AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Keturkojis gelbėtojas

Niujorko Centriniame parke stovi bronzinis paminklas sibirietiškam haskiui, vadinamam Balto. Visas pasaulis šį šunį žino kaip užšąstančio Nomo miesto gelbėtoją, tačiau tikrąją ir drąsiausią šio kelio dalį įveikė visai kitas šuo. Neseniai prisiminėme kapitono Šekltono poliarininkus, dreifavusius tarp Antarkties ledų. 1925 m. žiemą Aliaskoje įsiplieskė ne mažiau įnirtinga kova su stichija, kurioje sprendėsi šimtų vaikų likimas. 1925 m. sausio mėnesį snieguose izoliuotame Nomo miestelyje kilo difterijos epidemija. Vienintelis gydytojas Kurtis Velčas suprato, kokia katastrofa gresia: difterijos serumo atsargos buvo pasenusios, o aplink siautė poliarinė žiema. Jūrų laivyba buvo sustabdyta iki vasaros, o lėktuvų varikliai užšaldavo. Traukinys galėjo pristatyti vakcinos siuntą tik iki Nenanos stoties, o nuo ten iki Nomo likdavo dar

Skaitykite toliau..

Sovietijos va(l)dovų turtai

Kuris sovietinių „va(l)dovų“ buvo turtingiausias? Sovietų vadovai visada pabrėždavo, kad dalijasi su tauta tiek džiaugsmais, tiek vargais. Atsiskaitymo ataskaitose viskas atrodė skaidriai: Politinio biuro nariai Lenino laikais gaudavo kelis šimtus rublių per mėnesį, o Brežnevo laikais – nuo aštuonių šimtų iki pusantro tūkstančio. Tačiau klausimas niekada nebuvo susijęs su atlyginimu. Tikrasis skirtumas slėpėsi tose „privilegijose“, už kurias nereikėjo mokėti: dovanotose mašinose, vasarnamiuose be jokio nuomos mokesčio, daiktuose, kurie „kažkaip savaime“ atsidurdavo po ranka. Nustatyti, kuris iš sovietinių lyderių buvo turtingiausias, neįmanoma paprasčiausiai palyginus indėlius banke. Šios sistemos unikalumas būtent tame, kad kuo aukštesnė buvo pareigybė, tuo mažiau asmeninio turto žmogus galėjo turėti, nes viskas buvo užtikrinama valstybės lėšomis. Tikrasis skirtumas

Skaitykite toliau..

Lemtingas pamirštos sekretorės vaidmuo

Prisiminėme nuostabią istoriją apie iš titrų ištrintą vardą: kaip gi sekretorė sukūrė kino filmą?.. Neseniai iki vėlyvos nakties vartėme archyvines kino kronikas ir aptikome vardą, kurį daugelis vadovėlių dėl nežinomų priežasčių atkakliai nutyli. 1895 m. kovo mėnesį Paryžiuje broliai Liumjerai išbandė savo pirmąjį aparatą. Ekrane darbininkai išeidavo iš fabriko, žiūrovai aikčiojo susižavėję, o patys išradėjai tvirtino, kad kinas liks tik laikina moksline atrakcija. Tamsioje salėje sėdėjo 21-ių metų „Gaumont“ kompanijos mašinistė ir sekretorė vardu Alisa Gi-Blašė. Mergina pažvelgė į ekraną ir iš karto užsidegė drąsia mintimi: žmonėms reikia pasakojimų su gyvais aktoriais ir gerai apgalvotu siužetu. Alisa įtikino savo direktorių Leoną Gomoną patikėti jai sunkią filmavimo kamerą. Vadovas sutiko, bet pateikė

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Mongolijos stepėse (V)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Vienas kalnuose Baigus išvykas pas galvijų augintojus, galėjau imtis savos tyrimų programos. Mane domino stirnos ir kaip jos čia išgyvena labai nepalankiomis sąlygomis. Mongolijoje kaip ir pietiniame Sibire bei kitose Azijos vietose gyvenančios stirnos yra gerokai stambesnės už europines. Dauguma tyrinėtojų jas laiko atskira stirnų rūšimi. Bet abiejuose žemynuose joms gyventi būtini miškai ar bent maži miškeliai, o į atvirą stepę užklysta nebent atsitiktinai ar migracijos metu. Taigi, turėjau stirnų ieškoti artimiausiuose kalnuose, bet jie nuo stovyklos buvo gana toli, – tekdavo beveik porą valandų “kulniuoti“ stepe, kol juos pasiekdavau. Jei pasisekdavo, kažkiek pavėžėdavo tą kryptimi važiuojanti ekspedicijos mašina. Tad išsiruošdavau visai dienai įsimetęs į

Skaitykite toliau..

Grėsmingas bojarinas, kurio prisibijojo pats Ivanas Žiaurusis

Mūsų pasakojimas – apie bojariną Mstislavskį: kodėl gi šio tipo bijojo pats Ivanas Žiaurusis? Kai kalbama apie Ivaną Žiaurųjį, mename tirono įvaizdį, prieš kurį drebėjo visi – nuo paprasčiausio tarno iki žymiausių bojarinų. Tačiau Rusijos istorijoje buvo žmogus, kurio pats caras ne tik bijojo, bet ir buvo priverstas į jo darbelius atsižvelgti. Ir tai buvo ne koks nors sąmokslininkas, o bojarinas ir kareiva Ivanas Mstislavskis. Jo bijojo ir tie, kurie, atseit, nebijojo nieko… Norint suprasti, kodėl šis žmogus kėlė siaubą, pakanka pažvelgti į jo genealogiją. Mstislavskiai – tai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iš Gedimino giminės atšaka, tačiau Rusijos žemėse jie susigiminiavo su Rurikovais, ir savo kilmingumu galėjo varžytis su valdovais. Ivano Mstislavskio

Skaitykite toliau..

Visatą atradusi litvako dukra

Šįsyk papasakosime jums nuostabią istoriją, kaip keturių vaikų mama atrado… Visatą. Penktojo dešimtmečio pabaigoje Prinstono astronomijos fakulteto vadovybė mandagiai užtrenkė duris priešais talentingos merginos nosį. Į šio universiteto doktorantūrą moterys nebuvo priimamos iki pat 1975-ų metų. Merginos vardas buvo Vera Rubin, o po trisdešimties metų jos atradimas privertė fizikus visiškai peržiūrėti Visatos sandarą.Veros tėvas, elektros inžinierius Filipas Kuperis, dar vaikystėje emigravo už vandenyno iš Vilniaus, o motina buvo kilusi iš Besarabijos. Savo pirmąjį teleskopą dešimtmetė Vera surinko ant palangės iš kartoninio vamzdelio, likusio nuo linoleumo rulono, ir naktimis stebėdavo meteoritus. Veros šeimyninis gyvenimas klostėsi sparčiai: ankstyva santuoka su fiziku Robertu Rubinu ir keturi vaikai. Dienomis jaunoji mama ruošdavo pietus, skalbdavo vystyklus

Skaitykite toliau..

