
Sumanusis Taleiranas
Kartą auditorius pranešė Napoleonui įdomią smulkmeną: užsienio reikalų ministras Taleiranas įsigijo pilį Paryžiaus priemiestyje. Šis pirkinys buvo toks prabangus, kad, palyginti su juo, ministro atlyginimas atrodė kaip kišenpinigiai – net jei įsivaizduotume, kad Talleyrandas ministro kėdėje sėdėjo nuo vaikystės.Napoleonas jį pasikvietė ir, nekeldamas balso, beveik draugiškai tarė: „Gerbiamas ministre, sveikinu su pilimi. Bet kaip tai įmanoma už ministro algą?”Taleiranas net akimi nemirktelėjo: „Nieko nėra paprasčiau. Prieš 18-ą briumero dieną nusipirkau akcijų, o kitą dieną jas pardaviau…” Būtent tai ir buvo jo ypatumas: jis nebuvo panašus į grubų kyšininką, kuris griebiasi bet kurios monetos. Taleiranas buvo pernelyg protingas ir atsargus. Vienas įrodytas atvejis – ir visa jo subtiliai sukurta įtakos struktūra














































