AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – nauja paroda, skirta Lietuvos ir Švedijos santykių istorijai

2026-aisiais minime Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines. Naujoji Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ sujungia šias sukaktis ir nutiesia istorijos tiltą tarp Baltijos krantų. Centrinė parodos asmenybė – Kotryna Jogailaitė (1526–1583), Švedijos karalienė, Lietuvos ir Lenkijos princesė, 1562 m. Vilniaus katedroje ištekėjusi už Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III (1537–1592). Ši santuoka sujungė Jogailaičių ir Vazų dinastijas, o vėliau atvėrė kelią Vazų valdymui Abiejų Tautų Respublikoje ir bandymams derinti švediškąją bei jogailaitiškąją politinę ir kultūrinę tradiciją. Tačiau ši dinastinė jungtis tapo ir ilgų konfliktų dėl dominavimo Baltijos jūros regione dalimi. Žvelgdami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Abiejų Tautų Respubliką, Švedijos

Skaitykite toliau..

Paradas, kurį niekada nesurengs Rusija

Samsung, Hyundai, Kia, LG – dauguma mūsų žino šiuos Pietų Korėjos gigantų prekinius ženklus. Naudojamės jų pagamintais elektronikos įrenginiais, automobiliais. O kokius Šiaurės Korėjos prekinius ženklus ar gaminius žinote? Turbūt tik balistines raketas, kuriomis neūžauga diktatorius grasina Japonijai ir JAV. Įsivaizduokime kiek kitokį paradą, nei esame įpratę matyti maskolijoje ar Pchenjane (pastarojo režimas vienintelis aktyviai remia Rusijos agresiją Ukrainoje). Ne karinį paradą su tankų vikšrų žlegesiu ir karinių lėktuvų riaumojimu, o technologijų pasiekimų ir mokslinių atradimų paradą. Paradą, kuriame giriamasi kitas šalis aplenkusiais gaminiais, naujausiomis inovacijomis. Ką tokiame parade sugebėtų pademonstruoti putininė „deržava”? Sovietų sąjungos pagimdyta putininė imperija nebepajėgi pasigaminti bemaž nieką, ką kadaise įstengė sovietija. Tiesa, absoliuti dauguma sovietinių

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į renginius

            Šią savaitę Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks pora įdomių renginių. Kviečiame juose dalyvauti. Gegužės 21 d. 17.00 val. pristatysime dvi knygas, skirtas dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams: kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000) ir monsinjorui Alfonsui Svarinskui (1924–2014). Knygų pristatyme dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė (knygos „Moralinio autoriteto galia“ autorė); kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis; Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas; kun. Nerijus Pipiras; Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Albinas Kėleris. INFORMACIJA APIE RENGINĮ Gegužės 23 d. nuo 18.00 ir 19.00 val. švęsime Muziejų naktį. Vakarosime, žiūrėsime filmus, dalyvausime ekskursijose, klausysimės

Skaitykite toliau..

Stulbinančios rašytojo-fantasto pranašystės

Šiandien Vernas prisimenamas ne tik dėl to, kad buvo puikus pasakotojas, bet ir dėl to, kad buvo genijus, pasižymėjęs ypatingu moksliniu smalsumu bei išpranašavęs daugybę išradimų. Nėra abejonių, kad Žiulis Vernas buvo savo laiką pralenkęs žmogus.Štai keletas Verno „išradimų”, kurie tapo realybe. Elektriniai povandeniniai laivai„Nautilus“ – tai nuostabus povandeninis laivas, sukurtas kapitono Nemo iš „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“.Savo romane „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ Žiulis Vernas supažindino mus su elektriniu povandeniniu laivu, kurį pavadino „Nautilus“. Jame buvo tinkamai įrengtas valgomasis, taip pat ir kiti galimi prabangos elementai. Tai šiek tiek priminė kitus povandeninius laivus, pavyzdžiui, „Elvin“, kuriame buvo trys keleiviai, ir kuris buvo varoma švino rūgšties baterijomis. Romane aprašytas

Skaitykite toliau..

Seniausių pasaulio kalbų penketuke – lietuvių šneka

Šiuolaikiniame pasaulyje kalbama 7000 kalbų. Visos šios kalbos priklauso skirtingoms kalbų šeimoms, o daugelio iš jų istorija siekia ne vieną tūkstantį metų. Iki šiol mokslininkai negali susitarti, kuri kalba yra seniausia pasaulyje. Tačiau galima drąsiai įvardyti penkias kalbas, kurių amžius siekia ištisus tūkstantmečius. Pristatome jums įdomią jų „rinktinę”. LietuviųNors pirmieji rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai atsirado palyginti vėlai – XVI a. – ši kalba laikoma viena seniausių. Beje, pirmuoju tokiu šaltiniu laikoma malda, kuri 1503 m. buvo ranka užrašyta knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniajame puslapyje.Taigi, kodėl daugelis tyrinėtojų lietuvių kalbą priskiria seniausioms kalboms? Pirma, kai kurie mokslininkai mano, kad ši kalba yra artimiausia pro-indoeuropietiškai, o, antra, kai kurie faktai rodo, kad baltų

Skaitykite toliau..

Šiurpi mažamečių princų dingimo mįslė pagaliau įminta?

Praėjus beveik dviem šimtams metų po dviejų jaunų princų dingimo, darbininkai Londono Tauerio pilyje aptiko medinę skrynią su dviejų vaikų palaikais… Šis 1674 m. atradimas vėl atskleidė vieną niūriausių Anglijos paslapčių.1483 m. karalius Eduardas IV netikėtai mirė, palikdamas savo 12-metį sūnų Eduardą V naujuoju Anglijos karaliumi. Jo jaunesniajam broliui Ričardui buvo vos devyneri metai. Jų dėdė, Glosterio hercogas Ričardas, buvo paskirtas globėju ir turėjo globoti jaunąjį karalių, kol šis sulauks pilnametystės.Jis nusivedė berniukus į Londono Tauerį, tariamai siekdamas juos paruošti karūnavimui ir užtikrinti jų saugumą. Tačiau karūnavimas taip ir neįvyko. Vietoj to jų dėdė paskelbė berniukus nelegitimiais, pareikšdamas, kad jų tėvo ir motinos santuoka yra negaliojanti. Po to jis užgrobė sostą ir

Skaitykite toliau..

Brangiausias visų laikų paveikslas ar meistriška klastotė?