Pribloškianti sovietijos satyra

Kai 1988 m. sovietinėje televizijoje buvo parodytas filmas „Šuns širdis“, žiūrovai pamatė ne tik Bulgakovo kūrinio ekranizaciją. Ekrane jie pamatė tai, apie ką dar visai neseniai buvo įprasta kalbėti tik užuominomis: baimę dėl socialinių permainų, agresyvų neišprusimą, šūkio pavertimą valdžios įrankiu, o žmogų – eksperimento medžiaga. Vladimiro Bortko filmas pasirodė „perestroikos” (pertvarkos, rus.) laikotarpiu, tačiau atrodė, tarsi jis būtų nufilmuotas specialiai tiems žiūrovams, kurie tik pradėjo iš naujo skaityti savo pačių istoriją. Michailo Bulgakovo apysaka buvo parašyta 1925 metais, netrukus po revoliucijos ir pilietinio karo. SSRS ją publikuoti nebuvo leidžiama. Rankraštis buvo konfiskuotas 1926 metais per rašytojo namuose atliktą kratą, o pats tekstas dešimtmečius egzistavo rankraščiuose ir užsienyje. „Šuns širdis“

Skaitykite toliau..

Nesutik miške briedį

Ar susimąstėte, kodėl gi miške briedis yra pavojingesnis už lokį? Kai nagrinėjame vilkų gaujos elgesį, dažnai apninka įsitikinimas, kad pagrindinis pavojus miške kyla tik iš dantytų plėšrūnų, o žolėdžiai milžinai iš prigimties yra taikingi ir ramūs. Miestiečiai miško milžiną suvokia kaip geranorišką animacinių filmų personažą. Tikroji biologų ir miškų tarnybų statistika šią iliuziją sudaužo į šukes. Remiantis oficialia Aliaskos laukinės gamtos departamento statistika ir ilgamečiais medžiotojų duomenimis, susidūrimai su agresyviu briedžiu sąlygoja sunkius sužalojimus žymiai dažniau nei lokių ir vilkų užpuolimai kartu paėmus. Lokys beveik visada iš anksto demonstruoja grėsmę: žvėris atsistoja ant užpakalinių kojų, triukšmingai purkštauja, imituoja apsimestinius išpuolius ir mielai užleidžia taką, jei jam paliekamas laisvas praėjimas. Tuo tarpu

Skaitykite toliau..

Godi ir arši imperija

Tik menkai žinančius istoriją stebina, kad putininė „deržava” gviešiasi svetimų žemių, nes Rusija – tiek carinė, tiek sovietinė, tiek dabartinė – nuolat dairėsi – kur ir ką galėtų nugvelbti. Antai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sovietų imperija anaiptol ne apmalšino savąjį apetitą svetimų šalių aneksavimui. Tad, kurias gi žemes kėsinosi užgrobti SSRS po Antrojo pasaulinio karo pabaigos? Sienos, kurias Sovietų Sąjunga įgijo iki 1945 m.,  įprastai laikomos karo išdava. Tačiau Stalino susikurtas sąrašas buvo gerokai ilgesnis. 1945 m. pavasarį ir vasarą, kol sąjungininkai šventė pergalę, Maskva pareiškė pretenzijas į Turkijos provincijas, Norvegijos salyną, Japonijos salą ir dalį Afrikos pakrantės. Kai kuriuos iš šių kėslų pavyko įgyvendinti, o kitus po aštuonerių metų

Skaitykite toliau..

Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?

Nors centralizuotos šilumos gamintojai IV ketvirčiui jau yra užsitikrinę pusę reikalingo biokuro – net kiek didesnę dalį nei pernai, už jį šįmet mokės daugiau. Kaip rodo tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenys, rugsėjį sudarytų IV ketvirčio tiekimo sandorių vidutinė kaina siekė 34,1 Eur/MWh, o žiemos pusmečio – 35,2 Eur/MWh. Prieš metus atitinkamai buvo 20,5 ir 22,5 Eur/MWh. „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio teigimu, biokuro kainos šįmet išaugo visame Baltijos šalių regione, o tai pirmiausia lėmė sumažėjusi žaliavos pasiūla ir apribojimai tiekimo grandinėje. „Nors biokuras išgaunamas ir perdirbamas lokalioje teritorijoje, jo kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos visame regione. Prastesnę pasiūlą lėmė drėgna vasara, kuri apsunkino žaliavos paruošimą, bei kelis metus iš

Skaitykite toliau..

Tamsios sovietų kosmonautės paslaptys

Vyresniosios kartos žmonės puikiai pamena tokią Svetlaną Savickają: kokius eksperimentus orbitoje sovietinė kosmonautė nemėgo prisiminti? Svetlanos Savickajos vardas įrašytas į kosmonautikos istoriją: 1984-ais ji tapo pirmąja moterimi pasaulyje, išėjusia į atvirą kosmosą. Jos eksperimentai metalų suvirinime ir litavime nesvarumo sąlygomis tapo technologiniu proveržiu, kurį iki šiol cituoja inžinieriai. Tačiau už oficialios biografijos iškilmingo fasado slėpėsi tamsa. Apie tai, kas iš tikrųjų vyko „Saliut-7“ laive prieš dvejus metus – per jos pirmąjį skrydį 1982 m. – ji niekada nenorėjo kalbėti. Iš karto po grįžimo į Žemę tarp žmonių ėmė sklisti gandai. Esą tikroji Savickajos užduotis orbitoje buvo ne moksliniai stebėjimai, o kažkas daug intymesnio – vaiko pradėjimo nesvarumo sąlygomis eksperimentas. Kalbėta,

Skaitykite toliau..

Mįslinga genialaus matematiko baigtis

1802 m. rugsėjo 26 d. paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Georgas Vega, slovėnų matematikas, fizikas ir artilerijos karininkas. Praėjus beveik dviem šimtmečiams, jo portretas atsirado ant vieno neįprasčiausių nepriklausomos Slovėnijos banknotų – 50 tolarų kupiūros.Vega buvo vienas iškiliausių savo laikmečio matematikų. Pagrindinis jo gyvenimo darbas – logaritminės lentelės, leidusios atlikti sudėtingus skaičiavimus dar gerokai prieš skaičiuotuvų atsiradimą. XVIII a. pabaigoje jis išleido keletą tokių rinkinių, pasižymėjusių savo laikui išskirtiniu tikslumu. Vegos lentelės buvo daug kartų perleidžiamos ir dar XX a. jas naudojo matematikai, inžinieriai, astronomai ir karininkai. Matematika Vegai buvo ne tik teorija. Jis tarnavo Austrijos kariuomenės artilerijos karininku ir dalyvavo karinėse kampanijose, taikydamas skaičiavimus balistikai ir artilerijos šaudymui. 1789 m. Vega

Skaitykite toliau..

Kvailumo pinklės

1976 m. italų ekonomikos istorikas Karlas Čipola parašė trumpą satyrinį esė, kuris vėliau tapo žinomas pavadinimu „Pagrindiniai žmogiškosios kvailybės dėsniai“. Čipola į kvailumą pažvelgė beveik kaip ekonomistas: jį domino ne tai, kiek žmogus yra išsilavinęs ar protingas, o kokias pasekmes sukelia jo veiksmai. Iš to susiformavo penki dėsniai, kurie skamba ir kaip juokelis, ir kaip gana nemaloni žmonių stebėjimo išvada. Pirmasis dėsnis: mes visada ir neišvengiamai nepakankamai įvertiname aplink mus esančių kvailių skaičių. Be to, Čipola sąmoningai atsisakė nurodyti bet kokį skaičių. Kad ir kokia didelė atrodytų kvailių dalis, jo nuomone, realybė vis tiek privers peržiūrėti įvertinimą ir jį padidinti. Ypač nemalonu, kai žmogus, kurį ilgą laiką laikėte protingu ir

Skaitykite toliau..

