AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Raminta Didaitė. Rūko akys

Tą rytą Šventoji tekėjo tykiai. Rugsėjo tirštas rūkas gulėjo virš vandens taip gausiai, kad atrodė – upė nebeturi krantų. Tik balsą. Kartkartėmis iš miglos atsklisdavo ančių pliaukšėjimas, kažkur toli barkštelėdavo dviračio grandinė, ir vėl viską užgoždavo tyla. Jonas stovėjo ant skardžio netoli Liudiškių ir žiūrėjo žemyn. Jam buvo septyniasdešimt devyneri. Tai amžius, kai žmonės pradeda kalbėtis su tais, kurių jau nebėra. Prieš tris mėnesius mirė Ona. Penkiasdešimt ketverius metus jie gyveno kartu. Dabar namuose liko jos megztinis ant kėdės atkaltės, akiniai virtuvės spintelėje ir du puodeliai, kurių Jonas niekaip neprisivertė išmesti. Kartais vakare jam pasirodydavo, kad Ona tiesiog išėjo į sodą. Kad tuoj grįš. Paklaus, kodėl jis  neužkūrė krosnies. Papeiks

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė Gedulo ir vilties dienai

1941 m. tremtis primenanti Karo muziejaus rinkinių vertybė –  Birutės Avižonytės-Blaževičienės laiškas Aleksandrui Blaževičiui Birželio 14 d. minime Gedulo ir vilties dieną – prisimename prieš 85 metus, 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungos pradėtą pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. 2025 m. į Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius pateko JAV kariuomenės rezervo karinės žvalgybos plk. ltn. Aleksandro Blaževičiaus (1912-1998) archyvas. Jame saugomi ir jo žmonos – Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Lenkijoje Kazio Škirpos (1895-1979) sekretorės, dirbusios 1938–1939 m., daktaro Petro Avižonio (1875-1939) dukros Birutės Avižonytės-Blaževičienės (1914-2012) – vyrui rašyti laiškai. Dauguma jų siųsti iš sovietų okupuotos Lietuvos į JAV. Šis laiškas išsiskiria turiniu – sovietų vykdytų trėmimų ir

Skaitykite toliau..

Seimo Pirmininkas Juozas Olekas: „Praeities ženklai, kalbantys šiandien” (fotografijų parodos „Tremties vaikai – vilties vaikai“ atidarymas)

Seimo skaitykloje atidaroma Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, fotomenininko Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Tremties vaikai – vilties vaikai“, skirta Gedulo ir Vilties dienai, Didžiųjų tremčių 85 metų sukakčiai paminėti. Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Tremties vaikai – vilties vaikai“ – tai dviejų dalių fotografijų ciklas, leidžiantis chronologiškai ir emocionaliai patirti nelengvą mūsų šalies gyventojų kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Nors šis kelias kupinas sunkumų, skausmo, netekčių, tačiau visoje kelionėje lydi ir viltis, kuri juntama ne tik užfiksuotuose vaizduose, bet ir A. Švenčionio kuriamose detalėse ir komponavimo būduose. Autoriaus sumanyta kompozicija – tremtinių išgyventos deportacijos istorijos su tai patvirtinančiais dokumentiniais faktais: pačių tremtinių užfiksuotų akimirkų vaizdais (fotografijose) bei asmeniniais išgyvenimais, užrašytais nuotraukų nugarėlėse

Skaitykite toliau..

Karo muziejuje – susitikimas su ekspedicijos į tremties ir kalinimo vietas Kazachstane dalyviais

Sovietų okupantai ir vietos kolaborantai Lietuvos žmones trėmė ir kalino ne tik Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ar Šiaurėje. Žmones naikino ne tik šalčiu ir įšalu, bet ir atšiauria, stipriai įkaistančia Vidurio Azijos stepe.  Sovietinėje represijų sistemoje šios vietos turėjo atskirą pavadinimą – Steplagas. Kazachstane įvairiu metu kalėjo ar tremtyje gyveno apie 81 tūkst. iš Lietuvos išvežtų žmonių. Su tremtimis ir kalinimais Steplage pirmiausia asocijuojasi 1954 m. Kengyro lagerio sukilimas, Balchašo ežeras, Spaskas, Žezkazganas. Kazachstanas kaip represuotų žmonių kančių vieta nėra pamirštas. Čia vykdavo „Misija Sibiras“ ekspedicijos, mūsų dienomis vyksta kitos ekspedicijos iš Lietuvos. Kviečiame į susitikimą su ekspedicijos į Kazachstaną dalyviais: aplinkosaugos ekspertu Rimantu Ausmanu; architektu Laimonu Bogušu; teisės ir valdymo

Skaitykite toliau..

Kviečiame į ekskursiją po parodą „Dominium Maris Baltici“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ pasakoja apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę (1526-1583) ir tūkstantį metų lietuvių ir švedų santykių. Vikingai, dinastinė santuoka, karai, Hanzos sąjunga, Vazų ir Jogailaičių dinastijos, jūrinė prekyba, bendri archeologiniai tyrimai, švedų karinė parama atkurtai Lietuvos Kariuomenei, bendra narystė NATO. Lankytojai jau apžiūrinėja, labai mielai fotografuoja puikius Eglės Kukytės sukurtus istorinius kostiumus ir Artūro Rakausko moderniai nutapytą Kotrynos Jogailaitės portretą. Parodoje eksponuojama ir daugiau įdomybių: XVII a. ginklai ir šarvai, garsiosios Apuolės radiniai, itin detalūs laivų modeliai, Lietuvos Kariuomenėje naudota švediška ginkluotė ir netgi pati tikriausia geležies rūda. Kaip ji padeda paaiškinti Švedijos ir Lietuvos santykius? Kokias kitas istorijas pasakoja paroda? Apsilankykite ir pamatykite.

Skaitykite toliau..

Festivalis „Impresijos“. Renginys „Kultūros naktis: Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos keliais“

Tęsiasi VIII-ojo tarptautinio kamerinės muzikos festivalio IMPRESIJOS antrosios dalies (II. GAUDEAT IMPRESSIONS) koncertų ciklas. Birželio 12 d. Kultūros nakties programai kuriamas istorinis vakaras seniausius laikus menančioje Klaipėdos miesto piliavietėje (Priešpilio g. 2), kur naujame Kultūros židinyje – Pilies bokšte klausysimės 20-osios festivalio programos „Kultūros naktis: Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos keliais“. Renginio pradžia – 18 val. Programos pradžioje skambės klaipėdiečiams puikiai žinomo Klaipėdos orkestro „Bangpūtys“ varinių ir mušamųjų instrumentų grupių atliekama kompozitoriaus Arono Koplando „Fanfara paprastam žmogui“ (orkestro vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius). Klaipėdos pilies bokšto istorijos pradžių pradžios uždangą praskleis profesorius, habilituotas daktaras, buvęs Klaipėdos universiteto rektorius emeritas Vladas Žulkus, pristatydamas temą „Lietuvos pajūris prieš ordinui ateinant“. Jo mintis pratęs

Skaitykite toliau..

Europos archeologijos dienos: Klaipėdoje pristatoma paroda „Praeities mozaika”

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais) Parodos pristatymo renginys – birželio 12 d. 16.30 val. Pilies muziejaus Frydricho poternoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda). Paroda veiks iki spalio 31 d. 2026 m. birželio 12–14 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Ta proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į naują parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais). Pastaraisiais metais Klaipėdoje buvo vykdoma gana daug didelės apimties archeologinių tyrimų iki šiol mažai tirtose miesto vietose. 2020–2024 m., remiantis leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ paskelbtais duomenimis, ištirti 198 objektai. 158 objektai buvo mažai informatyvūs, o 40 – informatyvūs. Daugiausia objektų buvo ištirta 2022 m. – 47, mažiausiai 2021

Skaitykite toliau..

Akmens anglies slėpiniai: kodėl medžiai nesupuvo, o suanglėjo?

Akmens anglis – efektyviausia ir produktyviausia žaliava planetoje, gaunama iš žemės plutos. Šis naudingasis iškasenų yra tarpinis tarp antracito ir rudojo anglies pagal anglies molekulių kiekį sudėtyje. Apie akmens anglį žinota dar senovėje. Pirmą kartą apie ją paminėjo Aristotelis. Senovės romėnai, gyvenę šiuolaikinės Didžiosios Britanijos teritorijoje, naudojo akmens anglį namų šildymui. Kinijoje I a. pr. m. e. iš jos pradėta gaminti koksą. Įprastas akmens anglies apdorojimas ir antrinių produktų iš jos gavimas lėmė tai, kad ji naudojama visur, be to, iš jos gaunamas naftalinas, degutas, fenolis ir kitos medžiagos. Iš šių junginių gaunami lakai, aliejai, sintetiniai audiniai, plastikai. Natūrali akmens anglies susidarymo technologija: skirtingai nuo cheminiu ir termocheminiu būdu gaunamų medžiagų ir

Skaitykite toliau..

Išnykusių Velykų salos miškų paslaptis: ar kaltininkais buvo dievai?

Velykų sala, taip pat žinoma kaip Rapanui, yra atokiausia apgyvendinta sala pasaulyje. Tačiau ji labiau žinoma dėl savo moai statulų, kurios yra vienos paslaptingiausių reliktų žmonijos istorijoje. Saloje gyvenantys žmonės tikėjo, kad akmeninių stabų sukūrimas atneš jiems gerovę, tačiau iš tiesų tai lėmė miškų išnykimą ir salos pavertimą netinkama gyventi vieta. Žmonių atsiradimas Velykų saloje iki šiol lieka mįsle. Atstumas iki artimiausios apgyvendintos salos yra daugiau nei du tūkstančiai kilometrų, o iki artimiausio žemyno – daugiau nei pusketvirto tūkstančio kilometrų. Vietiniai gyventojai turi trijų rasių – australoidų, mongoloidų ir europoidų – bruožų, o tai kelia mokslininkų susidomėjimą. Velykų sala yra stačiakampio formos trikampis, kurio kraštinės yra 16, 18 ir 24 kilometrai.

Skaitykite toliau..

Heraklio stulpų mįslė: Gibraltaro sąsiaurio susidarymo hipotezė

Gibraltaro sąsiauris – tai siaura jūros erdvė, skirianti Afriką ir Europą. Remiantis moksliniais duomenimis, jo susidarymas susijęs su litosferos plokščių judėjimu ir žemės drebėjimais. Tačiau yra ir kitų hipotezių, kurios bando paaiškinti, kaip atsirado šis sąsiauris. Paanalizuokime keletą įdomių istorinių faktų mūsų straipsnio kontekste. Pirmasis jų susijęs su arabų užkariavimu Pirėnų pusiasalio VIII amžiaus pradžioje. Pagal oficialią istorijos versiją arabai-berberai išsilaipino Ispanijos teritorijoje, ir dar ne savo laivais, o tariamai užgrobę svetimus prekybinius ar piratų laivus. Tik ką jie keliavo savosiose dykumose ant kupranugarių, kai staiga tapo didžiais jūrininkais. Logiškiau manyti, kad jie pasinaudojo sąsmauka Gibraltaro stulpų rajone, dėl to galėjo greitai užkariauti didelę teritoriją. Be to, prisiminkime Didįjį šilko kelią, kuris

Skaitykite toliau..

Gyvūnų sapnai

„Pastebėta, kad beveik visi gyvūnai – ar jie būtų vandens, oro ar sausumos – akivaizdžiai patenka į miego būseną“, – rašė Aristotelis savo traktate „Apie miegą ir budrumą“. Bet kur mūsų mažieji broliai keliauja savo sapnuose? Džeisonas Goldmanas, Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele magistrantas, tiria žmogaus ir gyvūnų evoliucinę psichologiją. Jaunas mokslininkas papasakojo, kad šiuo metu yra du pagrindiniai būdai pažvelgti į miegančių kačių, paukščių ir kitų gyvų būtybių sąmonę. Pirmasis metodas – gyvūnų fizinio elgesio stebėjimas įvairiose „miego-budrumo“ ciklo fazėse. Antrasis – išsiaiškinti, ar jų smegenys miego būsenoje veikia panašiai, kaip šioje būsenoje veikia mūsų smegenys. Dar iš mokyklos biologijos pamokų žinome, kad miego metu smegenys pereina keletą etapų, kurių

Skaitykite toliau..

Mįslinga rusų oligarcho baigtis prabangiame Kanų viešbutyje

1905 m. gegužės 13 d. prabangiame Kanų viešbučio „Rojal-Monto“ kambaryje buvo rastas negyvas vienas turtingiausių Rusijos imperijos žmonių – Savva Morozovas. Kulka krūtinėn nutraukė garsaus pramonininko ir mecenato gyvenimą. Jo mirties aplinkybės buvo tokios paslaptingos, kad ginčai dėl to, kas iš tikrųjų įvyko, tęsiasi iki šiol. Oficiali versija, kurią priėmė Prancūzijos policija, teigė, kad tai buvo savižudybė. Vaizdas, kuris atsivėrė žmonai Zinaidai ir tarnams, atrodė vienareikšmis: Morozovas gulėjo lovoje ant pilvo sudėtomis rankomis, dešinėje – brauningas, o ant grindų – raštelis: „Dėl mano mirties prašau nieko nekaltinti“. Tam prisidėjo ir sunkus Morozovo psichologinis būklė. Po „Kruvinojo sekmadienio“ įvykių jis parašė drąsią peticiją vyriausybei, reikalaudamas demokratinių laisvių darbininkams. Jo paties šeima,

Skaitykite toliau..

„Didysis potvynis” kinų legendose ir raštuose

Imperatoriai Jao, Šun ir Jui valdė legendinio potvynio, kuris visiškai sunaikino civilizaciją, laikais. Imperatoriaus Jao valdymo pabaigoje dėl stiprių audrų ir potvynio vandenys užtvindė visą pasaulį. Apie Didįjį potvynį pasakojama daugelio pasaulio kultūrų, įskaitant ir kinų, mituose. „Klasikinis veikalas apie kalnus ir jūras“, legendų rinkinys, sudarytas Kariaujančių karalysčių laikotarpiu, maždaug prieš 2500 metų, aprašo Didįjį potvynį kaip greitą bangų ir liūčių antplūdį. Didžioji vakarų jūra užtvindė vakarų Kinijos ir Vidinės Mongolijos kalnus. Vanduo prasiskverbė į Chuanche upę ir pačią Kinijos širdį. Jis užtvindė ir sunaikino laukus bei namus. Žmonės ir gyvuliai žuvo vandens gelmėse. Legendos apie Didįjį potvynį pasaulio kultūrose: potvynio aprašymuose įvairiose legendose ir mituose visame pasaulyje yra daug bendro.

Skaitykite toliau..

Paslaptimis apipinto keltų kulto saugotojai – druidai

Druidai buvo senovės keltų tautų žyniai. Juos gaubia mistikos ir paslapčių aura. Vieni mano, kad jie buvo tiesiog žyniai, kiti – burtininkai. Kad ir kaip ten būtų, druidų kultas išnyko maždaug XI–XII a., palikdamas po savęs daug prieštaringos informacijos. Išgirdę žodį „druidas“, žmonės susidaro tam tikras asociacijas. Vieni prisimena juokingą senuką iš animacinių filmų serijos apie galus Asteriksą ir Obeliksą, kiti – kokį nors kompiuterinio žaidimo personažą, apsirengusį žaliais drabužiais ir naikinantį savo priešus magijos pagalba. Šiuolaikiniame pasaulyje žodžio „druidas“ reikšmė yra iškreipta ir neturi nieko bendro su tuo, kas iš tiesų buvo šio kulto atstovai. Iš tikrųjų druidų kulte nebuvo nieko mistinio. Senovėje keltų pagoniškus dvasininkus – žynius – vadino

Skaitykite toliau..

Memnono kolosų slėpiniai

Egiptas – tai šalis, kurioje galima rasti daugybę įvairių senovės paminklų. Memnono kolosai yra įdomus Senovės Egipto artefaktas, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su šia civilizacija. Viskas prasidėjo nuo to, kad Memnono kolosai buvo pastatyti Amenchotepo III, kuris valdė Egipte dar XIV amžiuje, garbei. Jo tėvas buvo Echnatonas, legendinis faraonas-reformatorius. Be to, kolosai buvo Nekropolio architektūros dalis. Pats Nekropolis buvo įsikūręs Tėbų mieste. Šiandien priešais jį yra Luksoro miestas. Nekropolis buvo laikomas nedideliu kultiniu miesteliu. Jis buvo pastatytas faraono garbei. Jo plotas buvo milžiniškas – apie trisdešimt hektarų. Aplink jį buvo išsidėstę kulto statiniai, kurių pagrindiniu buvo Amenchotepo III laidojimo šventykla. Memnono kolosai – tai dvi Amenchotepo III statulos, iškaltos akmenyje,

Skaitykite toliau..

„Andriaus Ropės” įstatyminis stalinizmas

Mykolas Kuprelis – taip šmaikščiai sovietmečiu sulietuvinta tauškaliaus Michailo Gorbačiovo pavardė („gorb” rusiškai – kupra), o vyriausias kagėbistas Jurijus Andropovas vadintas Andriumi Rope. Juokai juokais, tačiau keliolika mėnesių trukusį Andropovo valdymą dažnas prisimena anaiptol ne šypsodamasis. Ligotas senolis ėmėsi uoliai „veržti varžtus” įvairiose būties srityse. Antai, buvo imtasi cenzūruoti nedrąsias roko apraiškas, Lietuvoje tai palietė beprotiškai populiarią roko grupę „Hiperbolė”. Nepadėjo nei „Metų dainos” titulą pelniusi „Kodėl”, nei anšlagai grupės koncertuose. Kagėbistiniai Andropovo metodai daugeliui ėmė suponuoti atgimstantį stalinizmą, brutaliai besiveržiantį į režimo gniaužtuose vargstančio sovietijos piliečio gyvenimą. „Laisvių” ir „teisių” trokštantys šiandienos naivuoliai vargu ar gali įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis teko vargti ir kentėti anuomet. Penkiolika mėnesių valdžioje. Penkiolika mėnesių,

Skaitykite toliau..

„Gyvenimo raštai skaroje“: tradicijos, atmintis ir moteriška išmintis

Istoriškai skara moters gyvenime buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai religijos, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Nors jos reikšmė kito priklausomai nuo laikmečio, skara visuomet išliko glaudžiai susijusi su moteriškumu ir visuomenės normomis. Tradicinės skaros ne tik atspindėjo regiono kultūrą, bet ir tapdavo šeimos paveldu, simbolizuojančiu kartų tęstinumą bei moterišką išmintį.Žemaitijoje skara turėjo ypatingą simbolinę ir funkcionalią reikšmę moters gyvenime. Tai buvo moters gyvenimo palydovė, lydėjusi ją per visus svarbiausius gyvenimo etapus – nuo gimimo ir vaikystės šėlsmo iki jaunystės meilės, šeimos kūrimo, brandos bei gedulo tylos. Kiekviena skaros detalė – spalva, ornamentas ar dėvėjimo būdas – turėjo savo prasmę ir ritualinę funkciją. Skara

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – nauja paroda, skirta Lietuvos ir Švedijos santykių istorijai

2026-aisiais minime Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines. Naujoji Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ sujungia šias sukaktis ir nutiesia istorijos tiltą tarp Baltijos krantų. Centrinė parodos asmenybė – Kotryna Jogailaitė (1526–1583), Švedijos karalienė, Lietuvos ir Lenkijos princesė, 1562 m. Vilniaus katedroje ištekėjusi už Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III (1537–1592). Ši santuoka sujungė Jogailaičių ir Vazų dinastijas, o vėliau atvėrė kelią Vazų valdymui Abiejų Tautų Respublikoje ir bandymams derinti švediškąją bei jogailaitiškąją politinę ir kultūrinę tradiciją. Tačiau ši dinastinė jungtis tapo ir ilgų konfliktų dėl dominavimo Baltijos jūros regione dalimi. Žvelgdami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Abiejų Tautų Respubliką, Švedijos

Skaitykite toliau..

Paradas, kurį niekada nesurengs Rusija

Samsung, Hyundai, Kia, LG – dauguma mūsų žino šiuos Pietų Korėjos gigantų prekinius ženklus. Naudojamės jų pagamintais elektronikos įrenginiais, automobiliais. O kokius Šiaurės Korėjos prekinius ženklus ar gaminius žinote? Turbūt tik balistines raketas, kuriomis neūžauga diktatorius grasina Japonijai ir JAV. Įsivaizduokime kiek kitokį paradą, nei esame įpratę matyti maskolijoje ar Pchenjane (pastarojo režimas vienintelis aktyviai remia Rusijos agresiją Ukrainoje). Ne karinį paradą su tankų vikšrų žlegesiu ir karinių lėktuvų riaumojimu, o technologijų pasiekimų ir mokslinių atradimų paradą. Paradą, kuriame giriamasi kitas šalis aplenkusiais gaminiais, naujausiomis inovacijomis. Ką tokiame parade sugebėtų pademonstruoti putininė „deržava”? Sovietų sąjungos pagimdyta putininė imperija nebepajėgi pasigaminti bemaž nieką, ką kadaise įstengė sovietija. Tiesa, absoliuti dauguma sovietinių

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į renginius

            Šią savaitę Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks pora įdomių renginių. Kviečiame juose dalyvauti. Gegužės 21 d. 17.00 val. pristatysime dvi knygas, skirtas dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams: kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000) ir monsinjorui Alfonsui Svarinskui (1924–2014). Knygų pristatyme dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė (knygos „Moralinio autoriteto galia“ autorė); kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis; Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas; kun. Nerijus Pipiras; Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Albinas Kėleris. INFORMACIJA APIE RENGINĮ Gegužės 23 d. nuo 18.00 ir 19.00 val. švęsime Muziejų naktį. Vakarosime, žiūrėsime filmus, dalyvausime ekskursijose, klausysimės

Skaitykite toliau..

Stulbinančios rašytojo-fantasto pranašystės

Šiandien Vernas prisimenamas ne tik dėl to, kad buvo puikus pasakotojas, bet ir dėl to, kad buvo genijus, pasižymėjęs ypatingu moksliniu smalsumu bei išpranašavęs daugybę išradimų. Nėra abejonių, kad Žiulis Vernas buvo savo laiką pralenkęs žmogus.Štai keletas Verno „išradimų”, kurie tapo realybe. Elektriniai povandeniniai laivai„Nautilus“ – tai nuostabus povandeninis laivas, sukurtas kapitono Nemo iš „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“.Savo romane „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ Žiulis Vernas supažindino mus su elektriniu povandeniniu laivu, kurį pavadino „Nautilus“. Jame buvo tinkamai įrengtas valgomasis, taip pat ir kiti galimi prabangos elementai. Tai šiek tiek priminė kitus povandeninius laivus, pavyzdžiui, „Elvin“, kuriame buvo trys keleiviai, ir kuris buvo varoma švino rūgšties baterijomis. Romane aprašytas

Skaitykite toliau..

Seniausių pasaulio kalbų penketuke – lietuvių šneka

Šiuolaikiniame pasaulyje kalbama 7000 kalbų. Visos šios kalbos priklauso skirtingoms kalbų šeimoms, o daugelio iš jų istorija siekia ne vieną tūkstantį metų. Iki šiol mokslininkai negali susitarti, kuri kalba yra seniausia pasaulyje. Tačiau galima drąsiai įvardyti penkias kalbas, kurių amžius siekia ištisus tūkstantmečius. Pristatome jums įdomią jų „rinktinę”. LietuviųNors pirmieji rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai atsirado palyginti vėlai – XVI a. – ši kalba laikoma viena seniausių. Beje, pirmuoju tokiu šaltiniu laikoma malda, kuri 1503 m. buvo ranka užrašyta knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutiniajame puslapyje.Taigi, kodėl daugelis tyrinėtojų lietuvių kalbą priskiria seniausioms kalboms? Pirma, kai kurie mokslininkai mano, kad ši kalba yra artimiausia pro-indoeuropietiškai, o, antra, kai kurie faktai rodo, kad baltų

Skaitykite toliau..

Šiurpi mažamečių princų dingimo mįslė pagaliau įminta?

Praėjus beveik dviem šimtams metų po dviejų jaunų princų dingimo, darbininkai Londono Tauerio pilyje aptiko medinę skrynią su dviejų vaikų palaikais… Šis 1674 m. atradimas vėl atskleidė vieną niūriausių Anglijos paslapčių.1483 m. karalius Eduardas IV netikėtai mirė, palikdamas savo 12-metį sūnų Eduardą V naujuoju Anglijos karaliumi. Jo jaunesniajam broliui Ričardui buvo vos devyneri metai. Jų dėdė, Glosterio hercogas Ričardas, buvo paskirtas globėju ir turėjo globoti jaunąjį karalių, kol šis sulauks pilnametystės.Jis nusivedė berniukus į Londono Tauerį, tariamai siekdamas juos paruošti karūnavimui ir užtikrinti jų saugumą. Tačiau karūnavimas taip ir neįvyko. Vietoj to jų dėdė paskelbė berniukus nelegitimiais, pareikšdamas, kad jų tėvo ir motinos santuoka yra negaliojanti. Po to jis užgrobė sostą ir

Skaitykite toliau..

Brangiausias visų laikų paveikslas ar meistriška klastotė?

Šis paveikslas oficialiai pripažintas brangiausiu meno kūriniu, kada nors parduotu pasaulyje. 2017 m. „Christie’s“ aukcione už jį sumokėta kosminė 450.300.000 dolerių suma (daugiau nei 450 milijonų dolerių!). Susipažinkite su „Pasaulio gelbėtoju“ (Salvator Mundi), kurio autoriumi dauguma ekspertų laiko genialųjį Leonardą da Vinčį. Bet kodėl aplink šį paveikslą iki šiol nesiliauja skandalai, o patį paveikslą dabar niekas negali pamatyti? Paveikslo likimas primena Holivudo filmą: XVII a.: Paveikslas priklauso Anglijos karaliams, po to be pėdsakų dingsta šimtams metų. 1958 m.: Dėl grubių restauravimo darbų sugadintas paveikslas atsiranda aukcione. Jis palaikomas prasta Leonardo mokinio kopija ir parduodamas … vos už 45 svarus sterlingų (apie 125 dolerius). 2005 m.: Meno prekiautojai ją nusiperka provincijos aukcione JAV

Skaitykite toliau..

Lemtinga „Kleopatros” kelionė

1877 m. reikėjo kažkaip iš Egipto į Londoną pervežti senovinį obeliską, dabar žinomą „Kleopatros adatos” pavadinimu, ir stovintį Viktorijos krantinėje. Jis svėrė 224 tonas, buvo 21 metro ilgio (arba aukščio), ir XIX a. viduryje tai buvo nelengva užduotis. Taip ir atsirado laivas „Kleopatra“ – plieninis cilindras, skirtas obelisko pervežimui.Vienalytė akmeninė stela, sverianti daugiau nei 200 tonų ir be to gana trapi, reikalavo ypatingo požiūrio. Juo labiau, kad ji buvo pastatyta apie 1450 m. pr. m. e., viduramžių laikotarpiu dar ir nugriuvo, o archeologai ją, palaidotą smėlyje, iškasė dar XIX a. pradžioje.Juokinga, bet Egipto valdovas Mohamedas Ali dar 1819 m. padovanojo stelą Anglijai. Tiesiog pusę amžiaus niekaip negalėta sugalvoti, kaip ją

Skaitykite toliau..

Niūriojo pirato prakeiksmas

Juodasis Bartelmia buvo piktas, niūrus piratas, kuris nužudė savo žmoną ir vaikus ir išplaukė į jūrą su tokia pačia bjaurių piratų gauja, kaip ir jis pats. Jis klajojo palei Atlanto vandenyno pakrantę, žudydamas, plėšdamas ir niokodamas kaimo vietoves. Kai jis priartėjo prie Fortcho kyšulio Naujojoje Škotijoje, Juodasis Bartelmis turėjo laivą, pakrautus lobiais; jis turėjo penkis šimtus skrynių, pilnų aukso, brangakmenių, taurių ir galingų kardų.Tankus Fandi rūkas apgaubė įlanką, kai laivas priartėjo, ir klastinga Fandi potvynio banga netrukus apėmė piktadario laivą. Griaudžiantys, burbuliuojantys „Rėkiančio jaučio“ vandenys, pavojinga uolų atodanga netoli Fortu kyšulio, apėmė piratų laivą ir sudaužė jo korpusą. Kapitonas Bartelmia pastebėjo žemę laivo dešiniame borto pusėje, todėl jis ir jo

Skaitykite toliau..

„Kaukolių bokšto” slėpiniai

Viduržemio jūros salą Džerbą daugelis žino kaip populiarią kurortinę vietovę su nepakartojama turkio spalvos jūra, baltais smėlio paplūdimiais, palmėmis ir flamingais, kurie čia atskrenda žiemoti. Tuo tarpu kažkada Džerbos apylinkėse virė rimtos aistros, o saloje stovėjo „Kaukolių bokštas“ – vienas baisiausių paminklų, kada nors pastatytų istorijoje.XVI a. viduryje osmanai ir jiems pavaldūs berberai buvo tikras galvos skausmas pietinėms Europos šalims, ypač Ispanijai. Laivynai su pusmėnulio vėliava grobdavo prekybinius laivus ir rengdavo netikėtus reidus į pakrantės kaimus ir miestelius, nusiaubdami vietoves ir išveždami gyventojus į vergovę. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jie užblokavo svarbiausius prekybos kelius, priversdami Europos valdovus skirti didelius išteklius kovai su islamo grėsme, taip susilpnindami kitas karų arenos

Skaitykite toliau..

Inžinerijos triumfas – Korinto kanalas

Korinto kanalas – bešliuzis laivybos kanalas Graikijoje, jungiantis Saronikos įlanką Egėjo jūroje ir Korinto įlanką Jonijos jūroje.Jis iškastas per Korinto sąsmauką, jungiančią Peloponeso pusiasalį su centrine Graikijos dalimi. Pavadinimas suteiktas Korinto miesto, esančio vakariniame kanalo gale, garbei. Kanalo eksploatacija prasidėjo 1893 m.Kanalo ilgis – 6 kilometrai, gylis – 8 metrai. Kanalo sienos yra natūralios kilmės, daugiausia kalkakmenio, sienų aukštis siekia 76 metrus. Kanalo plotis jūros lygyje yra 25 metrai, o dugne – 21 metras. Per kanalą nutiesti vienas geležinkelio ir trys automobilių tiltai. Nuo seniausių laikų šioje vietoje buvo bandoma nutiesti kanalą. Pirmasis paminėjimas siekia VII a. pr. m. e., kai Korinto tironas Periandras, priskiriamas prie septynių senovės Graikijos išminčių,

Skaitykite toliau..

Lemtinga kaktomuša Tenerifėje

1977 m. kovo 27 d. įprasta diena Kanarų salose baigėsi katastrofa, kuri iki šiol lieka mirtiniausia avarija civilinės aviacijos istorijoje. Los Rodeos oro uoste Tenerifėje susidūrė du „Boeing 747“ – „KLM” skrydis Nr. 4805 ir „Pan Am“ skrydis Nr. 1736. Žuvo 583 žmonės. Išgyveno tik 61 keleivis ir įgulos narys iš „Pan Am“ lėktuvo.Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad katastrofa prasidėjo ne dėl gedimo ore. Abu lėktuvai iš viso neturėjo atsidurti šiame mažame oro uoste tokiu skaičiumi ir tokiu skubėjimu. Ir „KLM“, ir „Pan Am“ skrido į Gran Kanariją, bet po bombos sprogimo paskirties oro uosto terminale skrydžiai buvo skubiai nukreipti į Tenerifę. Los Rodeos buvo perkrautas, ankštas, su vienu

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VII)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.)  Banginio dorojimas JanrakinoteJanrakinotas yra viena iš keliolikos Čiukčijos pajūrio gyvenviečių, kurioje ekspedicijos metu praleidau keletą dienų. Joje norėjau pamatyti kaip dorojami sumedžioti banginiai, be to, čia laukiau, kol galėsiu su vietos čiukčiais keliauti į tundrą. Gyvenvietė įsikūrusi Beringo jūros krante ant plačios neaukštos kalvos, kurioje eilėmis išrikiuota apie pusšimtis mažų čiukčių šeimoms skirtų namelių. Atokiau nuo jų stovėjo keletas didesnių pastatų, kuriuose buvo ūkio administracija, mažas viešbutis, sandėliai, lapių fermos. Prie gyvenvietės iš šiaurės glaudėsi nedidelė, į jūrą įtekanti upė, vakaruose kilo virtinė aukštų kalvų, o pietuose jūros pakraščiu driekėsi apie 8 kilometrų ilgio smėlėta nerija, kurioje ir stebėjau kaip dorojamas banginis. Atplukdytą banginį pririšus

Skaitykite toliau..

Anestezijos pergalė prieš greitį

Robertas Listonas buvo greičiausias Londono chirurgas 1840-aisiais. Greitis buvo laikomas privalumu – iki anestezijos atsiradimo vienintelis dalykas, kurį chirurgas galėjo padaryti pacientui, buvo kuo greičiau baigti operaciją. Listonas amputavo koją per 28-ias sekundes. Amfiteatre stovėjo žiūrovai su chronometrais ir skaičiavo akimirkas.Viena jo operacija įėjo į medicinos istoriją kaip vienintelė, kurios mirtingumas siekė tris šimtus procentų.1847 m. Listonas amputavo koją pacientui savo įprastu „greituoju” būdu. Skubėdamas jis nupjovė pirštus savo asistentui, kuris laikė galūnę. Listonas judėjo taip greitai ir tokia jėga, kad užkliudė vyresnio amžiaus chirurgo, stovinčio šalia, frako apačią. Tas nusprendė, kad jį sužeidė: iš baimės nualpo, ir mirė nuo širdies smūgio… Pacientas mirė nuo gangrenos po kelių dienų –

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygų apie iškilius Lietuvos kunigus pristatymas

Kviečiame į dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams skirtų knygų pristatymą Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Knyga „Moralinio autoriteto galia“ skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000). Tai šaltinių publikacijų ciklo „Savas tarp savų“ (2020) tęsinys, kuriame toliau dalijamasi atsiminimais, liudijimais ir pasidalijimais apie kardinolą. Šio leidinio chronologinės ir geografinės ribos gerokai platesnės nei pirmojoje knygoje. Svarbią vietą knygoje užima leidinio bendraautorės, signatarės Irenos Andrukaitienės straipsnis „Moralinio autoriteto misija“, kuriame nagrinėjama kardinolo V. Sladkevičiaus, kaip aukščiausio Katalikų Bažnyčios hierarcho, lyderystė Sąjūdžio ir pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės metų laikotarpiu. Trečioji knygos „Nepataisomasis“ dalis skirta monsinjoro Alfonso Svarinsko (1924–2014) šimtosioms gimimo metinėms. Tai jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą. Knygoje publikuojami prisiminimai, liudijimai ir nuotraukos, aprėpiantys beveik

Skaitykite toliau..

„Gyvenimo raštai skaroje“: tradicijos, atmintis ir moteriška išmintis

Ar kada susimąstėte, kiek istorijų gali papasakoti paprasta skara? Kadaise ji buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai tikėjimo, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Skara lydėjo moterį visą gyvenimą, tapdama ne tik kasdienybės dalimi, bet ir šeimos paveldu, perduodamu iš kartos į kartą.Žemaitijoje skara (kuska) turėjo ypatingą reikšmę – ji tapo tylia gyvenimo liudininke: nuo vaikystės žaismo iki jaunystės meilės, nuo šeimos kūrimo iki brandos ir gedulo rimties. Kiekviena spalva, ornamentas ar rišimo būdas slėpė savitą prasmę. Siekdami atskleisti šios tradicijos grožį ir aktualumą šiandien, Telšių kultūros centras kartu su Telšių jaunimo etno klubu „Čiučiuruks“ bei Žemaičių muziejumi „Alka“ kviečia į ypatingą dviejų dalių renginių

Skaitykite toliau..

Prasideda naujas Karo muziejaus kariljono bokšto lankymo sezonas

Jau gegužė – kiek čia iki tos vasaros beliko. Gegužę vakarosime Muziejų naktyje, pristatysime porą knygų ir anonsuosime naują, didelę ir puikią parodą. Bet apie tai – vėliau. Šiandien – apie kitą kasmetinį kaunietišką džiaugsmą – naująjį muziejaus kariljono bokšto lankymo sezoną. Dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo sumontuotas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliais tapę muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė jaunesni muzikantai, ir tradicija gyvuoja toliau. Pakeliui į bokšto apžvalgos aikštelę pažinsite įdomią bokšto istoriją, prisiliesite prie istorinių varpų ir, žinoma, pamatysite, kur groja puikieji kariljonininkai. Tikrai

Skaitykite toliau..

Visatos raktas Teslos akimis

Nikola Tesla: kur jis matė raktą visaton? Nikola Tesla jau seniai yra klaidingai suprantamas. Jį bandoma iškelti už mokslo ribų – į pranašysčių, slaptų žinių, neišsakytų formulių sritį. Iš jo daroma beveik religinė figūra: vienišas genijus, kuris tariamai pažvelgė ten, kur kiti nežiūrėjo, ir pamatė už pasaulio sandaros tam tikrą paslėptą tvarką. Masinėje vaizduotėje Tesla – ne tik išradėjas. Jis dar ir visatos aiškintojas. Bet jei žengsime žingsnį atgal, pašalinsime vėlyvąjį mitą, atitrauksime internetinę miglą, liks kur kas įdomesnis žmogus. Ne magas. Ne elektros žynys. Ne sakralių kodų saugotojas. O inžinierius, kuris nuoširdžiai tikėjo, kad pasaulį galima suprasti per dėsningumą, matmenis, ritmą, suderinimą. Per fiziką. Ir, kas ypač svarbu –

Skaitykite toliau..

Bronzinių figūrėlių slėpiniai

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje antikvarinių daiktų rinką užplūdo išskirtinės bronzinės statulėlės. Tai buvo žmonių ir gyvūnų atvaizdai, reljefiniai bronziniai puodeliai ir grakštūs smeigtukai. Jie žavėjo senovinių daiktų mėgėjus, tačiau apie šių statulėlių kilmę buvo žinoma nedaug. Prekiautojai nurodydavo tik kalnuose esantį regioną – Luristaną (jis yra vakariniame Irane ir šiandien žinomas kaip Lorestanas). Tačiau nebuvo pateikiama jokios informacijos apie civilizaciją, laikotarpį ar tikslią jų kilmės vietą. Figūrėlės pradėjo plisti nuo 1928 metų, kai Charsino miestelyje, maždaug 30 kilometrų į rytus nuo Kermanšacho, vietinis ūkininkas jas aptiko savo laukuose. Gandai apie jas greitai pasklido tiek tarp mokslininkų, tiek tarp vietinių gyventojų, kurie skubiai ėmėsi kasinėjimų. Tuo pačiu į miestą plūdo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Karaliaus jubiliejus

Prabudęs ryte įjungiau televizorių, kad pasilepinčiau klausydamas lovoje naujausias žinias. Viena jų buvo man svarbi, – sužinojau, kad šiandieną 80-tąjį gimtadienį švenčia Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Jis buvo pirmas ir vienintelis karalius, kurį mačiau gyvai, ne tik televizoriaus ekrane ar nuotraukoje. Dar ir sėdėjau su juo vienoje salėje… Tai buvo 1984 metais Švedijoje vykstant Antrajam tarptautiniam briedžio moksliniam simpoziumui. Prisimenu didoką pusapvalę Universiteto salę su kylančiomis suolų eilėmis, kuriose sėdėjo iš įvairių šalių atvykę briedžių tyrimus vykdantys mokslininkai. Salės apačioje už ilgo prezidiumo stalo sėdėjo šio renginio organizatoriai ir Švedijos karalius, kuris atidarė simpoziumą jį pasveikindamas, o karaliui buvo įteiktas renginio simbolis – simpatiška briedžio skulptūrėlė. Vėliau jomis buvo

Skaitykite toliau..

Sovietinių ginklų nemėgęs NKVD budelis

1937–1938 m. „didžiojo teroro“ kulminacija tapo tragišku posūkiu sovietų imperijos istorijoje. Remiantis įvairiais duomenimis, buvo nuteista daugiau nei 1,3 milijono žmonių, iš kurių virš 600 tūkstančių nuteisti mirties bausme. Istorikai, remdamiesi archyviniais dokumentais, pateikia panašius skaičius: 681 692 (nepriklausomų tyrėjų-istorikų duomenimis) arba 642 980 (SSRS Generalinės prokuratūros duomenimis). Liudijimų duomenimis, asmeniškai įvykdyti nuosprendžiai – tik nedidelė, bet siaubinga šios statistikos dalis. NKVD nomenklatūroje nebuvo pareigybės „budelis“. Formaliai Vasilijus Blochinas, kilęs iš valstiečių šeimos Vladimiro gubernijoje, buvo įrašytas administracinio-ūkio valdymo komendantu. Tačiau faktiškai nuo 1926 iki 1953 metų jis vadovavo mirties nuosprendžių vykdymui, o dažnai juos vykdė pats. Jo karjera truko ilgiau nei kelių valstybės saugumo vadovų kadencijos: jis pradėjo dirbti dar Henriko

Skaitykite toliau..

Antuano de Sent-Egziuperi paslaptis

Visi žino Antuaną de Sent-Egziuperi – legendinės filosofinės pasakos „Mažasis princas“ autorių. Tačiau visą gyvenimą rašytojo didžiausia aistra buvo lėktuvai. Sent-Egziuperi žūtis žvalgybinėje misijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ilgą laiką buvo laikoma viena didžiausių aviacijos istorijos mįslių.Ir tik 2008 m. pavyko išsiaiškinti prieš penkiasdešimtį metų nutikusius įvykius.Dar devyniolikos metų amžiaus de Sent-Egziuperi pirmą kartą bandė tapti pilotu, tačiau nesugebėjo išlaikyti stojamųjų egzaminų į lakūnų mokyklą. Meilė dangui paėmė viršų, ir jau po metų būsimasis rašytojas įstojo į kariuomenę, bei vis dėlto sugebėjo gauti karo piloto licenciją. Tačiau laimė truko neilgai – netrukus Egziuperi buvo išleistas į rezervą. Ilgus septynerius metus Antuanas desperatiškai bandė vėl pakilti į dangų, ir tik 1927

Skaitykite toliau..

Panteono slėpiniai

Atrodytų, kad per tiek metų, kiek egzistuoja seniausia Visų dievų šventovė – Panteonas, neturėtų likti jokių paslapčių ir mįslių, tačiau kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau klausimų kyla. Ir visos pastangos bent jau nustatyti statinio amžių arba suprasti unikalaus kupolo, kurio analogą žemiečiai iki šiol nesugebėjo sukurti, statybos būdą, iki šiol nebuvo sėkmingos.Nepaisant garbaus Panteono amžiaus, jis vis dar lieka paslaptingiausias statinys žemėje, nes taip ir nepavyko sužinoti nei kada jis buvo pastatytas, nei kaip jis buvo statomas.Ypač daug klausimų kyla dėl milžiniško kupolo, nes net šiuolaikiniai statybininkai, gerai išmanantys savo amatą ir statybinių medžiagų galimybes, beveik vienbalsiai tvirtina, kad pastatyti tokį stebuklą neįmanoma. Tačiau kad ir kaip stebėtumėmės ir

Skaitykite toliau..

„Lietuvos muziejų kelias” Klaipėdoje: nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L.Rėzos pėdomis

„Lietuvos muziejų kelias“ gyvuoja nuo 2012-ųjų ir jau tapo gražia tradicija, sujungiančia mūsų šalies muziejus bei skirtingus regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šiemet projektas skiriamas klasicizmo laikotarpio Europos ženklų Lietuvoje aktualizavimui. Prisidėdamas prie iniciatyvos ir atliepdamas pasirinktą temą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius bei miesto svečius kviečia į nemokamus renginius: pažintines ekskursijas apie masonų istoriją Klaipėdoje bei Liudvikui Rėzai dedikuotą koncertą. Gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“. Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte). Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas. Pagrindinis dėmesys sutelktas

Skaitykite toliau..

Diskusija „Lietuvos teisės paminklai: ką atveria Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimai?“

2026 m. gegužės 7 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks diskusija „Lietuvos teisės paminklai: ką atveria Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimai?“. Šis susitikimas – tai Valdovų rūmų muziejaus kartu su partneriais rengiamo pokalbių-diskusijų ciklo „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ programos dalis. Diskusijos dalyviai: doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas), Inga Ilarienė (Lietuvos istorijos institutas), Simona Glazauskaitė (Lietuvos istorijos institutas). Moderatorė – dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Valdovų rūmų muziejus). Dalyvavimas nemokamas. PLAČIAU APIE PROJEKTĄ Teisinė valstybė yra vienas iš labiausiai siektinų idealų. Teisinėje valstybėje viešpatauja įstatymų lygybė ir saugumas, tarpsta tautos gerovė, klesti prekyba ir amatai, ir tik joje „visa jėga išsiskleidžia tautos

Skaitykite toliau..

Pėdos iš tolimos praeities užminė painią mįslę

Dešimties tūkstančių metų senumo pėdsakai atskleidė paslaptingą moters su vaiku kelionės istoriją: mokslininkai Naujojoje Meksikoje aptiko ilgiausią žinomą suakmenėjusių žmogaus pėdsakų seką, kurios ilgis viršija pusantro kilometro. Pėdsakai buvo rasti plynaukštėje, esančioje išdžiūvusio senovinio ežero dugne, Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke. Ši vietovė gerai žinoma tuo, kad joje gausu šimtų tūkstančių įvairių ledynmečio gyvūnų pėdsakų, įskaitant mamutus, milžiniškus tinginius, kardadantes kates, kupranugarius, bizonus, taip pat žmones. Sukietėję žmogaus pėdsakai yra taip gerai išsilaikę, kad mokslininkams pavyko atkurti nemažai detalių iš istorijos, kuri įvyko maždaug prieš dešimt tūkstančių metų. Tyrėjai mano, kad žmogus, ėjęs plynaukšte, greičiausiai buvo moteris, nors neatmeta galimybės, kad tai buvo paauglys. Moteris nešė mažą vaiką ir labai skubėjo, o po

Skaitykite toliau..

Girtuoklis fotografas, palaidojęs sovietinių šnipų tinklą

Vos persimainiusi iš carinės į bolševikinę, sovietinė rusijos imperija ėmė regzti šnipų, provokatorių ir diversantų tinklą Vakaruose. Civilizuoto pasaulio ir „deržavos” priešprieša tęsiasi iki šiol, o sovietmečiu vakarietiškos žvalgybos irgi verbuodavo sovietijos piliečius. Tai padaryti nebuvo itin keblu, nes visuotinio stygiaus sąlygomis gyvenę sovietų imperijos piliečiai stengėsi trūks-plyš patekti į Vakarus, o esant galimybei – kuo ilgiau juose užsibūti. Neatsispirdavo pagundai pelnyti pinigėlių ir Vakaruose dirbę sovietiniai šnipai – GRU (Vyriausios žvalgybos valdybos – sovietinės diversinės tarnybos) bei KGB (Valstybės saugumo komiteto – sovietinio represinio organo) – darbuotojai. Pastarieji, prisidengę formaliomis „kultūros atašė” ar panašiomis pareigomis, o tikrumoje dirbę ardomąjį darbą, Vakaruose netrukdavo išlepti. Civilizuotos gyvenimo sąlygos, viso ko pasiūla

Skaitykite toliau..

Veidmainės imperijos permaina: nuo stalininio ampyro link „bloknamių”

Smarkiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo audrose, sovietinė rusijos imperija po truputį ėmėsi atstatinėti sugriautus miestus ir gyvenvietes. Triūsė statybose karo belaisviai, o eiliniai piliečiai sekmadieniais – anuomet dirbta šešias dienas per savaitę – rengdavo griuvėsių tvarkymo talkas. Tragiškai trūko būsto, tad dauguma gyveno komunaliniuose butuose, kurių kiekvienam kambary glaudėsi atskira šeima. Dažnas nuomojosi kambarėlį privačiame medinuke ar džiaugėsi lova paskubomis pastatytame darbininkų bendrabutyje. Rusijoje apstu išlikusių palaikių pokario barakų, kuriuose iki šiol gyvena „deržavos” piliečiai, naiviai tikėdamiesi perkėlimo į bent kiek padoresnį būstą. Tačiau sovietinė sistema net ir pokariu rasdavo būdų pamaloninti „lygesnius už lygius” veikėjus, suręsdama jiems solidų ir patogų butą. Tokie daugiabučiai, kaip ir visuomeniniai pastatai, būdavo gausiai

Skaitykite toliau..

Čingischano mirties paslaptis

Mokslininkų tarpe netyla ginčai dėl vienos žinomiausių istorinių asmenybių – Čingischano – mirties aplinkybių ir priežasties. Nesutariama, kaip gi žuvo ar sava mirtimi pasimirė didžiausias istorijoje užkariautojas 1227 m. vasarą milžiniška mongolų armija, nušlavusi nuo žemės paviršiaus dešimtis karalysčių, stovėjo prie Tangutų valstybės sostinės Čunšingo sienų. Viskas vyko pagal planą: priešas buvo ant sunaikinimo ribos, Čingischano imperija driekėsi nuo Kaspijos iki Ramiojo vandenyno. Tačiau tarp gaisrų dūmų ir karinės stovyklos pasklido nerimą keliantys gandai. Didysis chanas, kurio bijojo kaip dievo, buvo mirties patale. Kaip galėjo išeiti iš gyvenimo „Visatos sukrėtėjas“? Atsakymo į šį klausimą iki šiol niekas nežino… Pirmoji versija: lemtinga medžioklė. Pagal labiausiai paplitusią ir iš dalies „oficialią“ versiją,

Skaitykite toliau..

Rusijos kliurkos Pirmajame pasauliniame kare, pasikartojančios ir šiandieną

Karui Ukrainoje besitęsiant penktus metus, dažnas mūsų jam nebeskiria pirmaeilį dėmesį, nes, rodos, tai yra kova be pabaigos. Padėtis išties patinė, nes agresorius nepajėgs užgrobti apsižiotas teritorijas, o ukrainiečiai jokiu būdu jų neatiduos – tai būtų grubiausias konstitucijos pamynimas. Visgi, sparnuotas posakis apie linkusią kartotis istoriją yra neįtikėtinai gyvybingas ir pritaikytinas agresyviai ir grobikiškai imperijai. Prabėgo jau geras šimtmetis nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, ir, rodos, net patys rusai pamiršo, kodėl carinė imperija jame prapylė. Paralelės bei sąsajos tarp carinės ir putininės imperijų būklės Pirmojo pasaulinio karo ir šiandienės agresijos Ukrainoje – tiesiog stulbinančiai panašios. Apie jas ir papasakosime, idant sustiprintume civilizuotų žmonių viltį, kad ir putininės „deržavos” laukia neišvengiamas

Skaitykite toliau..

Pavasario saulės pinklės

Rodos, kūnas kraustosi iš proto: kuo gi tokia pavojinga pavasario saulė? Pavasarinės saulutės spinduliai glosto veidą malonia šiluma. Dar nėra karšta, nėra tvanku. Nesinori slėptis šešėlyje ar teptis kremu. Atrodo, kad tai nekenksmingiausia saulė šiemet. Tačiau gydytojai su tuo nesutinka. Pavasario saulė yra agresyviausia ir klastingiausia. Ir štai kodėl. Pagrindinės pavasario pinklės – karščio nebuvimas. Vasarą instinktyviai ieškome šešėlio, kai termometro stulpelis peržengia +30. O kovo–balandžio mėnesiais oras dar vėsus, šiek tiek žnaibosi. Kūnui nėra karšta, vadinasi, manome, kad saulė nekenkia. Tai klaida. Ultravioletas nešildo. Jis veikia visada, nepriklausomai nuo oro temperatūros. O po ilgos žiemos oda yra visiškai neapsaugota: pagaminta mažai melanino, natūralios apsaugos nėra. Todėl pavasarį nudegti galima per

Skaitykite toliau..

Atkurtos Lietuvos kariuomenės poligonai

Atkurta Lietuva perėmė ne tik carinį Pabradės ir lietuvišką Gaižiūnų poligonus. Nemažai perimtų poligonų buvo įrengta sovietų okupacinei kariuomenei: Rūdninkų (įkurtas 1948 m.), Kairių (įkurtas 1949 m.), Rokų (įkurtas 1956 m.), Pagudonės (įkurtas 1962 m.), Kazlų Rūdos (įkurtas 1969 m.). Buvo apleistas ir laisvos Lietuvos Kariuomenės nebesulaukė ketvirtajame dešimtmetyje kurtas Šilėnų aviacijos poligonas prie Šiaulių. Visi poligonai, išskyrus Rūdninkų, buvo toliau naudojami mūsų karių ir sąjungininkų. Didžiulis Rūdninkų poligonas po 1990-ųjų buvo palaipsniui apleistas ir tik nuo 2021-ųjų vėl imtasi jį atkūrinėti ir vystyti Rūdninkų karinį miestelį. Užbaigus darbus, 2027 m. čia įsikurs dalis Vokietijos Kariuomenės brigados. Kai kuriems iš naudojamų poligonų buvo suteikti istoriniai vardai: Pabradės – generolo Silvestro

Skaitykite toliau..

Ar žmonių civilizacija pirmoji Žemėje?

Šiuolaikiniai mokslininkai aktyviai diskutuoja apie nežemiškųjų civilizacijų vaidmenį ir įtaką žmonijos raidai. Vieni tvirtina, kad tokios hipotezės neturi mokslinio pagrindo ir keistus reiškinius galima paaiškinti meteorologijos bei geologijos požiūriu, taip pat slaptų ginklų bandymų pagrindu. Kiti pateikia įtikinamų argumentų apie nežemiškų civilizacijų, stebinčių Žemės civilizacijos raidą, egzistavimą.Didžiausias dėmesys skiriamas nepaaiškinamiems dangaus reiškiniams, kurių egzistavimo faktą įrodyti yra gana sunku. Tačiau daugelis vaizdo ir nuotraukų medžiagos, kurioje užfiksuoti neidentifikuoti skraidantys objektai, pasirodo esantys suklastoti. Pasirodo, šimtaprocentinių įrodymų apie NSO egzistavimą nėra. Juk liudytojų parodymai gali būti melagingi, kaip ir filmuota medžiaga… Kontrastas triukšmui apie keistus skraidančius objektus yra tai, kad nuslepiama faktinė informacija, liudijanti tai, kad prieš kelis milijonus metų Žemėje

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Būties margumynai
Redakcija AIDAI.LT

Gyvūnų sapnai

„Pastebėta, kad beveik visi gyvūnai – ar jie būtų vandens, oro ar sausumos – akivaizdžiai patenka į miego būseną“, –

Skaitykite toliau..
2026-05-31 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE