Tradicijos paisome jau trisdešimt penkerius metus – nuo to laiko, kai manoji pačiutė gavo paskyrimą dirbti pažangioje Vilniaus mokslinėje įmonėje. Tiesa, anuomet Vilniaus senamiestis nebuvo toks iščiustintas, kai šiandieną, tačiau kasmet per Kalėdas ar Naujųjų išvakarėse pasivaikštome po sutemų apgaubtą miestą, džiaugdamiesi, kad jis nuolat gražėja ir dvelkia jaukumu. Maršrutas, rodos, niekuo neypatingas, ir lengvai įveikiamas bet kurio atvykėlio, kurių šventiniu laikotarpiu Vilniuje gausu. Netrūksta ir svečių iš tolimesnio užsienio, tad senamiestyje netruksi išgirsti egzotišką ir nepažįstamą šneką. Na, o mudu paliekame mašiniuką palei geležinkelio stotį nusidriekusioje Pelesos gatvėje, ir traukiame link Aušros vartų: norime išvysti Rotušės aikštėje įrengtą čiuožyklą, dirstelėti į buvusią „Astoriją”, šiandieną pavadintą „Radisson’u”, pasigrožėti subtiliu šv. Kazimiero bažnyčios apšvietimu, dirstelėti į išradingai nutviekstą filharmoniją bei kalėdiniais rūbais aprengtą „Amatininkų” užeigos nejudrų sargą. Tuomet kyštelėsime nosį į bene puošniausią – Stiklių – gatvelę ir pamėgtą „Lokio” restorano kiemelį, kviečiantį nusipaveiksluoti prie senovinės medžioklės scenos. Žvilgterėsime į, rodos, amžiams nurimusią Žydų gatvelę, vedančią link didžiosios sinagogos vietos, tuomet trauksime Stikliais tolyn link Dominikonų gatvės, kiek pažingsniavę ja, pasuksim į trumputę šv. Jono gatvelę, kur žibintininkui užkabintas solidus dovanų maišas, užversim galvas į šv. Jonų bažnyčios varpinės bokštą, netruksim prieiti Pilies gatvėje išpuoštus Signatarų namus ir solidų „Naručio” viešbutį šalia jų. Grindiniu pėdinsim link „Konrado” cukrainės: tokia, rodos, turėtų būti kauniškėje Laisvės alėjoje, bet esama jos ir Vilniuje. Neskubėdami pėdinsim link Katedros aikštėje šurmuliuojančio kalėdinio miestelio ir originalios, bet ypač brangios eglutės: reikia juk kai kam prieš šventes „pasišildyti” ne vien karštu vynu. Pro prabangiu viešbučiu virtusią „Eltą” kulniuosim link Daukanto aikštės ir linkėjimus siunčiančios prezidentūros, dirstelėsim į senuosius universiteto rūmus, ir neskubėdami žingsniuosim atgalios link Aušros vartų, dvelkiančių sakraliu jaukumu. Paėjėkit ir jūs kartu su mumis…