Išskirtinis susibūrimas Vilniuje: NVO bendruomenė renkasi kartu paaukoti kraujo

Spalio 8 d. paramos platforma „Aukok.lt“ organizuoja kraujo donorystės akciją, kurioje Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO), jų savanoriai ir verslo partneriai susiburs bendram tikslui. Šįkart NVO bendruomenė atsiduria kitoje pusėje – pagalbą ne priima, o patys tampa tiesioginiais gerumo skleidėjais. Kraujo donorystės akcija vyks labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ biure Vilniuje, kur donorų lauks VU Santaros klinikų Kraujo centro specialistų komanda. „Dažniausiai NVO sektoriaus atstovai organizuoja paramos rinkimą, teikia pagalbą stokojantiems ar sprendžia įsisenėjusias socialines problemas. Tačiau šįkart norime pakeisti įprastą vaidmenį – iš pagalbos gavėjų tapus jos tiesioginiais teikėjais. Kraujo donorystė yra viena tyriausių pagalbos formų, kuriai nereikia didelių biudžetų, o tik keliolikos minučių laiko, galinčio kažkam padovanoti gyvenimą“,

Skaitykite toliau..

Lietuva jungiama prie tarptautinio keliautojų lojalumo tinklo

Keliautojai iš Lietuvos nuo spalio jungiami prie tarptautinio keliautojų lojalumo tinklo. Vilniaus ir Kauno oro uostuose veikiančios „Heinemann Duty Free Lietuva“ parduotuvės oficialiai integruojamos į tarptautinę lojalumo programą, tad nuo šiol Lietuvos ir užsienio keliautojai galės naudotis vienodomis privilegijomis, galiojančiomis 10-yje šalių. Pasak ekspertų, neaviacinių paslaugų – maitinimo, pramogų, prekybos – pasiūla ir kokybė pastaruoju dešimtmečiu tapo vienu esminių oro uostų konkurencingumo veiksnių. Lietuvai aktyviai plečiant oro uostų infrastruktūrą ir augant keleivių srautams, vartotojų integracija į globalias ekosistemas buvo logiškas kitas žingsnis. „Šiandien oro uostai konkuruoja ne tik infrastruktūra. Keleiviams vis svarbiau, kaip jie jaučiasi oro uoste – ar čia patogu ir malonu būti, ar yra norimų paslaugų. Todėl ne

Skaitykite toliau..

Sabu disko slėpiniai

Pavaizduotas objektas – tai Sabu diskas, senovės Egipto artefaktas, rastas pareigūno Sabu kapavietėje Sakaros nekropolyje. Medžiaga ir amžius: Sabu diskas iškaltas iš trapaus skalūno ir datuojamas maždaug 3000–2800 m. pr. m. e., priskiriamas Senovės Egipto Pirmajai dinastijai. Išvaizda: jis yra disko formos su centrine skyle ir trimis išlenktomis mentėmis arba iškyšomis, dėl ko primena šiuolaikinį smagratį arba sraigtą. Paskirtis: tiksli Sabu disko paskirtis iki šiol lieka diskusijų objektu tarp archeologų ir tyrinėtojų. Yra daugybė teorijų, įskaitant jo naudojimą kaip mechanizmo dalį (pavyzdžiui, vandens turbinos ar garo mašinos), kaip religinio ar ritualinio paskirties daiktą (pavyzdžiui, smilkalų laikiklį ar lotoso gėlės formos vazą) arba net kaip cheminės gamybos komponentą. Teorijos: kai kurios šiuolaikinės teorijos

Skaitykite toliau..

Suriesto vikingų kardo mįslė

Žilą senatvę matęs vikingų kardas, kuris buvo tyčia suriestas… Bet kam gi? Giliai Norvegijos žemėje archeologai aptiko X a. vikingų kardą, kuris nepanašus į jokį įprastą ginklą. Šis senovinis kardas, rastas Volde, Hedmarko regione, slėpė kraują stingdančią paslaptį – jis buvo specialiai suriestas prieš palaidojant. Jis nebuvo sulaužytas mūšyje. Jo nesugadino laikas. Kažkas tyčia „nužudė“ šį kardą beveik prieš tūkstantį metų. Iš pirmo žvilgsnio šis ginklas jau atrodo neįprastai. Jo rankena puošta gražiais sidabro ir bronzos intarsijomis – tokio meistriškumo galėjo sau leisti tik turtingas arba įtakingas vikingas. Tai nebuvo paprasto kario kardas. Jis, tikriausiai, priklausė grėsmingam vadui, elitiniam kovotojui arba kam nors, kurio vardas kadaise įkvėpė pagarbą šaltose šiaurės žemėse. Tačiau tikroji

Skaitykite toliau..

EPEX SPOT ir ECC pradėjo elektros prekybos paslaugų teikimą Baltijos šalyse

EPEX SPOT ir ECC sėkmingai pradėjo SIDC einamosios paros aukcionų ir SDAC kitos paros prekybos paslaugų teikimą Baltijos regione Europos elektros birža EPEX SPOT ir kliringo namai European Commodity Clearing (ECC) sėkmingai pradėjo teikti SIDC (Single Intraday Coupling) einamosios paros aukcionų (IDA) bei SDAC (Single Day-Ahead Coupling) kitos dienos prekybos paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taip užbaigdami pilnos elektros energijos neatidėliotinų sandorių prekybos paslaugų pasiūlos sukūrimą Baltijos regione. Pirmoji prekybos diena SIDC einamosios paros aukcionų rinkoje buvo 2026 m. rugsėjo 9 d., o SDAC kitos paros rinkoje – 2026 m. rugsėjo 30 d. EPEX SPOT ir ECC paslaugų plėtra tapo įmanoma įgyvendinus Baltijos šalių Multi-NEMO susitarimą (MNA), kuris, laikantis ES

Skaitykite toliau..

Spalio 4-oji – karališkų vestuvių Vilniuje diena

1562 m. spalio 4 d. Vilniaus Katedroje susituokė Kotryna Jogailaitė (1526–1583) ir Švedijos princas, Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza (1537–1592) – būsimas Švedijos karalius Jonas III. Jaunuosius sutuokė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (1504/1505–1579). Nors jaunikis buvo liuteronas, jungtuvės vyko pagal katalikiškas apeigas. Per iškilmingą ceremoniją Jonas žmonai užmovė auksinį žiedą su lotynišku užrašu „Nemo nisi mors“ – „Niekas, išskyrus mirtį“. Kitas įdomi detalė – jaunikis, nepaisydamas papročio, pats atvyko tuoktis į svečią šalį. Paprastai nuotaka vykdavo į jaunikio šalį, o XVI a. Lietuvos ir Lenkijos valdovų jungtuvės dažniausiai vykdavo Krokuvoje. Anot istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės, po ceremonijos šventės dalyviai grįžo į pilį. Florencijos pasiuntinys rašė, kad čia „buvo surengtas prabangiausias

Skaitykite toliau..

Ko šiandien reikia mokytojui, pradedančiam dirbti mokykloje?

Lietuvos mokyklose pedagogų trūkumo problema tęsiasi ne vienerius metus. Amžėjanti pedagogų bendruomenė, didėjantis mokytojų poreikis ir tai, kad dalis pedagogikos absolventų taip ir neateina dirbti į mokyklas, rodo, kad vien naujų specialistų pritraukti nepakanka. Vis daugiau dėmesio tenka kitam klausimui – kaip padėti mokytojams įsitvirtinti profesijoje ir joje pasilikti.  Lietuvoje vidutinis bendrojo ugdymo mokytojų amžius jau viršija 50 metų, o beveik dešimtadalis jų yra pensinio amžiaus. Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius metus šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų, kol maždaug trečdalis pedagogikos absolventų po studijų į mokyklą taip ir neateina. Tai reiškia, kad mokytojų trūkumo sprendimas priklauso ne tik nuo to, kiek naujų žmonių pavyks pritraukti, bet ir nuo to,

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – paroda apie Kroatijos Nepriklausomybės karą

Apie XX a. pabaigos subyrėjusios Jugoslavijos karus girdėjote ar skaitėte daugelis. Byrant didžiajai Jugoslavijai ir tautoms kuriant savo laisvas valstybes, įsiplieskė karai, apėmę Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Slovėniją, vėliau – ir Kosovą. Vienas iš jų – 1991–1995 m. Kroatijos Nepriklausomybės karas. Šie įvykiai yra susiję su Lietuvos Kariuomenės istorija. 1994 m. vasarą mūsų karių būrys LITPLA-1 išvyko į pirmąją tarptautinę operaciją – Jungtinių Tautų UNPROFOR taikos palaikymo misiją Kroatijoje. Taigi, galbūt kažkas, skaitantis šį tekstą, apie Jugoslavijos karus ne tik skaitė ar girdėjo, bet ir pats ten pabuvojo. 2009 m. Kroatija tapo NATO nare ir šiuo metu kroatų kariai tarnauja Lietuvoje dislokuotoje NATO daugianacionalinėje kovinėje grupėje.   Kroatijos Nepriklausomybės karo

Skaitykite toliau..

Mokytojų trūkumas: šiandien mokykloms reikia daugiau nei žmogaus prie lentos

Lietuvos mokyklose pedagogų trūkumo problema tęsiasi ne vienerius metus. Amžėjanti pedagogų bendruomenė, didėjantis mokytojų poreikis ir tai, kad dalis pedagogikos absolventų taip ir neateina dirbti į mokyklas, rodo, kad vien naujų specialistų pritraukti nepakanka. Vis daugiau dėmesio tenka kitam klausimui – kaip padėti mokytojams įsitvirtinti profesijoje ir joje pasilikti. Lietuvoje vidutinis bendrojo ugdymo mokytojų amžius jau viršija 50 metų, o beveik dešimtadalis jų yra pensinio amžiaus. Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius metus šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų, kol maždaug trečdalis pedagogikos absolventų po studijų į mokyklą taip ir neateina. Tai reiškia, kad mokytojų trūkumo sprendimas priklauso ne tik nuo to, kiek naujų žmonių pavyks pritraukti, bet ir nuo to,

Skaitykite toliau..

Kavos pasaulis: tradicijos, tendencijos ir nauji skoniai

Spalio 1-ąją pasaulis mini Tarptautinę kavos dieną. Nors skirtingose šalyse gyvuoja savitos šio gėrimo tradicijos, vienas dalykas išlieka bendras – kava nėra tik būdas gauti energijos. Šiandien kavos puodelyje telpa kur kas daugiau: malonumas gomuriui, bendravimas, kultūra, ritualai ir naujų skonių paieškos. Apžvelkime, kuo šiandien gyvena kavos mėgėjai, kaip skirtingos tautos geria kavą ir kokius receptus verta išbandyti namuose.   Kavos puodelyje – vis daugiau įvairovės   Kava išlieka vienu dažniausiai vartojamų gėrimų. Pavyzdžiui, „Datassential“ duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose ją reguliariai geria 67 proc. vartotojų. Tačiau kartu su kavos populiarumu keičiasi ir vartotojų įpročiai bei lūkesčiai – daugiau nei pusė apklaustųjų teigia norintys išbandyti naujus kavos gėrimus.   Kava taip pat vis dažniau

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie didįjį Kauno potvynį pristatymas

Nauja istoriko dr. Gedimino Kasparavičiaus knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“ – pirmas išsamus tyrimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje. Apie svarbų Kauno miesto istorijos tyrimą autorius rašo: „Pirmą kartą nuosekliai pristatomas 1946 m. Kauno ir jo apylinkių istorijos epizodas, sukėlęs daug skausmo ir rūpesčių ano meto gyventojams. Kartu šis tyrimas – tai istorija apie miestą, kuriam susiduriant su neramia politine padėtimi, sovietiniu teroru ir Antrojo pasaulinio karo padariniais 1946 m. pavasarį teko patirti ir gamtos pasiųstą išbandymą. Tai istorija apie miestą ir jo žmones, išgyvenusius vieną didžiausių XX a. tragedijų Lietuvoje, bei jų pokario vargus. Tai istorija apie žmones, kurie žiauraus sovietinio režimo buvo

Skaitykite toliau..

Širdies ir kraujagyslių ligos: gera savijauta dar nereiškia, kad esate sveiki

Rugsėjo 29-ąją minėta Pasaulinė širdies diena. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė primena, kad nemažai širdies ir kraujagyslių ligų gali ilgai vystytis be aiškių simptomų, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors ligos procesas jau prasidėjęs, o neretai ir įsibėgėjęs. Pasak jos, svarbu nelaukti pirmųjų signalų ir rūpintis širdies sveikata nuolatos. Dažniausiai nepastebimai besivystančios ligos Viena jų – aterosklerozė, kai kraujagyslių sienelėse pamažu kaupiasi aterosklerozinės plokštelės. Simptomai dažnai atsiranda tik tada, kai kraujagyslė reikšmingai susiaurėja arba įvyksta ūmus įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas. „Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) taip pat daug metų gali nesukelti jokių nusiskundimų, tačiau tuo metu pamažu pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir kiti organai. Dislipidemija, arba

Skaitykite toliau..

Senovinio armėnų šulinio slėpiniai

Ketiname papasakoti jums apie armėnų šulinio Jazlovece paslaptis: ekspedicija atrado unikalų 400 metų senumo paminklą! Jazlovecas vėl stebina savo atradimais. Ekspedicijos metu „Ukraina Incognita“ tyrinėtojai atsitiktinai aptiko unikalią paminklinę lentelę – XVII a. raižytą lentelę, paslėptą senoviniame armėnų šulinyje. Šios relikvijos, datuojamos 1611 m., dešimtmečiais niekas nematė – net dauguma vietos gyventojų net neįtarė apie jos egzistavimą. „Pastaraisiais metais Jazlovecas tapo viena iš Ternopolio srities turistų traukos vietų. Atrodytų, kad čia jau viskas apžiūrėta, apie viską papasakota, o kiekvienas akmenukas nufotografuotas ir patalpintas internete. Tačiau nedaugelis žino, kad Jazlovece, be visuotinai žinomų, yra dar viena nepaprastai įdomi senovinė lankytina vieta. Be to, ji yra unikali! Tačiau net dauguma vietinių gyventojų

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Mongolijos stepėse (IV)

(Tęsinys, pirmas tris dalis skaitykite čia.) Paskui galvijų bandas Pasibaigus įspūdingai mongolų nacionalinei šventei Nadom, tęsdami anksčiau pradėtą darbą, aš kartu su Gorelovu ir Diominu visą savaitę praleidome tolimose išvykose ieškodami stepėse klajojančių galvijų augintojų ir jų ganomų bandų. Mūsų tikslas buvo nustatyti karvių bandose esamą beragių karvių dalį, nes šis genetiškai lemiamas požymis buvo svarbus vykdant karvių selekciją, kad pagerinti jų produktyvumą, kuris buvo labai menkas. Vasarą čia iš karvės buvo primelžiama tik po 2-3 litrus pieno, nors, žinoma, tą daugiausia lėmė skurdžios Mongolijos stepių ganyklos, dažnos sausros. Dalyvauti karvių tyrime pasisiūliau pats, nes tik taip galėjau aplankyti tolimas vietoves, pažinti kraštą. Keturiese, įskaitant vairuotoją, ekspedicijos „gaziku“ išvykdavome dažniausiai

Skaitykite toliau..