Šis paveikslas oficialiai pripažintas brangiausiu meno kūriniu, kada nors parduotu pasaulyje. 2017 m. „Christie’s“ aukcione už jį sumokėta kosminė 450.300.000 dolerių suma (daugiau nei 450 milijonų dolerių!). Susipažinkite su „Pasaulio gelbėtoju“ (Salvator Mundi), kurio autoriumi dauguma ekspertų laiko genialųjį Leonardą da Vinčį. Bet kodėl aplink šį paveikslą iki šiol nesiliauja skandalai, o patį paveikslą dabar niekas negali pamatyti? Paveikslo likimas primena Holivudo filmą: XVII a.: Paveikslas priklauso Anglijos karaliams, po to be pėdsakų dingsta šimtams metų. 1958 m.: Dėl grubių restauravimo darbų sugadintas paveikslas atsiranda aukcione. Jis palaikomas prasta Leonardo mokinio kopija ir parduodamas … vos už 45 svarus sterlingų (apie 125 dolerius). 2005 m.: Meno prekiautojai ją nusiperka provincijos aukcione JAV

Skaitykite toliau..

Lemtinga „Kleopatros” kelionė

1877 m. reikėjo kažkaip iš Egipto į Londoną pervežti senovinį obeliską, dabar žinomą „Kleopatros adatos” pavadinimu, ir stovintį Viktorijos krantinėje. Jis svėrė 224 tonas, buvo 21 metro ilgio (arba aukščio), ir XIX a. viduryje tai buvo nelengva užduotis. Taip ir atsirado laivas „Kleopatra“ – plieninis cilindras, skirtas obelisko pervežimui.Vienalytė akmeninė stela, sverianti daugiau nei 200 tonų ir be to gana trapi, reikalavo ypatingo požiūrio. Juo labiau, kad ji buvo pastatyta apie 1450 m. pr. m. e., viduramžių laikotarpiu dar ir nugriuvo, o archeologai ją, palaidotą smėlyje, iškasė dar XIX a. pradžioje.Juokinga, bet Egipto valdovas Mohamedas Ali dar 1819 m. padovanojo stelą Anglijai. Tiesiog pusę amžiaus niekaip negalėta sugalvoti, kaip ją

Skaitykite toliau..

Niūriojo pirato prakeiksmas

Juodasis Bartelmia buvo piktas, niūrus piratas, kuris nužudė savo žmoną ir vaikus ir išplaukė į jūrą su tokia pačia bjaurių piratų gauja, kaip ir jis pats. Jis klajojo palei Atlanto vandenyno pakrantę, žudydamas, plėšdamas ir niokodamas kaimo vietoves. Kai jis priartėjo prie Fortcho kyšulio Naujojoje Škotijoje, Juodasis Bartelmis turėjo laivą, pakrautus lobiais; jis turėjo penkis šimtus skrynių, pilnų aukso, brangakmenių, taurių ir galingų kardų.Tankus Fandi rūkas apgaubė įlanką, kai laivas priartėjo, ir klastinga Fandi potvynio banga netrukus apėmė piktadario laivą. Griaudžiantys, burbuliuojantys „Rėkiančio jaučio“ vandenys, pavojinga uolų atodanga netoli Fortu kyšulio, apėmė piratų laivą ir sudaužė jo korpusą. Kapitonas Bartelmia pastebėjo žemę laivo dešiniame borto pusėje, todėl jis ir jo

Skaitykite toliau..

„Kaukolių bokšto” slėpiniai

Viduržemio jūros salą Džerbą daugelis žino kaip populiarią kurortinę vietovę su nepakartojama turkio spalvos jūra, baltais smėlio paplūdimiais, palmėmis ir flamingais, kurie čia atskrenda žiemoti. Tuo tarpu kažkada Džerbos apylinkėse virė rimtos aistros, o saloje stovėjo „Kaukolių bokštas“ – vienas baisiausių paminklų, kada nors pastatytų istorijoje.XVI a. viduryje osmanai ir jiems pavaldūs berberai buvo tikras galvos skausmas pietinėms Europos šalims, ypač Ispanijai. Laivynai su pusmėnulio vėliava grobdavo prekybinius laivus ir rengdavo netikėtus reidus į pakrantės kaimus ir miestelius, nusiaubdami vietoves ir išveždami gyventojus į vergovę. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jie užblokavo svarbiausius prekybos kelius, priversdami Europos valdovus skirti didelius išteklius kovai su islamo grėsme, taip susilpnindami kitas karų arenos

Skaitykite toliau..

Inžinerijos triumfas – Korinto kanalas

Korinto kanalas – bešliuzis laivybos kanalas Graikijoje, jungiantis Saronikos įlanką Egėjo jūroje ir Korinto įlanką Jonijos jūroje.Jis iškastas per Korinto sąsmauką, jungiančią Peloponeso pusiasalį su centrine Graikijos dalimi. Pavadinimas suteiktas Korinto miesto, esančio vakariniame kanalo gale, garbei. Kanalo eksploatacija prasidėjo 1893 m.Kanalo ilgis – 6 kilometrai, gylis – 8 metrai. Kanalo sienos yra natūralios kilmės, daugiausia kalkakmenio, sienų aukštis siekia 76 metrus. Kanalo plotis jūros lygyje yra 25 metrai, o dugne – 21 metras. Per kanalą nutiesti vienas geležinkelio ir trys automobilių tiltai. Nuo seniausių laikų šioje vietoje buvo bandoma nutiesti kanalą. Pirmasis paminėjimas siekia VII a. pr. m. e., kai Korinto tironas Periandras, priskiriamas prie septynių senovės Graikijos išminčių,

Skaitykite toliau..

Lemtinga kaktomuša Tenerifėje

1977 m. kovo 27 d. įprasta diena Kanarų salose baigėsi katastrofa, kuri iki šiol lieka mirtiniausia avarija civilinės aviacijos istorijoje. Los Rodeos oro uoste Tenerifėje susidūrė du „Boeing 747“ – „KLM” skrydis Nr. 4805 ir „Pan Am“ skrydis Nr. 1736. Žuvo 583 žmonės. Išgyveno tik 61 keleivis ir įgulos narys iš „Pan Am“ lėktuvo.Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad katastrofa prasidėjo ne dėl gedimo ore. Abu lėktuvai iš viso neturėjo atsidurti šiame mažame oro uoste tokiu skaičiumi ir tokiu skubėjimu. Ir „KLM“, ir „Pan Am“ skrido į Gran Kanariją, bet po bombos sprogimo paskirties oro uosto terminale skrydžiai buvo skubiai nukreipti į Tenerifę. Los Rodeos buvo perkrautas, ankštas, su vienu

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VII)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.)  Banginio dorojimas JanrakinoteJanrakinotas yra viena iš keliolikos Čiukčijos pajūrio gyvenviečių, kurioje ekspedicijos metu praleidau keletą dienų. Joje norėjau pamatyti kaip dorojami sumedžioti banginiai, be to, čia laukiau, kol galėsiu su vietos čiukčiais keliauti į tundrą. Gyvenvietė įsikūrusi Beringo jūros krante ant plačios neaukštos kalvos, kurioje eilėmis išrikiuota apie pusšimtis mažų čiukčių šeimoms skirtų namelių. Atokiau nuo jų stovėjo keletas didesnių pastatų, kuriuose buvo ūkio administracija, mažas viešbutis, sandėliai, lapių fermos. Prie gyvenvietės iš šiaurės glaudėsi nedidelė, į jūrą įtekanti upė, vakaruose kilo virtinė aukštų kalvų, o pietuose jūros pakraščiu driekėsi apie 8 kilometrų ilgio smėlėta nerija, kurioje ir stebėjau kaip dorojamas banginis. Atplukdytą banginį pririšus

Skaitykite toliau..

Anestezijos pergalė prieš greitį

Robertas Listonas buvo greičiausias Londono chirurgas 1840-aisiais. Greitis buvo laikomas privalumu – iki anestezijos atsiradimo vienintelis dalykas, kurį chirurgas galėjo padaryti pacientui, buvo kuo greičiau baigti operaciją. Listonas amputavo koją per 28-ias sekundes. Amfiteatre stovėjo žiūrovai su chronometrais ir skaičiavo akimirkas.Viena jo operacija įėjo į medicinos istoriją kaip vienintelė, kurios mirtingumas siekė tris šimtus procentų.1847 m. Listonas amputavo koją pacientui savo įprastu „greituoju” būdu. Skubėdamas jis nupjovė pirštus savo asistentui, kuris laikė galūnę. Listonas judėjo taip greitai ir tokia jėga, kad užkliudė vyresnio amžiaus chirurgo, stovinčio šalia, frako apačią. Tas nusprendė, kad jį sužeidė: iš baimės nualpo, ir mirė nuo širdies smūgio… Pacientas mirė nuo gangrenos po kelių dienų –

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygų apie iškilius Lietuvos kunigus pristatymas

Kviečiame į dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams skirtų knygų pristatymą Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Knyga „Moralinio autoriteto galia“ skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000). Tai šaltinių publikacijų ciklo „Savas tarp savų“ (2020) tęsinys, kuriame toliau dalijamasi atsiminimais, liudijimais ir pasidalijimais apie kardinolą. Šio leidinio chronologinės ir geografinės ribos gerokai platesnės nei pirmojoje knygoje. Svarbią vietą knygoje užima leidinio bendraautorės, signatarės Irenos Andrukaitienės straipsnis „Moralinio autoriteto misija“, kuriame nagrinėjama kardinolo V. Sladkevičiaus, kaip aukščiausio Katalikų Bažnyčios hierarcho, lyderystė Sąjūdžio ir pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės metų laikotarpiu. Trečioji knygos „Nepataisomasis“ dalis skirta monsinjoro Alfonso Svarinsko (1924–2014) šimtosioms gimimo metinėms. Tai jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą. Knygoje publikuojami prisiminimai, liudijimai ir nuotraukos, aprėpiantys beveik

Skaitykite toliau..

„Gyvenimo raštai skaroje“: tradicijos, atmintis ir moteriška išmintis

Ar kada susimąstėte, kiek istorijų gali papasakoti paprasta skara? Kadaise ji buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai tikėjimo, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Skara lydėjo moterį visą gyvenimą, tapdama ne tik kasdienybės dalimi, bet ir šeimos paveldu, perduodamu iš kartos į kartą.Žemaitijoje skara (kuska) turėjo ypatingą reikšmę – ji tapo tylia gyvenimo liudininke: nuo vaikystės žaismo iki jaunystės meilės, nuo šeimos kūrimo iki brandos ir gedulo rimties. Kiekviena spalva, ornamentas ar rišimo būdas slėpė savitą prasmę. Siekdami atskleisti šios tradicijos grožį ir aktualumą šiandien, Telšių kultūros centras kartu su Telšių jaunimo etno klubu „Čiučiuruks“ bei Žemaičių muziejumi „Alka“ kviečia į ypatingą dviejų dalių renginių

Skaitykite toliau..

Prasideda naujas Karo muziejaus kariljono bokšto lankymo sezonas

Jau gegužė – kiek čia iki tos vasaros beliko. Gegužę vakarosime Muziejų naktyje, pristatysime porą knygų ir anonsuosime naują, didelę ir puikią parodą. Bet apie tai – vėliau. Šiandien – apie kitą kasmetinį kaunietišką džiaugsmą – naująjį muziejaus kariljono bokšto lankymo sezoną. Dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo sumontuotas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliais tapę muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė jaunesni muzikantai, ir tradicija gyvuoja toliau. Pakeliui į bokšto apžvalgos aikštelę pažinsite įdomią bokšto istoriją, prisiliesite prie istorinių varpų ir, žinoma, pamatysite, kur groja puikieji kariljonininkai. Tikrai

Skaitykite toliau..

Visatos raktas Teslos akimis

Nikola Tesla: kur jis matė raktą visaton? Nikola Tesla jau seniai yra klaidingai suprantamas. Jį bandoma iškelti už mokslo ribų – į pranašysčių, slaptų žinių, neišsakytų formulių sritį. Iš jo daroma beveik religinė figūra: vienišas genijus, kuris tariamai pažvelgė ten, kur kiti nežiūrėjo, ir pamatė už pasaulio sandaros tam tikrą paslėptą tvarką. Masinėje vaizduotėje Tesla – ne tik išradėjas. Jis dar ir visatos aiškintojas. Bet jei žengsime žingsnį atgal, pašalinsime vėlyvąjį mitą, atitrauksime internetinę miglą, liks kur kas įdomesnis žmogus. Ne magas. Ne elektros žynys. Ne sakralių kodų saugotojas. O inžinierius, kuris nuoširdžiai tikėjo, kad pasaulį galima suprasti per dėsningumą, matmenis, ritmą, suderinimą. Per fiziką. Ir, kas ypač svarbu –

Skaitykite toliau..

Bronzinių figūrėlių slėpiniai

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje antikvarinių daiktų rinką užplūdo išskirtinės bronzinės statulėlės. Tai buvo žmonių ir gyvūnų atvaizdai, reljefiniai bronziniai puodeliai ir grakštūs smeigtukai. Jie žavėjo senovinių daiktų mėgėjus, tačiau apie šių statulėlių kilmę buvo žinoma nedaug. Prekiautojai nurodydavo tik kalnuose esantį regioną – Luristaną (jis yra vakariniame Irane ir šiandien žinomas kaip Lorestanas). Tačiau nebuvo pateikiama jokios informacijos apie civilizaciją, laikotarpį ar tikslią jų kilmės vietą. Figūrėlės pradėjo plisti nuo 1928 metų, kai Charsino miestelyje, maždaug 30 kilometrų į rytus nuo Kermanšacho, vietinis ūkininkas jas aptiko savo laukuose. Gandai apie jas greitai pasklido tiek tarp mokslininkų, tiek tarp vietinių gyventojų, kurie skubiai ėmėsi kasinėjimų. Tuo pačiu į miestą plūdo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Karaliaus jubiliejus

Prabudęs ryte įjungiau televizorių, kad pasilepinčiau klausydamas lovoje naujausias žinias. Viena jų buvo man svarbi, – sužinojau, kad šiandieną 80-tąjį gimtadienį švenčia Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Jis buvo pirmas ir vienintelis karalius, kurį mačiau gyvai, ne tik televizoriaus ekrane ar nuotraukoje. Dar ir sėdėjau su juo vienoje salėje… Tai buvo 1984 metais Švedijoje vykstant Antrajam tarptautiniam briedžio moksliniam simpoziumui. Prisimenu didoką pusapvalę Universiteto salę su kylančiomis suolų eilėmis, kuriose sėdėjo iš įvairių šalių atvykę briedžių tyrimus vykdantys mokslininkai. Salės apačioje už ilgo prezidiumo stalo sėdėjo šio renginio organizatoriai ir Švedijos karalius, kuris atidarė simpoziumą jį pasveikindamas, o karaliui buvo įteiktas renginio simbolis – simpatiška briedžio skulptūrėlė. Vėliau jomis buvo

Skaitykite toliau..

