Apsnigti ir paklydę. 1965.09.02 Pusryčiams išgėrę tik arbatos, išskubėjome ieškoti žvejų gyvenvietės. Radome ją per puskilometrį nuo upės. Slėnyje tarp dviejų kalvų stovėjo keli barakai, bėgiojo bent septyni dideli šunys. Ant sienos prikaltas džiūvo meškos kailis. Netrukus išėjusi moteriškė pasakė, kad vyrai kitame barake. Mums ten įėjus, prie tašytų lentų
Pakrančių uolomis. 1965.08.31Vos švintant išėjau medžioti. Per porą valandų eidamas upės intaku aukštyn, nieko nesutikau, tik grįždamas kalno šlaite mačiau maralo patelę. Grįždamas užmečiau meškerę ir sugavau keletą kiršlių, bet labai sušalau., – kalnų viršūnėse matėsi šviežiai iškritęs sniegas. Pavalgę, visi ėmėmės suplyšusių batų taisymu, tad pakilome eiti toliau jau po
1965 metų vasarą, kaip ir tris pastaruosius metus, vėl susiruošiau į kalnus. Šį sykį – į Sibire prie Jenisiejaus esančius Vakarų Sajanus. Keliavome keturiese: du neseniai studijas baigę biologai (aš ir mano kursiokas Rimas B.) ir du geografai (Aušra J. bei Algis T.). Algis buvo ir šio žygio sumanytojas bei
Uoliai tarnavęs paranojiškam savo šeimininkui, Chruščiovas kurį laiką delsė pasmerkti Stalino asmens kultą: jo nurodymu du šimtai mgėbistų – persivadinusių nkavėdistų – rausėsi archyvuose, ieškodami ir naikindami visus Chruščiovo pasirašytus stalininių represijų dokumentus. 1956-ų pradžioje, praėjus trejiems metams nuo tirono mirties, vykęs kompartijos XX suvažiavimas tapo lūžio tašku destalinizacijos vyksme.
1964.08.26, MestijaRytas buvo puikus, – slėnio galuose kilo snieguotos kalnų viršūnės, o jo šlaitai buvo apaugę vešliais miškais, pasipuošę rūku. Pusryčiams aš viriau daržovių sriubą. O papusryčiavę mašina išvažiavome į Svanetijos sostinę Mestiją. Siauras vingiuotas kelias buvo iškirstas aukštai kalno šlaite. Vienu šonu mašina beveik visa laiką buvo ties bedugne,
You must be logged in to post a comment.