Greta Mazurkevičienė. Tarp kovos ir atokvėpio: Lietuvos partizanų laisvalaikis

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo pareigūnai dirba „Viešbučiu“ pavadintoje vadavietėje, 1949 m. balandžio 5 d. Sėdi iš kairės: Juozas Ališauskas-Klaidas, Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Granitas, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus (Greta Mazurkevičienė yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė.) Partizanų dienos buvo pilnos nežinomybės, baimės dėl savo ir savo artimųjų likimo. Todėl kiekvienas naujai išaušęs rytas reiškė dar vieną gyvenimo dieną, mirties artumas – ją pačią ir prijaukino, trapią būtį padarė dar labiau vertinamą. Partizanų buitis buvo sudėtinga: po pavojingo žygio tekdavo liūdnai kelias dienas tikintis blogiausio tūnoti bunkeryje; dažnai kasdienybė buvo niūri, šalta, alkana, skaudinanti, negailestinga, purvina, monotoniška, „įprasta“, tokia – kaip dainos žodžiuose „slenka

Skaitykite toliau..

Gimstamumo krizė: kas slypi už sprendimo (ne)turėti vaikų?

Lietuvoje toliau mažėjant gimstamumui, viešojoje erdvėje daugiausia kalbama apie finansines paskatas, būsto prieinamumą ar vaikų priežiūros paslaugas. Tačiau sprendimą tapti mama gali veikti ir gerokai asmeniškesni dalykai – ankstesnės patirtys, santykių problemos ar baimė, kad susidūrus su sunkumais pagalbos tiesiog nebus. Pasak Krizinio nėštumo centro, pagalbos poreikis išlieka net ir tuomet, kai bendras gimstamumas mažėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvoje bendrasis gimstamumo rodiklis siekė 6,1 vaiko tūkstančiui gyventojų – tai mažiausia reikšmė nuo 1994 m. Suminis gimstamumo rodiklis praėjusiais metais sudarė 1,04 vaiko vienai moteriai. Kalbant apie gimstamumo mažėjimą dažnai apsiribojama klausimu, kodėl žmonės nenori arba negali susilaukti vaikų. Rečiau klausiama, kokios patirtys lemia sprendimą tapti tėvais ir

Skaitykite toliau..

Inicialai ant Mėnulio

1972 m. gruodžio mėnesį JAV misija „Apollo-17“ baigė Žemės palydovo tyrinėjimo programą. Laivo vadas Judžinas Sernanas ir geologas Harisonas Šmitas praleido ant paviršiaus tris dienas: rinko uolienų mėginius, gręžė dirvožemį ir Mėnulio visureigiu nuvažiavo daugiau nei trisdešimt kilometrų. Programa artėjo prie pabaigos, atėjo laikas susipakuoti įrangą ir lipti laiptais į paleidimo pakopą. Sernanas turėjo tapti paskutiniuoju XX amžiaus žmogumi, žengusiu šiuo dangaus kūnu. Prieš žengdamas paskutinį žingsnį ir lipdamas metaliniais laiptais į modulio kabiną, Judžinas sustojo. Jis prisiminė pažadą, kurį prieš išskridimą iš Kanaveralo kyšulio davė savo devynerių metų dukrai Treisei. Mergaitė labai jaudinosi dėl tėčio, nuolat klausinėjo, ar jis sugrįš, ir paprašė parvežti jai gabalėlį Mėnulio. Sernanas atsiklaupė ant

Skaitykite toliau..

Geroji tilto dvasia

Kinijos mieste Nankine per didžiąją Jangdzės upę nutiestas milžiniškas dviejų aukštų tiltas. Tai grandiozinis inžinerinis statinys, tačiau jis turi bauginančią reputaciją: per dešimtmečius tiltas tapo patraukliausia vieta tiems, kurie nusprendė nutraukti savo gyvenimą. Aukštis ten toks didelis, kad kritimas į sraunų, drumzliną vandenį nepalieka nė menkiausios vilties. 2003 metais paprastas trisdešimt penkerių metų sandėlininkas vardu Čenas Si atėjo į šį tiltą po sunkios darbo savaitės. Jis atsitiktinai pamatė jaunuolį, kuris perlipęs per tvorą jau buvo atleidęs vieną ranką. Čenas ilgai nedvejodamas puolė į priekį, sugriebė nepažįstamąjį už striukės ir atsitempė atgal ant pėsčiųjų tako. Jie sėdėjo ant asfalto iki vėlyvos nakties, Čenas tiesiog klausėsi padriko pasakojimo apie skolas ir verslo

Skaitykite toliau..

Kietakakčių atmestas genialus sprendimas

Mes taip pripratome prie mus supančių daiktų, kad net nesusimąstome, kam turime būti dėkingi už komfortą ir saugumą. Kiekvieną kartą, kai prasideda liūtis ir jūs paspaudžiate prie vairo esantį jungiklį, nubraukdami vandenį nuo stiklo, jūs naudojatės moters idėja, iš kurios savo laiku atvirai juokėsi visi didieji pramonininkai.1902 m. žiemą Merė Anderson, rančos ir vynuogynų savininkė iš Alabamos, atvyko pas giminaičius į Niujorką. Miestą užklupo smarki pūga su drėgnu, lipniu sniegu. Merė įsėdo į tramvajų ir pastebėjo, kokiomis nežmoniškomis sąlygomis dirba vairuotojas. Priekinis stiklas akimirksniu aplipdavo ledine mase, matomumas buvo nulinis. Vairuotojui tekdavo kas dvi minutes atidaryti lango sklendę, iškišti galvą į ledinį vėją, šaldyti veidą ir nuvalyti stiklą skudurėliu ant

Skaitykite toliau..

Šveicarijos Sugihara

1938 m. vasaros pabaigoje policijos viršininkas atsidūrė prieš pasirinkimą, kuris amžiams pakeitė jo gyvenimą. Paulis Gruningeris stovėjo prie Šveicarijos sienos Sankt Galene ir stebėjo, kaip iš Austrijos atvyksta nusivylusios žydų šeimos, bėgančios nuo didėjančios nacių priespaudos grėsmės.Šveicarijos vyriausybė išleido naujus griežtus įsakymus uždaryti sieną ir visus išsiųsti atgal. Tačiau, žiūrėdamas į išgąsdintus vaikus ir išsekusius tėvus, stovinčius po šaltu lietumi, Paulis suprato, kad šių įsakymų vykdymas reikštų nekaltų žmonių siuntimą tiesiai į mirtį.Užuot vykdęs nurodymus, Paulis nusprendė pažeisti įstatymą, kad išgelbėtų žmonių gyvybes. Jis pradėjo slaptą operaciją tiesiai po savo viršininkų nosimi. Jis ėmė keisti datas pasuose ir klastoti oficialius antspaudus, kad atrodytų, jog šeimos į Šveicariją atvyko prieš uždarant

Skaitykite toliau..

Adomo pirmoji žmona

Lilita: kas gi iš tikrųjų buvo Adomo pirmoji žmona? Šiandien populiariojoje kultūroje vyrauja ryškus įvaizdis – fatališka gražuolė, nepaklusni ir laisva, kuri atsisakė paklusti pirmajam vyrui ir už tai sumokėjo baisią kainą. Lilitos figūra tuo pačiu metu intriguoja ir gąsdina. Bet ar ji iš tikrųjų egzistavo? O jei taip, kokia ji buvo?Biblinis pėdsakas – vieno vertimo paslaptis: pradėkime nuo svarbiausio. Nė vienoje kanoninėje Biblijos knygoje Lilita neminima kaip moteris, tuo labiau kaip Adomo žmona. Šventajame tekste jos vardas pasitaiko tik vieną kartą – 34-ajame pranašo Izaoko knygos skyriuje, kur pranašas vaizduoja Idumėjos apleistumą po Dievo teismo: „Ir dykumos žvėrys susitiks su laukinėmis katėmis, o miško dvasios šauks viena kitai: ten ilsėsis

Skaitykite toliau..

Šiurpi Rusijos dvarponių „teisė”

„Moterų barščina (barin – ponas, rus.)“: kodėl Rusijos dvarininkai nebuvo baudžiami už „pirmosios nakties teisę“? Teisiškai Rusijos imperijoje „pirmosios nakties teisės“ nebuvo. Nė vienas įstatymas nesuteikė dvarininkui teisės praleisti vestuvių naktį su baudžiauninke nuotaka. Vis dėlto šis reiškinys buvo toks plačiai paplitęs, kad tarp žmonių jis įgijo niūrų pavadinimą – „moterų barščina“. Kaip tai vyko ir kodėl valdžia nusprendė į tai nekreipti dėmesio, pasakosim šį kartą. Jau X amžiuje kunigaikštienė Olga bandė sutvarkyti niūrius ir pirmykščius visuomenės papročius. Remiantis metraščiais, ji pagonišką „pirmosios vedybinės teisės“ paprotį pakeitė piniginiu išpirkos mokesčiu. Jis buvo mokamas kunigaikščio vietininkui, o vėliau – dvarininkui. Mokestis gavo poetišką pavadinimą „išvedimo lapiukė“: Rusijoje vestuvių lovą tradiciškai klodavo lapiukų

Skaitykite toliau..

Neįmanomas miestas

Venecija – miestas, kurio neturėjo būti. Nė vienas sveiko proto architektas nebūtų pasiūlęs statyti didingą metropolį jūros lagūnos viduryje, ant nestabilaus smėlio, tarp pelkių ir sūraus vandens. Tačiau būtent čia, ten, kur žemė išslysta iš po kojų, iškilo viena galingiausių ir gražiausių viduramžių valstybių. Ir ji stovėjo… ant medžio. Viskas prasidėjo nuo pabėgimo. 421 metų pavasaris. Šiaurės Italiją užplūdo barbarų gentys – hunai, langobardai, ostgotai. Milžinai su ietimis ir degančiais deglais, nešantys griuvėsius ir kraują. Padujos, Akvilejos ir Altino gyventojai gelbėjosi kaip galėjo – daugiausia ten, kur negalėjo praeiti nei pėstininkai, nei raiteliai: į Adrijos lagūną, į mažyčių salelių grandinę, pasislėpusią vandenyse tarp sausumos ir jūros. Ką žmogui gali pasiūlyti

Skaitykite toliau..

Energetinių smailių mistika

Šįkart papasakosime mistišką istoriją apie 1900 m. Pasaulinės parodos Suomijos paviljono „energetinių smailių“ mįslę. Jau keletą metų plinta 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos neįprastų pastatų nuotraukos. Ypač mėgstama rodyti Suomijos paviljoną, kurį supa dešimtys keistų smailių, bokštų ir konstrukcijų, primenančių tiek antenas, tiek milžiniškus elektros įrenginius. Iš čia ir gimė graži teorija: tariamai prieš daugiau nei šimtą metų žmonės mokėjo gauti elektrą tiesiogiai iš atmosferos, o vėliau ši technologija buvo prarasta arba sąmoningai nuslėpta. Ši istorija iš tiesų atrodo viliojanti. XIX a. pabaiga buvo tikros elektros revoliucijos epocha. Nikola Tesla eksperimentavo su aukšto dažnio srovėmis ir belaidžiu energijos perdavimu, mokslininkai tyrinėjo atmosferos elektrą, o elektrinis apšvietimas savaime visuomenei dar atrodė

Skaitykite toliau..

Pamišusio tirono piktadarystė

Istorijoje vargiai rastumėte Rusijos valdovą, nepasižymėjusį beprasmiu žiaurumu ir niekšybėmis, tačiau Ivanas Žiaurusis (Rūstusis) visgi lieka nepralenktas, nebent paranojikas Stalinas bandytų jam prilygti. Tačiau klausimas, ar kraugeringasis tironas išties nužudė savo sūnų, lieka vienu iš paslaptingiausių ir prieštaringiausių Rusijos istorijos epizodų. Faktas, kad 1581 m. mirė Žiauriojo palikuonis, caraitis Ivanas, yra neginčytinas. Tačiau kokiomis aplinkybėmis jis žuvo – tai klausimas, į kurį nė vienas dokumentas neduoda tikslaus atsakymo. Remiantis užsienio šaltiniuose pasirodžiusiu pasakojimu, tragedija įvyko Aleksandro Slobodoje. Ivanas Žiaurusis tariamai įsiutęs smogė sūnui lazda per galvą, kai šis užstojo nėščią žmoną, kurią caras sumušė už „nepadorų apsirengimą“. Po kelių dienų įpėdinis mirė. Šią istoriją pirmą kartą užrašė popiežiaus ambasadorius Antonijus Posevinas, o

Skaitykite toliau..

Nepakartojamas gangsterių epas

1952 m. tam tikras Heršelis Goldbergas, pasivadinęs slapyvardžiu Harry Grey, išleido knygą „Banditai“ (The Hoods), kurią leidėjai pristatė kaip „pusiau autobiografinį pasakojimą apie gangsterių gyvenimą Niujorke“. Paslaptis, apgaubusi autoriaus asmenybę ir jo nusikaltimų detales, puikiai įsiliejo į penkiasdešimtųjų metų bulvarinės literatūros pasaulį. Knyga sulaukė didžiulio komercinio pasisekimo. „Banditai“ tapo įkvėpimo šaltiniu italų kino režisieriui Serdžio Leonei. Perskaitęs knygą šeštojo dešimtmečio viduryje, Leonė užsidegė idėja ją ekranizuoti. Darbas užtruko beveik dvidešimt metų, ir pagaliau, 1982 m. gavęs autorių teises, jis pradėjo kurti filmą „Kartą Amerikoje“ Režisierius savo filmo įvykius išdėstė trijose laiko plokštumose: herojų vaikystėje, jaunystėje ir senatvėje. Įvykiai susipynę pagal senio Makarono prisiminimų fragmentišką logiką. Montažas sukurtas pagal laisvų asociacijų principą

Skaitykite toliau..