Sovietinių ginklų nemėgęs NKVD budelis

1937–1938 m. „didžiojo teroro“ kulminacija tapo tragišku posūkiu sovietų imperijos istorijoje. Remiantis įvairiais duomenimis, buvo nuteista daugiau nei 1,3 milijono žmonių, iš kurių virš 600 tūkstančių nuteisti mirties bausme. Istorikai, remdamiesi archyviniais dokumentais, pateikia panašius skaičius: 681 692 (nepriklausomų tyrėjų-istorikų duomenimis) arba 642 980 (SSRS Generalinės prokuratūros duomenimis). Liudijimų duomenimis, asmeniškai įvykdyti nuosprendžiai – tik nedidelė, bet siaubinga šios statistikos dalis. NKVD nomenklatūroje nebuvo pareigybės „budelis“. Formaliai Vasilijus Blochinas, kilęs iš valstiečių šeimos Vladimiro gubernijoje, buvo įrašytas administracinio-ūkio valdymo komendantu. Tačiau faktiškai nuo 1926 iki 1953 metų jis vadovavo mirties nuosprendžių vykdymui, o dažnai juos vykdė pats. Jo karjera truko ilgiau nei kelių valstybės saugumo vadovų kadencijos: jis pradėjo dirbti dar Henriko

Skaitykite toliau..

Antuano de Sent-Egziuperi paslaptis

Visi žino Antuaną de Sent-Egziuperi – legendinės filosofinės pasakos „Mažasis princas“ autorių. Tačiau visą gyvenimą rašytojo didžiausia aistra buvo lėktuvai. Sent-Egziuperi žūtis žvalgybinėje misijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ilgą laiką buvo laikoma viena didžiausių aviacijos istorijos mįslių.Ir tik 2008 m. pavyko išsiaiškinti prieš penkiasdešimtį metų nutikusius įvykius.Dar devyniolikos metų amžiaus de Sent-Egziuperi pirmą kartą bandė tapti pilotu, tačiau nesugebėjo išlaikyti stojamųjų egzaminų į lakūnų mokyklą. Meilė dangui paėmė viršų, ir jau po metų būsimasis rašytojas įstojo į kariuomenę, bei vis dėlto sugebėjo gauti karo piloto licenciją. Tačiau laimė truko neilgai – netrukus Egziuperi buvo išleistas į rezervą. Ilgus septynerius metus Antuanas desperatiškai bandė vėl pakilti į dangų, ir tik 1927

Skaitykite toliau..

Panteono slėpiniai

Atrodytų, kad per tiek metų, kiek egzistuoja seniausia Visų dievų šventovė – Panteonas, neturėtų likti jokių paslapčių ir mįslių, tačiau kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau klausimų kyla. Ir visos pastangos bent jau nustatyti statinio amžių arba suprasti unikalaus kupolo, kurio analogą žemiečiai iki šiol nesugebėjo sukurti, statybos būdą, iki šiol nebuvo sėkmingos.Nepaisant garbaus Panteono amžiaus, jis vis dar lieka paslaptingiausias statinys žemėje, nes taip ir nepavyko sužinoti nei kada jis buvo pastatytas, nei kaip jis buvo statomas.Ypač daug klausimų kyla dėl milžiniško kupolo, nes net šiuolaikiniai statybininkai, gerai išmanantys savo amatą ir statybinių medžiagų galimybes, beveik vienbalsiai tvirtina, kad pastatyti tokį stebuklą neįmanoma. Tačiau kad ir kaip stebėtumėmės ir

Skaitykite toliau..

„Lietuvos muziejų kelias” Klaipėdoje: nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L.Rėzos pėdomis

„Lietuvos muziejų kelias“ gyvuoja nuo 2012-ųjų ir jau tapo gražia tradicija, sujungiančia mūsų šalies muziejus bei skirtingus regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šiemet projektas skiriamas klasicizmo laikotarpio Europos ženklų Lietuvoje aktualizavimui. Prisidėdamas prie iniciatyvos ir atliepdamas pasirinktą temą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius bei miesto svečius kviečia į nemokamus renginius: pažintines ekskursijas apie masonų istoriją Klaipėdoje bei Liudvikui Rėzai dedikuotą koncertą. Gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“. Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte). Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas. Pagrindinis dėmesys sutelktas

Skaitykite toliau..

Diskusija „Lietuvos teisės paminklai: ką atveria Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimai?“

2026 m. gegužės 7 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks diskusija „Lietuvos teisės paminklai: ką atveria Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimai?“. Šis susitikimas – tai Valdovų rūmų muziejaus kartu su partneriais rengiamo pokalbių-diskusijų ciklo „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ programos dalis. Diskusijos dalyviai: doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas), Inga Ilarienė (Lietuvos istorijos institutas), Simona Glazauskaitė (Lietuvos istorijos institutas). Moderatorė – dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Valdovų rūmų muziejus). Dalyvavimas nemokamas. PLAČIAU APIE PROJEKTĄ Teisinė valstybė yra vienas iš labiausiai siektinų idealų. Teisinėje valstybėje viešpatauja įstatymų lygybė ir saugumas, tarpsta tautos gerovė, klesti prekyba ir amatai, ir tik joje „visa jėga išsiskleidžia tautos

Skaitykite toliau..

Pėdos iš tolimos praeities užminė painią mįslę

Dešimties tūkstančių metų senumo pėdsakai atskleidė paslaptingą moters su vaiku kelionės istoriją: mokslininkai Naujojoje Meksikoje aptiko ilgiausią žinomą suakmenėjusių žmogaus pėdsakų seką, kurios ilgis viršija pusantro kilometro. Pėdsakai buvo rasti plynaukštėje, esančioje išdžiūvusio senovinio ežero dugne, Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke. Ši vietovė gerai žinoma tuo, kad joje gausu šimtų tūkstančių įvairių ledynmečio gyvūnų pėdsakų, įskaitant mamutus, milžiniškus tinginius, kardadantes kates, kupranugarius, bizonus, taip pat žmones. Sukietėję žmogaus pėdsakai yra taip gerai išsilaikę, kad mokslininkams pavyko atkurti nemažai detalių iš istorijos, kuri įvyko maždaug prieš dešimt tūkstančių metų. Tyrėjai mano, kad žmogus, ėjęs plynaukšte, greičiausiai buvo moteris, nors neatmeta galimybės, kad tai buvo paauglys. Moteris nešė mažą vaiką ir labai skubėjo, o po

Skaitykite toliau..

Girtuoklis fotografas, palaidojęs sovietinių šnipų tinklą

Vos persimainiusi iš carinės į bolševikinę, sovietinė rusijos imperija ėmė regzti šnipų, provokatorių ir diversantų tinklą Vakaruose. Civilizuoto pasaulio ir „deržavos” priešprieša tęsiasi iki šiol, o sovietmečiu vakarietiškos žvalgybos irgi verbuodavo sovietijos piliečius. Tai padaryti nebuvo itin keblu, nes visuotinio stygiaus sąlygomis gyvenę sovietų imperijos piliečiai stengėsi trūks-plyš patekti į Vakarus, o esant galimybei – kuo ilgiau juose užsibūti. Neatsispirdavo pagundai pelnyti pinigėlių ir Vakaruose dirbę sovietiniai šnipai – GRU (Vyriausios žvalgybos valdybos – sovietinės diversinės tarnybos) bei KGB (Valstybės saugumo komiteto – sovietinio represinio organo) – darbuotojai. Pastarieji, prisidengę formaliomis „kultūros atašė” ar panašiomis pareigomis, o tikrumoje dirbę ardomąjį darbą, Vakaruose netrukdavo išlepti. Civilizuotos gyvenimo sąlygos, viso ko pasiūla

Skaitykite toliau..

Veidmainės imperijos permaina: nuo stalininio ampyro link „bloknamių”

Smarkiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo audrose, sovietinė rusijos imperija po truputį ėmėsi atstatinėti sugriautus miestus ir gyvenvietes. Triūsė statybose karo belaisviai, o eiliniai piliečiai sekmadieniais – anuomet dirbta šešias dienas per savaitę – rengdavo griuvėsių tvarkymo talkas. Tragiškai trūko būsto, tad dauguma gyveno komunaliniuose butuose, kurių kiekvienam kambary glaudėsi atskira šeima. Dažnas nuomojosi kambarėlį privačiame medinuke ar džiaugėsi lova paskubomis pastatytame darbininkų bendrabutyje. Rusijoje apstu išlikusių palaikių pokario barakų, kuriuose iki šiol gyvena „deržavos” piliečiai, naiviai tikėdamiesi perkėlimo į bent kiek padoresnį būstą. Tačiau sovietinė sistema net ir pokariu rasdavo būdų pamaloninti „lygesnius už lygius” veikėjus, suręsdama jiems solidų ir patogų butą. Tokie daugiabučiai, kaip ir visuomeniniai pastatai, būdavo gausiai

Skaitykite toliau..

Čingischano mirties paslaptis

Mokslininkų tarpe netyla ginčai dėl vienos žinomiausių istorinių asmenybių – Čingischano – mirties aplinkybių ir priežasties. Nesutariama, kaip gi žuvo ar sava mirtimi pasimirė didžiausias istorijoje užkariautojas 1227 m. vasarą milžiniška mongolų armija, nušlavusi nuo žemės paviršiaus dešimtis karalysčių, stovėjo prie Tangutų valstybės sostinės Čunšingo sienų. Viskas vyko pagal planą: priešas buvo ant sunaikinimo ribos, Čingischano imperija driekėsi nuo Kaspijos iki Ramiojo vandenyno. Tačiau tarp gaisrų dūmų ir karinės stovyklos pasklido nerimą keliantys gandai. Didysis chanas, kurio bijojo kaip dievo, buvo mirties patale. Kaip galėjo išeiti iš gyvenimo „Visatos sukrėtėjas“? Atsakymo į šį klausimą iki šiol niekas nežino… Pirmoji versija: lemtinga medžioklė. Pagal labiausiai paplitusią ir iš dalies „oficialią“ versiją,

Skaitykite toliau..

Rusijos kliurkos Pirmajame pasauliniame kare, pasikartojančios ir šiandieną

Karui Ukrainoje besitęsiant penktus metus, dažnas mūsų jam nebeskiria pirmaeilį dėmesį, nes, rodos, tai yra kova be pabaigos. Padėtis išties patinė, nes agresorius nepajėgs užgrobti apsižiotas teritorijas, o ukrainiečiai jokiu būdu jų neatiduos – tai būtų grubiausias konstitucijos pamynimas. Visgi, sparnuotas posakis apie linkusią kartotis istoriją yra neįtikėtinai gyvybingas ir pritaikytinas agresyviai ir grobikiškai imperijai. Prabėgo jau geras šimtmetis nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, ir, rodos, net patys rusai pamiršo, kodėl carinė imperija jame prapylė. Paralelės bei sąsajos tarp carinės ir putininės imperijų būklės Pirmojo pasaulinio karo ir šiandienės agresijos Ukrainoje – tiesiog stulbinančiai panašios. Apie jas ir papasakosime, idant sustiprintume civilizuotų žmonių viltį, kad ir putininės „deržavos” laukia neišvengiamas

Skaitykite toliau..

Pavasario saulės pinklės

Rodos, kūnas kraustosi iš proto: kuo gi tokia pavojinga pavasario saulė? Pavasarinės saulutės spinduliai glosto veidą malonia šiluma. Dar nėra karšta, nėra tvanku. Nesinori slėptis šešėlyje ar teptis kremu. Atrodo, kad tai nekenksmingiausia saulė šiemet. Tačiau gydytojai su tuo nesutinka. Pavasario saulė yra agresyviausia ir klastingiausia. Ir štai kodėl. Pagrindinės pavasario pinklės – karščio nebuvimas. Vasarą instinktyviai ieškome šešėlio, kai termometro stulpelis peržengia +30. O kovo–balandžio mėnesiais oras dar vėsus, šiek tiek žnaibosi. Kūnui nėra karšta, vadinasi, manome, kad saulė nekenkia. Tai klaida. Ultravioletas nešildo. Jis veikia visada, nepriklausomai nuo oro temperatūros. O po ilgos žiemos oda yra visiškai neapsaugota: pagaminta mažai melanino, natūralios apsaugos nėra. Todėl pavasarį nudegti galima per

Skaitykite toliau..

Atkurtos Lietuvos kariuomenės poligonai

Atkurta Lietuva perėmė ne tik carinį Pabradės ir lietuvišką Gaižiūnų poligonus. Nemažai perimtų poligonų buvo įrengta sovietų okupacinei kariuomenei: Rūdninkų (įkurtas 1948 m.), Kairių (įkurtas 1949 m.), Rokų (įkurtas 1956 m.), Pagudonės (įkurtas 1962 m.), Kazlų Rūdos (įkurtas 1969 m.). Buvo apleistas ir laisvos Lietuvos Kariuomenės nebesulaukė ketvirtajame dešimtmetyje kurtas Šilėnų aviacijos poligonas prie Šiaulių. Visi poligonai, išskyrus Rūdninkų, buvo toliau naudojami mūsų karių ir sąjungininkų. Didžiulis Rūdninkų poligonas po 1990-ųjų buvo palaipsniui apleistas ir tik nuo 2021-ųjų vėl imtasi jį atkūrinėti ir vystyti Rūdninkų karinį miestelį. Užbaigus darbus, 2027 m. čia įsikurs dalis Vokietijos Kariuomenės brigados. Kai kuriems iš naudojamų poligonų buvo suteikti istoriniai vardai: Pabradės – generolo Silvestro

Skaitykite toliau..

Ar žmonių civilizacija pirmoji Žemėje?

Šiuolaikiniai mokslininkai aktyviai diskutuoja apie nežemiškųjų civilizacijų vaidmenį ir įtaką žmonijos raidai. Vieni tvirtina, kad tokios hipotezės neturi mokslinio pagrindo ir keistus reiškinius galima paaiškinti meteorologijos bei geologijos požiūriu, taip pat slaptų ginklų bandymų pagrindu. Kiti pateikia įtikinamų argumentų apie nežemiškų civilizacijų, stebinčių Žemės civilizacijos raidą, egzistavimą.Didžiausias dėmesys skiriamas nepaaiškinamiems dangaus reiškiniams, kurių egzistavimo faktą įrodyti yra gana sunku. Tačiau daugelis vaizdo ir nuotraukų medžiagos, kurioje užfiksuoti neidentifikuoti skraidantys objektai, pasirodo esantys suklastoti. Pasirodo, šimtaprocentinių įrodymų apie NSO egzistavimą nėra. Juk liudytojų parodymai gali būti melagingi, kaip ir filmuota medžiaga… Kontrastas triukšmui apie keistus skraidančius objektus yra tai, kad nuslepiama faktinė informacija, liudijanti tai, kad prieš kelis milijonus metų Žemėje

Skaitykite toliau..

Negyvasis vikingų vanduo

Skandinavų mitologijoje yra įdomi legenda apie tai, kaip vikingai ruošėsi išplaukti į jūrų žygį. Laivas jau buvo pasiruošęs pakelti inkarą. Tuo metu tirpo sniegas, ir į jūrą tekėjo gėlo vandens srautai.Tada hersiras – vadas – davė komandą. Vikingai išskleidė virš laivo didelę raudoną burę. Laivas nusileido į vandenį. Ir sustojo. Laivas tarsi atsitrenkė į kliūtį ir sustojo. Stiprūs irkluotojai užgulė irklus, bandydami pajudinti laivą iš vietos. Bet visos pastangos buvo veltui.Vikingai pamanė, kad dievai nenori šios kelionės. Vadas įsakė grįžti. Į krantą buvo numesta virvė, laivas buvo pritrauktas prie kranto. Vikingai paliko laivą. Vadas sušaukė tarybą, kurioje buvo nuspręsta paaukoti dievams. Vienas iš jūrininkų, senas ir patyręs, pasakė, jog, kadangi

Skaitykite toliau..

Lietuviškas kiaušinykas: Velykų eglutės simbolika

Lietuviškos Velykos neįsivaizduojamos be margučių, tačiau vienas archajiškiausių ir vaizdingiausių papročių yra kiaušinykas – tradicinė Velykų eglutė. Balio Buračo negatyve užfiksuotas kiaušinykas yra kruopštus lietuviško Pasaulio medžio modelis, kuriame kiekviena detalė perteikia gilią pavasario atgimimo ir kosminės tvarkos simboliką. Tradiciškai lietuviška velykinė eglutė – tai nedidelis, išmoningai sukonstruotas medelis, skirtas ne tik puošybai, bet ir margučių eksponavimui bei dovanojimui. Vaizde matoma Velykų eglutė suskirstyta į tris sferas: požemį (žemę), gyvųjų pasaulį ir dangų. Eglutės pagrindas – masyvus, raštuotas riestainis arba duonos kepalas – simbolizuoja derlingą žemę, sotumą ir šeimos gerovę, kartu tarnaudamas kaip stabilus pamatas visam kiaušinykui. Virš jo kyla ašis, aplink kurią horizontaliai išsidėsčiusios šakelės suformuoja „gyvųjų erdvę“. Svarbiausias

Skaitykite toliau..

Nesė – mitų personažas ar mokslinė sensacija?

Loch Neso pabaisa kartu su sniego žmogumi užima pirmąją vietą neįprastų būtybių reitinge. Paslaptingoji Nesė – mitų personažas ar mokslinė sensacija? Manote, kad jau galima vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą? Paslaptingos būtybės, kurios retai pasirodo žmonėms, visais laikais kėlė smalsumą. Visada atsiranda liudininkų, pasakojančių apie susitikimus su monstrais. Yra net speciali mokslo kryptis, tyrinėjanti legendinius gyvūnus – kriptozoologija. Kiekviena šalis turi savo savitą monstrą. Pavyzdžiui, sniego žmogus – jetis, kuris sutinkamas Šiaurės Amerikos kalnuose ir netgi buvo nufilmuotas 1967 metais. Arba kraujo ištroškusi čiupakabra iš Meksikos, siurbianti naminių gyvūnų kraują. Vietiniai gyventojai mano, kad šis monstras atsirado dėl specialiųjų tarnybų eksperimentų. O Japonijoje žmonės svajoja sugauti ir suvalgyti nupepo, kuri naktimis

Skaitykite toliau..

Plika ranka nugalėjęs negailestingąjį Porseną drąsuolis

Etruskų karalius Larsas Porsena su didžiule kariuomene žygiavo į Romą. Prasidėjo karas, išgarsėjęs trimis žymiais romėnų žygdarbiais. Jų herojai buvo Horacijus Koklesas, Mucijus Scevola ir mergina Klelija. Romėnai susitiko su Porsenos kariuomene prie Tibro. Įvyko mūšis, romėnai buvo sumušti ir puolė trauktis per medinį tiltą per Tibrą. Priešas juos persekiojo. Reikėjo jį sulaikyti, kol besitraukiantieji pereis, ir paskui save sunaikins tiltą. Tai ėmėsi padaryti romėnų karys vardu Horacijus Koklesas. Atsistojęs prieš tiltą, veidu į priešą, jis vienas kovojo su etruskų minia, kol už jo nugaros pasigirdo griūvančio tilto trenksmas. Tada jis apsisuko, šoko į vandenį ir nuplaukė į romėnų krantą. Perplaukti Tibrą visiškai apsiginklavus, dar ir sužeistam, dar ir po

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VI)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Čiukčijos pakrantėseČiukčija yra toliausiai į šiaurės rytus ištįsusiame Azijos žemyno kampe, kuris čia labai priartėjęs prie Šiaurės Amerikos. Joje esančią Aliaską nuo Čiukčijos skiriantis Beringo sąsiauris yra tik apie 90 kilometrų pločio. Tai ypatinga vieta, nes čia prieš tūkstančius metų buvo sausuma, kuri tarsi milžiniškas tiltas jungė abu žemynus. Šiuo „tiltu“ kadaise į Ameriką persikėlė žmonės, daugelio rūšių gyvūnai, bet vėliau dėl žemės plutos judėjimo jis atsidūrė po vandeniu jūros dugne. Nuo to laiko pakito ir šių vietų klimatas, – jis labai atšalo, o žemės paviršiuje susidarė šiaurei būdingas amžinas įšalas. Dar prieš mūsų erą šiame atšiauriame krašte apsigyveno čiukčių protėviai besiverčiantys medžioklę, žvejyba, elnių

Skaitykite toliau..

Prieš metus lankytojams duris atvėrė Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija

Prieš metus, 2025-ųjų balandžio 1-ąją, lankytojams duris atvėrė Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija.Ji veikia namuose, kadaise priklausiusiame laukuviškių tremtinių Milių šeimai. Namai yra brangūs Lietuvos istorijai, nes juose paskutinius keliolika gyvenimo metų nugyveno tvirtos dvasios lietuvė Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). 1941 m. Kauno šviesuolių Grinkevičių šeima – Dalia, jos tėvai ir brolis – buvo sovietų okupantų represuota. Tėvas Juozas (1892–1943) buvo įkalintas lageryje, kuriame 1943 m. mirė iš bado. Dalia, mama Pranė (1898–1950) ir brolis Juozas (1924–1984) buvo ištremti į Altajaus kraštą, o vėliau – į šaltą ir atšiaurią Trofimovsko salą Lenos upės deltoje. Okupantų nežmoniškumas ir patirtos siaubingos sąlygos nugulė į atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – lietuviams ir pasauliui gerai žinomą

Skaitykite toliau..

Pilies muziejuje – knygos apie Prūsijos, Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus sutiktuvės

2026 m. balandžio 10 d. 16 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus leidinio autorė dr. Kotryna Rekašiūtė, knygos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas. Renginį ves aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, kompozitorių masonų kūrinius atliks Giedrė Zeicaitė (sopranas), Inga Maknavičienė (fortepijonas), Rima Tamo (smuikas), Nikita Gineit (baritonas). Istoriografijoje teigiama, kad masonai – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kultūrinio eksporto pavyzdžių. XVIII a., plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė ir Prūsijos. Masonystę be priešiškumo priėmusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudarė palankias

Skaitykite toliau..

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodos ir filmo „Karklė ir Girkaliai: gyvoji praeities kronika” pristatymus

Parodoje ir filme per vietinių gyventojų šeimų istorijas, atsiminimus pristatoma dviejų Mažosios Lietuvos kaimų – Karklės ir Girkalių – istorinė bei kultūrinė retrospektyva. Dokumentiniai pasakojimai, fotografijos ir šeimose išsaugoti daiktai pateikiami kaip nepertraukiamas, „gyvas“ metraštis. Karklė ir Girkaliai – tai dvi gyvenvietės Klaipėdos rajone. Karklė žinoma kaip autentiškas žvejų kaimas, išlaikęs etnografinį savitumą. Girkaliuose buvo 5 stambių senoviškų sodybų branduolys ir 8 mažesni viensėdžiai, išsibarstę pasienyje. Šio kaimelio kronika galima laikyti vietinės gyventojos, gimusios 1928 m., parašytus prisiminimus. Gyvoji praeities kronika reiškia, kad istorija čia nėra tik sausi faktai ar seni dokumentai. Ji „gyva“, nes yra pasakojama per bendruomenės prisiminimus, išlikusias tradicijas, šeimų istorijas ir vizualinę medžiagą, kuri leidžia praeitį

Skaitykite toliau..

Kviečiama minėti labdario J. L. Vynerio gimtadienį

L. Vyneris į Klaipėdą atvyko 1816 m. iš Gdansko. Būdamas žydų tautybės, susidūrė su daugybe sunkumų, kovodamas dėl miestiečio teisės. Pirmąjį prašymą 1817 m. gegužės 5 d. miesto deputatų taryba atmetė. Tuomet jis kreipėsi į Prūsijos karalių, kuris 1818 m. vasario mėn. išleido įsaką, nurodantį priimti Vynerį į miestiečius. Remiantis šiuo įsaku, 1818 m. liepos 2 d. jis tapo visateisiu Klaipėdos gyventoju. Gavęs miestiečio teises, ėmėsi jūrų pirklystės verslo. Daugiausia prekių atsigabendavo iš Olandijos. Prekiavo šviežiai sugautomis silkėmis, sūriais. Ypač pelninga buvo prekyba tulpių, narcizų, krokų, hiacintų, lelijų svogūnėliais. Jais apsirūpindavo ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos dvarai. Laikui bėgant ėmėsi kreditavimo verslo, mieste įsigijo nekilnojamojo turto. Buvo renkamas Klaipėdos

Skaitykite toliau..

Atsikratyti tirono: mažai žinomi bandymai likviduoti sovietijos diktatorių

Apie Josifo Stalino (Džiugašvilio) ir jo sėbrų nusikaltimus žinoma daug, dažnas pamename juodą Lietuvos istorijos ruožą stalininio įšalo metais: šviesiausi protai ir darbščiausi ūkininkai buvo kalinami, tremiami, žudomi. Stalininės klikos nusikaltimus vaizdžiai primena tremtinių ir politinių kalinių prisiminimai, gausiai publikuoti Atgimimo laikmečiu. Šiandieną pasaulis priverstas baisėtis jau kitos rusiškosios chuntos – putininės – šiurpiais darbeliais Ukrainoje. Neatsilieka režimo parankiniai ir pačioje rusijoje, negailestingai malšindami bent šiek tiek laisvesnį žodį. Kol kas lieka paslaptimi mėginimai nušalinti šiandienį rusijos tironą, nors anksčiau ar vėliau sužinosime visą tiesą. Apie bandymus pašalinti kruviną sovietijos tironą žinoma kur kas daugiau, nes prabėgus daugeliui metų, niūrias paslaptis slėpę sovietinio saugumo archyvai buvo dalinai išslaptinti, atverti. Akivaizdu,

Skaitykite toliau..

