„Žmogus planuoja, Viešpats rokuoja”, – tuo darsyk įsitikinome, ropšdamiesi į Elblongo (Elbląg, lenk.) bažnyčios bokštą: prieš dešimtį metų įgyvendinus galimybę palypėti į 67-ių metų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, manyta, kad per metus bokšte pabuvos keli tūkstančiai drąsuolių, tačiau per keletą metų bokštan pakilo virš šimto tūkstančių atvykėlių. Taigi, sumanymas kilsterėti arčiau Viešpaties pasiteisino su kaupu, gal ir Jo pagalbos čia sulaukta?.. Kaip ten bebūtų, žavios Elblongo galiūnės lankymas būtų nevisavertis, jei neskirtume laiko įveikti daugybę laiptelių, vedančių į bokštą. Tiesa, lipimas bokštan anaiptol nėra sunkus, nes kylama į keletą lygių/aukštų, tad yra puikių progų pailsinti kojas, ir pasidairyti į istorines miesto nuotraukas, juolab bokšto prižiūrėtojai mielai patars kalbantiems lenkiškai. Nors manosios lenkų kalbos žinios itin kuklios, žinau, kad „vieža” – bokštas, o „do gury” – aukštyn, tad įsipareigojau už malonų bendravimą atsidėkoti personalui apybraiža. Taigi, trumpai prisiminkim, kas gi toji Elblongo įžymybė – bemaž šimtą metrų dangaus link besistiebiantis šv. Mikalojaus katedros bokštas.
Neteks suplukus kabarotis į Elblongo dičkį, nes yra keli bokšto aukštai, kuriuose galima ne tik pailsėti, bet ir senaisiais vaizdais pasigrožėti.
Jūs teisūs: po laipynių į šv. Marijos katedros bokštą ir rotušės ilgšį Gdanske, Elblongo katedros didžiūną įveikėme pernelyg nepukšėdami, tik paskutiniosios dvi dešimtys metrų drūtą vamzdį apsivijusiais laiptais buvo keblokos. Taigi, pirmaisiais metais, kai bokštas buvo atidarytas lankymui, jame pabuvojo keliasdešimt tūkstančių lankytojų, situaciją šiek tiek pakeitė viruso koronė, tačiau neilgam: giedrą ir saulėtą rugpjūčio dieną, Elblonge šurmuliuojant miesto šventei, norinčių apsilankyti bokšte netrūko. Keli eurai, sumokėti už bilietus bokštan, su kaupu atsipirko pasakiškomis panoramomis ir puikiomis emocijomis, ilgam išliksiančiomis atmintyje. Dairydamiesi iš bokšto, smarkiai pasigailėjom, kad mūsiškėje išvykoje į Lenkijos pajūrį ir lankytinus miestus – Olštyną, Gdanską, Sopotą – taip mažai laiko skyrėme Elblongui, kuriame verta apsistoti ne vienai dienai. Pasiguodėme mintimi, kad pasilankymas Elblonge tikrai ne paskutinis, nes nedidelis – Lenkijos, ne Lietuvos mastais – miestas sužavi akimirksniu.
Įveikti daugybę laiptelių iki šv. Mikalojaus katedros Elblonge bokšto apžvalgos aikštelės buvo ir įdomu, ir verta, mat atsiveria nuostabūs vaizdai.
Mikalojaus bažnyčia, dabartinė Elblongo katedra, yra tokia pat sena kaip ir pats miestas. Pirmoji bažnyčia, skirta jūreivių globėjui šventajam Mikalojui, stovėjo miesto viduryje apie 1240 m. Didėjant gyventojų skaičiui, bažnyčia buvo plečiama. Bažnyčios plėtra baigėsi 1777 m. balandžio 26 d. Žaibo smūgis sukėlė gaisrą. Sudegė bažnyčia, rotušė ir keli pastatai. Rotušė buvo pastatyta kitoje vietoje – dabartinėje Slavų aikštėje. Bažnyčia dėl mažo katalikų skaičiaus miestelyje nebuvo prikelta iki atnaujinto spindesio. Dėl finansinių sunkumų bažnyčios bokšto teko laukti net šimtą trisdešimt metų. Jis buvo baigtas statyti tik 1906-ųjų spalio mėnesį. Tuomet jis iškilo į dabartinis devyniasdešimt septynių metrų aukštį. Bažnyčia nukentėjo ir per karą. Tačiau plieninė bokšto konstrukcija buvo išsaugota. Vyresniosios kartos Elblongo gyventojai dažnai pasakoja apie ekspedicijas į nebaigtą statyti bokštą, nors anuomet tai buvo gana pavojinga.
Bokšte įrengta įdomi senųjų Elblongo nuotraukų paroda, tad galima ir pailsėti nuo lipimo, ir pasigrožėti istoriniais vaizdais.
Paskutinieji dvidešimt metrų įvijais laiptais, apdairiai aptrauktais vieliniu tinklu – maža kam susisuks galva – ir pakyli į apžvalgos aikštelę.
Dairytis iš Elblongo padebesių kviečiu AIDŲ prenumeratorius, o kitus raginu rasti porą eurų maloniems potyriams.
