilygstančiomis leopardo iltims, ir turintis uosto kroviko charakterį, kuriam jau maždaug trečią mėnesį
1962 m. liepos mėnesį 23 metų prancūzų geologas Mišelis Sifras nusileido į ledinį Skarasono urvą Alpėse. Jis pasiėmė maisto, vandens, knygų ir mokslinę įrangą. Viršuje liko jo asistentas, kuris užregistruodavo kiekvieną Mišelio skambutį telefonu. Susitarimas buvo paprastas: Sifras urve gyvena be laikrodžių, be saulės, be jokių laiko rodiklių. Jis skambina
You must be logged in to post a comment.