Deniso Nikitenkos „Kuršių Nerijos knygos” pristatymas

2026 m. kovo 28 d. 14 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks pirmasis didžiulio susidomėjimo sulaukusios Deniso Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas uostamiestyje. Renginio dalyviai turės progą įsigyti ką tik išspausdintą knygą iš pakartotinio, antrojo tiražo: pirmasis buvo išpirktas vos per mėnesį. „Kuršių nerijos knyga“ – tai net septynerius metus rengtas išsamus leidinys, kuriame sluoksnis po sluoksnio atskleidžiamas Kuršių nerijos gamtinis, istorinis ir kultūrinis paveldas. „Dar nė viename leidinyje apie Kuršių neriją nebuvo paliestas toks platus temų spektras: viso yra 43 teminiai skyriai. Nuo geologijos, geografijos, archeologijos, istorijos, biologijos iki mitologijos, etnokultūros, laivybos, amatų etc. Knyga parašyta hibridiniu stiliumi, kuris yra tarsi jungtis tarp mokslo

Skaitykite toliau..

Ernsto Vicherto „Lietuviški pasakojimai” pristatymas Pilies muziejuje

026 m. kovo 25 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks pirmąkart į lietuvių kalbą išverstų ir atskira knyga išleistų XIX amžiaus vokiečių rašytojo Ernsto Wicherto „Lietuviškų pasakojimų“ pristatymas (leidykla EGLĖ). Vertėja Ieva Perednienė (Jomantaitė), redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė bei literatūros kritikas Marijus Šidlauskas aptars kūrinių ypatybes. Leidyklos EGLĖ vadovas Antanas Stanevičius atskleis knygos atsiradimo kelius. Knygos sutiktuvėse dalyvaus Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras (režisierius Donatas Savickis), kuris parengė inscenizacijas „Lietuviškų pasakojimų“ motyvais. „Lietuviški pasakojimai“ – tai penki kruopščiai išversti XIX a. tekstai, leidžiantys iš arti pažvelgti į Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą. Ernsto Vicherto teatras pristatys knygos ištraukas, kurios leis

Skaitykite toliau..

Pilies muziejuje – vieša paskaita apie Klaipėdos žydų pasitraukimą 1939-aisiais

Kovo 23 d., pirmadienį, 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) Klaipėdos universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Ruth Leiserowitz skaitys pranešimą „Klaipėda po kovo 23 d. – miestas be žydų?“. Žinomos 1939 m. kovo mėnesio nuotraukos, kuriose matyti sunkiai pakrauti vežimai, priklausę bėgantiems iš Klaipėdos žydams. O kas dar nutiko tomis dienomis? Ar bėgimas vyko skubotai, ar buvo prasidėjęs jau anksčiau? Kaip pasikeitė miesto vaizdas, kai žydai išnyko? Apie visa tai savo pranešime ir pasakos prof. dr. Ruth Leiserowitz. Dalyvavimas nemokamas. Renginio organizatoriai ir partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos žydų bendruomenė

Skaitykite toliau..

Italijos suvienijimo sukakties proga – trumpai apie Lietuvos ir Italijos karinę bendrystę

Prieš 165 metus, 1861 m. kovo 17 d., Garibaldis su kompanija baigė vienyti Italijos valstybes ir žemes – viskas buvo sujungta į Italijos karalystę. Ta proga galima prisiminti, kad Italija dažnam yra ne tik atostogų kryptis, bet ir valstybė, su kuria turime keletą karybos partnerystės akcentų. 1918–1940 m. karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Italijos ryškiausias buvo Italijos rengiant Lietuvos karininkus, Lietuvos Kariuomenėje naudojant itališką techniką ir iš italų perkant amerikietišką ginkluotę.   Štai keletas lietuvių, ragavusių karo mokslų Italijoje (nurodomi tuo metu turėti laipsniai):🟢Karo aviacijos lakūnas kpt. Mykolas Mačiokas (1899–1954) 1928–1930 m. studijavo Italijos aukštojoje karo mokykloje Turine.🟢Vyr. ltn. Pranas Lesauskis (1900–1942) 1927–1930 m. studijavo Turino artilerijos akademijoje.🟢Mjr. Leonas Gustaitis (1897–1942)

Skaitykite toliau..

Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija – jau Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade!

Turime puikių žinių! Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija – jau Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade!Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 13 gyvojo paveldo reiškinių, puoselėjamų įvairiose šalies bendruomenėse. Tarp jų – ir žemaičių dounininkų dainavimo tradicija, paplitusi Žemaitijos regione.Šios tradicijos paraiškos rengimą 2025 metais inicijavo Telšių rajono savivaldybė. Pagrindiniai paraiškos teikėjai – Telšių kultūros centras ir Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, bendrateikėjai – Mažeikių rajono Sedos kultūros centras bei Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“. Medžiagos rinkimu ir paraiškos rengimu rūpinosi Telšių kultūros centro folkloristė,Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė Rita Macijauskienė ir etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, korporacijos „Samogitia“ pirmininkė Loreta Sungailienė.Prie paraiškos rengimo prisidėjo ir kitų Žemaitijos savivaldybių

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (V)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Dienoraštis 1978.08.04-05 Čapline paėmęs likusius mūsų ekspedicijos dalyvius, laivas pasuko į šiaurę link didelės, negyvenamos Arakamčečeno salos, esančios netoliese nuo pakrantės čiukčių gyvenvietės Janrakinnot. Salos krante buvo bene didžiausia Tolimuose Rytuose jūros vėplių gulykla, kuri ir buvo svarbiausias ekspedicijos tikslas. Turėjome leidimą morfologiniams ir kitiems tyrimams sumedžioti du jūrų vėplius bei medžioti įvairius jūrų paukščius. Deja, įsisiūbavo blogas oras, todėl dvi dienas išsilaipinti saloje negalėjome. Nekantriai laukėme oro pagerėjimo. 1978.08.06 Pagaliau jūra kiek aprimo. Iš laivo į vandenį buvo nuleista mūsų valtis, į kurią sukrovėme visą gyvenimui saloje reikalingą mantą, sulipome į ją patys ir užvedę prikabintą motorą, pasukome link tolumoje matomų salos krantų. Sėkmingai

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – naujos Eimanto Gudo ir Žilvinės Petrauskaitės knygos pristatymas

Istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai, tarsi romane, pasakoja apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiumi vadinamu XVI–XVII a. pradžios laikotarpiu aukščiausias kilmingųjų sluoksnis – jau gerokai susimaišę didikai ir kunigaikščiai – administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui, neretai juo manipuliuodami. Taip knygos istorinį kontekstą nusako E. Gudas ir priduria: „Šių pačių pačiausių didikų ir Vakarų Europos aristokratijos gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi.“ Kaip viena Mykolo Kęsgailos sūnų kelionė

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Bronzinių figūrėlių slėpiniai

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje antikvarinių daiktų rinką užplūdo išskirtinės bronzinės statulėlės. Tai buvo žmonių ir gyvūnų atvaizdai, reljefiniai bronziniai

Skaitykite toliau..
2026-05-03 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE