
Gamtos ir žmogaus nuostabus kūrinys: fantastiškas Žaliasis kanjonas
Jei jums skaitant šį romantišką siužetą „pakibtų“ internetas arba kompiuteris, bene racionaliausia išeitimi būtų tiesiog perkrauti modemą arba kompiuterį. O kaip gi perkrauti santykius, jei kartu gyveni trisdešimtį metų, ir rodos, pažįsti vienas kitą kaip nuluptą? Turbūt sutiksite su manimi, bičiulės ir bičiuliai, kad efektyviausias būdas yra ištrūkti iš fantaziją bei jausmus bukinančios rutinos, ir kartu leistis jei ne į pasaulio kraštą, tai bent į kokią Turkiją. Būtent taip mudu su pačiute ir pasielgėme, tvirtai nutarę derinti drybsojimą saulės įkaitintame paplūdimyje su išvykomis į atraktyvius, įspūdingus objektus, kurių Turkijoje apstu. Keletą dienelių pakaitinę bambas Konaklio (dailus turistinis miestelis Antalijoje) pliaže, leidomės pusšimčio kilometrų išvykon į Manavgato apylinkėse esantį Žaliąjį kanjoną,

Senovės slėpiniai ir gamtos magija: ką atrado Škotijoje lietuvaitė Rita
Minėdami Škotiją, pirmiausia prisimenam kiltus dėvinčius futbolo sirgalius ar dūdmaišių pūtėjus, Lochneso pabaisą, garsųjį škotišką viskį, atmintyje atgyja Valterio Skoto herojus Aivenhas ar vaikystėje skaitytų, baugokų legendų bei pasakų personažai – burtų meistrės fėjos ir šelmiški elfai. Beje, sumanusis seklys Šerlokas Holmsas už pasaulinę šlovę ir populiarumą turi būti dėkingas būtent škotų rašytojui Arturui Konanui Doiliui. Dažnas lietuvaitis bevelija savom akimis išvysti samanomis apaugusias Škotijos viduramžių pilis, kalnų tarpekliuose besiganančias avių kaimenes, iš aukštumų atbėgančius ledinius upokšnius bei ūkų apgaubtas kalnų viršūnes. Kadangi kelionė Škotijon nėra nei sudėtinga, nei itin brangi, tad ir nenuostabu, kad traukiančių į šią šalį lietuvaičių gretos neretos: susigundė tokia romantiška kelione ir mūsų šiandienos pašnekovė

Mokslininkų namas – aikštingas “socrealizmo” reliktas vilniškiam panery
„Mokslininkų namas“, pastatytas pagal pokaryje iš Leningrado atvykusio architekto Džiovanio Rippos projektą, Vilniuje yra vienas ryškiausių socialistinio realizmo stiliaus, kuriam būdinga neoklasicistinė kompozicija ir dekoras, pavyzdžių. Socialinė namo istorija liudija aukštesnės klasės egzistavimą “beklasėje” komunistinėje visuomenėje. “Specializuotų Mokslo darbuotojų namų statybą Sovietų Sąjungoje reglamentavo vyriausybės nutarimas: sąjunginių respublikų sostinėse turėjo būti pastatyti tipiniai prabangių butų (4-6 kambarių, 160-190 kv. m.), turinčių darbo kabinetus ir bibliotekas, po du sanitarinius mazgus ir netgi kambarėlius tarnaitėms) namai sovietiniam režimui ištikiemiems mokslo, meno ir kultūros veikėjams. Šiame name buvo 50 tokių erdvių butų”. Šio namo vidaus apstatymas nebuvo projektuotas, tačiau išliko duomenų apie gana puošnų interjerą, pvz. karnizus bei rozetės šviestuvų įrengimo vietose). Būtent

“Dainavos” virtuvėje: kokiais skanumynais vaišino garsusis restoranas?
„Papraščiausia ritė, o darbšti kaip bitė, paprasčiausia ritė, o darbšti kaip bitė!”, – ar pamenate šią verpimo cecho ritės dainelę iš seno animacinio filmo “Kartuno gatvė”? Na, manojo draugo žmona Rita ne ritė, bet irgi darbšti kaip bitė, o taip pat sumani bei gabi: ir ispanų kalbą pramoko, ir kartu su broliu sėkmingai verslauja, ir rytietiškus šokius kartu su manąja pačiute šoko, ir snieglente Kaukazo kalnuose čiuožinėja, o dar ji – puiki virėja, nes šio amato kadaise net keletą metų mokėsi. Susėdę sekmadienį pavakaroti kartu su Rita, jos broliu Andriumi bei pastarojo žmona Rūta, įsišnekėjome apie keliones į tolimas šalis, kurias ši trijulė yra senokai pamėgusi, tačiau gana netikėtai kalba

Žilą praeitį menantis miestas-tvirtovė: ką mums papasakos Čitadella?
(Galingos tvirtovės sienos mena daugel žūtbūtinių mūšių.) (Citadelės link veda itin stati gatvelė, priglobusi jaukias kavinukes.) Viktorija (Victoria) – „pergale“ – pavadinta Gozo salos sostinė yra nedidukas, apie šešis tūkstančius gyventojų turintis miestukas, pritvinkęs įdomybių, apie kurias dar nesyk pasakosiu, o šįkart lankysimės žinomiausiame Viktorijos perliuke – galingoje tvirtovėje Citadelė (Čitadela/Cittadella). Iš pajūryje įsikūrusio Marsalforno, kuriame buvome apsistoję už labai patrauklią kainą, į Viktoriją riedame 310-u autobusu nepilną pusvalandį, ir vos tik išlipę autobusų stotyje, kaipmat išvystame ant aukštos kalvos dunksančius Citadelės mūrus. Citadelė/Čitadella – ryški Maltai priklausiančios Gozo salos sostinės Viktorijos dominantė. Užsukam į netoliese įsikūrusį Viktorijos turizmo informacinį centrą, ir pasiuostinėjam apie Gozo salos įdomybes, o po to
REKOMENDUOJAM:
Kodėl vilkas kiškį gaudė… (prenumeratoriams)
Kaip lapė pasigavo vištą….
Kam žmogui reikalinga saulė… (prenumeratoriams)
Kur ritasi pasaulis…
Kam lapei reikia sūrio… (prenumeratoriams)
APSILANKYKIT:
Rytoj Pabradėje atsidaro….
Pasvalyje poryt įvyks…..
You must be logged in to post a comment.