Nuožmusis imperatorius-budelis

Visai nesenai pasakojome jums apie tai, kaip ūmusis Rusijos imperatorius Petras Pirmasis „susitvarkė” su pirmąja savo žmona, trukdžiusia smagintis su meiluže. Nuožmus ir nenuspėjamas „deržavos” valdovas puikiai mokėjo ne tik megzti meilės intrigas, bet ir smaginosi atlikdamas budelio pareigas. Petras Pirmasis vieniems istorikams atrodo genialus reformatorius, atvėręs langą į Europą ir sukūręs imperiją. Kitiems – negailestingas tironas, praliejęs upes kraujo. Suderinti šiuos įvaizdžius sunku, bet pabandykime išsiaiškinti vieną konkretų klausimą: kiek žmonių valdovas savo rankomis nusiuntė į aną pasaulį? Tikslių duomenų čia nėra ir negalėjo būti. Tačiau keli epizodai, užfiksuoti istoriniuose dokumentuose, piešia gana aiškų vaizdą. Pagrindinis liudijimas susijęs su 1698 m. Šaulių sukilimo numalšinimu. Tai buvo ne tik sukilimas, bet

Skaitykite toliau..

Pamiršti Renesanso genijų mokytojai

Visi mes žinome genialius Renesanso laikotarpio dailininkus ir žavimės jų kūriniais. Tačiau juk jie nepradėjo tapyti „iš karto“! Kas gi juos mokė?Būtų logiška manyti, kad iškilių Renesanso kūrėjų mokytojai patys buvo talentingi žmonės, žymūs dailininkai. Jie svajojo perduoti savo patirtį ir žinias jaunesniajai kartai – ir atsidūrė savo mokinių šlovės šešėlyje. Prisiminkime juos, juolab menininkų gyvenimo istorijos kartais panašios į nuotykių romaną. Fra Filipas Lipis – Botičelio mokytojas. Lipis penkiolikos metų būdamas amžiaus davė vienuoliškus įžadus – jo vardo dalis „Fra“ reiškia „brolis“. Žvelgiant į jo sukurtas jaudinančias Madonas, net neįmanoma įsivaizduoti, kokia audringa buvo šio dailininko biografija. Dvidešimt ketverių metų amžiaus jis pabėgo iš vienuolyno, nors praktiškai visą gyvenimą ir toliau

Skaitykite toliau..

Miražų kilmės paslaptys

Kviečiame jus į intriguojančią kelionę gamtos ir mokslo pasaulin: kaip atsiranda miražai, kas yra refrakcija ir „Fata Morgana“, ir kas gi per vienas tas Bokenso vaiduoklis?.. Vanduo pasižymi optiniu tankiu ir lūžio rodikliu, kurie skiriasi nuo oro. Tuo pačiu principu „veikia“ ir miražai. Pagrindinė jų atsiradimo sąlyga – staigus oro optinio tankio pasikeitimas. Miražai dažnai siejami su dykumomis, ir toks ryšys yra visiškai pagrįstas, nes jie atsiranda ten, kur žemės paviršius, o kartu ir virš jo esantis oro sluoksnis, smarkiai įkaista nuo saulės spindulių. Temperatūra prie paviršiaus turi būti tikrai aukšta – apie 60–70 °C (iki tokios temperatūros įkaista smėlis dykumoje, o kartais net ir oras virš asfaltuoto kelio). Tokiu atveju

Skaitykite toliau..

Kamuolinis žaibas vienuolio Gervazijaus rankraštyje

XII a. rankraštyje rastas seniausias aprašymas apie rutulinį žaibą. Anglų benediktinų vienuolis prieš kelis šimtmečius papasakojo apie reiškinį, kurio prigimties iki šiol niekas iki galo nepaaiškino. Istorijos profesorius iš Daremo universiteto Didžiojoje Britanijoje Džailas Gasperis tyrinėjo viduramžių tekstą, kurį prieš daugiau nei 800 metų parašė anglų kronikininkas, benediktinų vienuolis Gervasijus iš Kenterberio (kai kuriuose vertimuose – Džervasas iš Kenterberio). Ten jis aptiko aprašymą to, ką pats kronikininkas pavadino stebuklu ir ženklu. Jei tikėti rankraščiu, 1195 m. birželio 7 d. netoli Londono virš Temzės pakibo tankus ir tamsus debesis. Iš jo išsiveržė balta švytinti medžiaga, kuri įgavo sferinę formą ir ėmė atrodyti kaip ugnies kamuolys, kuris vėliau nukrito į upę. Norėdamas suprasti, kas

Skaitykite toliau..

Akmeninės beždžionės slėpiniai

Dažnas yra girdėjęs apie polovcų akmeninius stulpus Ukrainoje ar Velykų salos statulas. Kaukaze taip pat yra savų skulptūrų, vaizduojančių vyrus ir moteris. Tačiau kaip tarp jų atsirado gorilos portretas, lieka mįsle. Kaukazo teritorijoje yra daug žmogaus rankomis sukurtų akmeninių statinių, kurių paskirtis iki šiol nėra tiksliai nustatyta ir kelia mokslininkų diskusijas. Pakanka prisiminti dolmenus ir ciklopinius statinius. Tokia pat mįsle yra ir akmeninės antropomorfinės skulptūros, išlikusios kalnuotoje Ingušijoje. Jų tradicija siekia gilią praeitį, kai žmonės garbino akmenį, laikydami jį tvirčiausia medžiaga žemėje ir priskirdami jam magišką galią. Ingušijos akmeniniai veidai – tai masyvios stelos, kurių aukštis siekia nuo 1 iki 3 metrų, su žmogaus veidų bareljefais. Šiandien juos galima rasti

Skaitykite toliau..

Susidaužkim bokalais!

Skambinti taurėmis po ištarto tosto ar net be jo mums yra visiškai įprasta, logiška ir iškilminga. Tai tarsi nedidelis raktas, leidžiantis akimirksniu pakelti nuotaiką keliais taškais ir įsijausti į šventinę atmosferą. Tačiau iš tiesų iš pradžių šis ritualas buvo susijęs ne tik ir ne tiek su švente ar linksmybėmis, kiek su kitomis ypatybėmis ir prietarais. Kodėl senovėje žmonės pradėjo susidaužti taurėmis? Viena iš labiausiai paplitusių versijų – apsauga nuo apsinuodijimo. Viduramžiais aukštuomenės tarpe buvo daug nepatikimų žmonių, tarpusavyje kariaujančių ir slaptų priešų, o atsikratyti konkurentų meilėje, politikoje ar versle padėdavo nuodai, kuriuos buvo galima nepastebimai įmaišyti į vyną. Pobūvio metu žmogus atsipalaiduoja, išgeria ir tampa pažeidžiamesnis. Būtent tada galima jį „pagauti”,

Skaitykite toliau..

Tauta, išnykusi per dieną

Pečenegai. Žiloje senovėje šis žodis buvo staigios mirties ir kankinančios baimės sinonimas. Stepių gyventojų antpuoliai buvo greiti ir negailestingi. Jie įsiverždavo į kaimus, sėjo paniką, žudydavo gynėjus, pasiimdavo grobį ir dingdavo, tarsi jų ir nebūtų buvę. Trumpai tariant, „žiauriausi ir atkakliausi iš visų pagonių“. Atrodė, kad ši tauta amžinai kankins sėslias civilizacijas. Tačiau įvyko neįtikėtinas dalykas: vienas mūšis per kelias valandas išbraukė pečenegus iš istorijos. Pečenegų taktika buvo paprasta: greitis ir netikėtumas. Jų žirgai greitai įveikdavo milžiniškus atstumus. O patys jie buvo tikri išgyvenimo meistrai: upes perplaukdavo specialiai pasiūtuose odiniuose maišuose, vietoj vandens gerdavo kumelių pieną, o žalią mėsą dėdavo po balnu, kad ji sušiltų jojimo metu. Neabejotinai – viduramžių

Skaitykite toliau..

Mėlynakraujai

Senovės aukštuomenės narius, o ir šiandienius aristokratus įprasta vadinti „mėlynojo kraujo” luomu. Kraujas jų, savaime suprantam, anaiptol nėra mėlynas, tačiau gamtoje esama organizmų, kurių kraujo spalva išties yra mėlyna. Taigi, kodėl kai kurių gyvūnų kraujas iš tiesų yra mėlynas?Mes taip pripratome manyti, kad kraujas yra raudonas, jog bet kokia kita spalva atrodo beveik fantastika. Tačiau kai kurių gyvūnų kraujas iš tiesų atrodo mėlynas – ir priežastis yra ne kokio nors ypatingo odos pigmento, o to, kuo būtent jų kraujas perneša deguonį.Žmogui ir daugumai stuburinių šią funkciją atlieka hemoglobinas. Jo sudėtyje yra geležies. Kai hemoglobinas suriša deguonį, molekulė įgyja ryškiai raudoną atspalvį, todėl deguonimi prisotinta kraujas atrodo raudonas, o veninis –

Skaitykite toliau..

Tamplierių lobių paslaptis

Senovės tyrėjai iki šiol spėlioja, kur gi dingo turtingiausio planetos ordino lobiai. Vienas paslaptingiausių krikščioniškų ordinų. Nuo jo sunaikinimo praėjo jau septyni šimtmečiai, tačiau šią broliją gaubiančios paslaptys vis dar traukia nuotykių ieškotojus. Nepaisant atkaklių pastangų atskleisti tiesą, nei viena tamplierių paslaptis iki šiol nebuvo išaiškinta. Galbūt šiais laikais yra žmonių, kurie žino šią informaciją, tačiau jie ir toliau tyli. „Vargšų Kristaus riterių ordinas“ buvo įkurtas 1199 m. nedidelės kryžiuočių grupės, vadovaujamos Hugo de Peino. Brolijos idėja buvo paprasta – užtikrinti piligrimų, keliaujančių į Šventąją žemę, saugumą. Dešimt riterių, be išlygų atsidavusių tarnystei Kristui, ėmėsi šio darbo.Brolija sparčiai augo, ir vos po kelerių metų tamplierių skaičius viršijo šimtą. Iš pradžių ordino

Skaitykite toliau..

Litrai vs galonai

1983 m. liepos 23 d. „Air Canada“ aviakompanijos lėktuvas „Boeing-767“ (skrydžio numeris 604) buvo netinkamai užpildytas degalais. Tuo metu Kanada perėjo prie litrų matavimo sistemos, ir visos šalys, dalyvavusios aviacinio kuro perskaičiavimuose prieš degalų papildymą, paprasčiausiai suklydo. Rezultatas – vieną akimirką lėktuvas 8000 metrų aukštyje virto nuostabiu 132 tonų svorio konteineriu, judančiu vien tik inercijos jėga. Be variklių ir pusės prietaisų (jie išsijungė, nes buvo maitinami variklių). Vienintelis dalykas, kuris lėktuve veikė – avarinis vėjo generatorius, kurio dėka buvo palaikomas slėgis hidraulinėje sistemoje. Tiesą sakant, neaišku, kaip jautėsi 69 šios „geležinės dėžės“ gyventojai, atsidūrę tokiame aukštyje.Antrasis pilotas Morisas Kvintalas, pervertęs instrukciją, nerado skyriaus „Ką daryti, jei išsijungė visi varikliai, o gyventi norisi“.

Skaitykite toliau..

Išradingasis kankinys

Kanoniška istorija apie Džordaną Bruną, kaip apie pirmąjį mokslo kankinį, yra labai supaprastinta. Džordanas Brunas nebuvo mokslininkas, jis buvo religinis mistikas. Jis pabėgo iš dominikonų ordino ir pradėjo šešiolikos metų klajones po Europą, kurių metu jį paeiliui atstumė visos bažnyčios – jis susipyko ir su katalikais, ir su kalvinistais, ir su liuteronais. Taip, jis priėmė Koperniko mokymą, bet Brunas nebuvo mokslininkas: jis neatliko nei eksperimentų, nei skaičiavimų – jis apskritai su panieka žiūrėjo į matematiką. Jo kopernikinė Saulė buvo magiškas, egiptietiškas dieviškojo šviesulio simbolis. Prie daugybinių pasaulių idėjos jis priėjo per metafiziką ir religinę magiją – jei Dievas yra begalinis, tai ir Visata turi būti begalinė. Brunas egiptiečių religiją vertino

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Keturkojis gelbėtojas

Niujorko Centriniame parke stovi bronzinis paminklas sibirietiškam haskiui, vadinamam Balto. Visas pasaulis šį šunį žino kaip užšąstančio Nomo miesto gelbėtoją,

Skaitykite toliau..
2026-10-12 Komentarų: 0
Netolima praeitis
Redakcija AIDAI.LT

Sovietijos va(l)dovų turtai

Kuris sovietinių „va(l)dovų“ buvo turtingiausias? Sovietų vadovai visada pabrėždavo, kad dalijasi su tauta tiek džiaugsmais, tiek vargais. Atsiskaitymo ataskaitose viskas

Skaitykite toliau..
2026-10-12 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Visatą atradusi litvako dukra

Šįsyk papasakosime jums nuostabią istoriją, kaip keturių vaikų mama atrado… Visatą. Penktojo dešimtmečio pabaigoje Prinstono astronomijos fakulteto vadovybė mandagiai užtrenkė duris

Skaitykite toliau..
2026-10-11 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Nesutik miške briedį

Ar susimąstėte, kodėl gi miške briedis yra pavojingesnis už lokį? Kai nagrinėjame vilkų gaujos elgesį, dažnai apninka įsitikinimas, kad pagrindinis pavojus

Skaitykite toliau..
2026-10-10 Komentarų: 0
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Godi ir arši imperija

Tik menkai žinančius istoriją stebina, kad putininė „deržava” gviešiasi svetimų žemių, nes Rusija – tiek carinė, tiek sovietinė, tiek dabartinė

Skaitykite toliau..
2026-10-10 Komentarų: 0
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Kvailumo pinklės

1976 m. italų ekonomikos istorikas Karlas Čipola parašė trumpą satyrinį esė, kuris vėliau tapo žinomas pavadinimu „Pagrindiniai žmogiškosios kvailybės dėsniai“.

Skaitykite toliau..
2026-10-07 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Sabu disko slėpiniai

Pavaizduotas objektas – tai Sabu diskas, senovės Egipto artefaktas, rastas pareigūno Sabu kapavietėje Sakaros nekropolyje. Medžiaga ir amžius: Sabu diskas iškaltas

Skaitykite toliau..
2026-10-05 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE