Prabudęs ryte įjungiau televizorių, kad pasilepinčiau klausydamas lovoje naujausias žinias. Viena jų buvo man svarbi, – sužinojau, kad šiandieną 80-tąjį gimtadienį švenčia Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Jis buvo pirmas ir vienintelis karalius, kurį mačiau gyvai, ne tik televizoriaus ekrane ar nuotraukoje. Dar ir sėdėjau su juo vienoje salėje… Tai buvo 1984 metais Švedijoje vykstant Antrajam tarptautiniam briedžio moksliniam simpoziumui. Prisimenu didoką pusapvalę Universiteto salę su kylančiomis suolų eilėmis, kuriose sėdėjo iš įvairių šalių atvykę briedžių tyrimus vykdantys mokslininkai. Salės apačioje už ilgo prezidiumo stalo sėdėjo šio renginio organizatoriai ir Švedijos karalius, kuris atidarė simpoziumą jį pasveikindamas, o karaliui buvo įteiktas renginio simbolis – simpatiška briedžio skulptūrėlė. Vėliau jomis buvo apdovanoti visi simpoziumo dalyviai. Ant salės sienų puikavosi įspūdingi tikrų briedžių ragai tarptautinėse parodose gavę aukščiausius įvertinimus. Švedija garsėjo ne tik šiais trofėjais, bet ir didele briedžių gausa. Nors šie žvėrys buvo intensyviai medžiojami, jie darė nemažą žalą miškams. Tad reikėjo pasidalinti tyrimų rezultatais ir patirtimi kaip geriausia reguliuoti, o kartu ir saugoti jų populiacijas. Kvietimą į simpoziumą gavau, turbūt, ne vien todėl, kad su kolegomis vykdžiau kanopinių žvėrių tyrimus, bet ir todėl, kad Lietuva garsėjo gerai tvarkoma medžiokle, kad palaikiau darbo ryšius su šių žvėrių tyrėjais Maskvoje. Nuo apsilankymo Švedijoje praėjo daug metų, bet liko prisiminimai. Štai keletas jų.
Simpoziumui turėjau parengti apžvalginį pranešimą apie briedžių tyrimus, apie jų ekonominę ir socialinę reikšmę tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Man tai buvo iššūkis, reikalavęs daug pastangų. Publikacijų tuo klausimu beveik nebuvo, – reikėjo iš daugybės šaltinų, daugiausia iš zoologinių konferencijų ir suvažiavimų medžiagos rinkti padriką informaciją, ją analizuoti, apibendrinti. Vis tik pranešimą “pagimdžiau“, jis buvo išverstas į anglų kalbą, išsiųstas simpoziumo organizatoriams. Po to sekė nelengvas ruošimasis pranešimui žodžiu, – reikėjo pranešimą trumpinti atrenkant svarbiausią informaciją, mokytis taisyklingos angliškos tarties, nes šio kalbos mokėjimas buvo nedidelis. Skaitydamas pranešimą, žinoma, jaudinausi, bet likau juo patenkintas, ypač po kurio laiko išvydęs jį simpoziumo leidinyje atspausdintą gražiame kreidiniame popieriuje.
Simpoziumo dalyvių atvyko gal pusšimtis, bet iš Sovietų Sąjungos buvome tik trys, – žinomas žvėrių elgesio tyrinėtojas Leonidas Baskinas bei jo kolegė Olga Černova iš biologinio instituto Maskvoje, ir aš iš Ekologijos instituto Vilniuje. Simpoziume vyravo draugiška nuotaika, jo dalyviai gyvai domėjosi vieni kitų darbais, pertraukų metu mezgėsi pažintys. Mūsų trijulės bendravimą su kitais kolegomis truputį varžė kalbos problemos, bet ne vien jos… Per pietų pertrauką, kai dalyviai eidavo į artimiausią kavinę pietauti, mes nepastebimai nusigaudavome į gretimą parką, suradę nuošalią vietą sėsdavome ant žolės, traukdavome atsineštus konservus, kitokį maistą, – pietūs kavinėje mums buvo per brangūs, norėjome taupyti už komandiruotę mokamus nedidelius pinigus.
Po dviejų posėdžiavimo dienų simpoziumo dalyvių laukė išvyka gamtoje. Vieną dieną buvome supažindinami su briedžių medžioklės praktika ir tradicijomis, su naudojama įranga ir technika, galėjome išbandyti taiklumą šaudykloje, stebėti briedžio medžioklę su šunimis nors ji nebuvo sėkminga. Kitą diena autobusu vykome į tolimą ekskursiją susipažinti su briedžių daroma žala miškui, su jo apsaugos priemonėmis. Aš šioje kelionėje savotiškai „pasižymėjau“, – viešai pareiškęs, kad noriu įteikti suvenyrus iš Lietuvos, pertraukiau atsivežtą gintaro karolių vėrinį ir visiems išdalinau jame buvusius gintarėlius, sukeldamas nemenką sujudimą, girdėdamas padėkos žodžius, matydamas nuoširdžias šypsenas. O namo iš simpoziumo parsivežiau daug naujų adresų, įgijau naujų draugų. Parsivežiau ir mane sužavėjusią Švedijos karaliaus bei jo žmonos Silvijos nuotrauką.
Autoriaus nuotraukos
