Lietuvos partizanai mums brangūs, todėl domimės jų istorijos tyrimais, naujais atradimais ir meninėmis interpretacijomis. Kaip ir daugelis, laukiame naujo filmo apie partizanus. Tiesa, jo dar teks palaukti – premjera planuojama 2028 m. sausio 13 d. Galbūt esate skaitę ar girdėję apie kuriamą vaidybinį filmą „Sugauti Vanagą“. Istoriją apie Lietuvos partizanų
Mecenato Pauliaus Saudargo dėka Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinį papildė du dokumentai, liudijantys Lietuvos Vietinės Rinktinės (LVR) kūrimąsi ir konfliktą su Reicho okupacine valdžia. Muziejus įsigijo dokumentų mašinraščio kopijas ir vertimus. Lietuvos Vietinė Rinktinė – 1944 m. vasarį–gegužę nacių okupuotoje Lietuvoje veikęs lietuvių savanorių junginys, vadovaujamas gen. Povilo Plechavičiaus.
Ką tik įkurtas Karo muziejus po savo stogu glaudė pergalę iškovoti padėjusius ginklus ir kitus neseniai praūžusių Nepriklausomybės kovų reliktus. „Kovų už tautos laisvę ir nepriklausomybę šventovė“ iki šiol primena karais paženklintą Lietuvos istorijos kelią. Per narsias aukas iškovota nepriklausomybė negalėjo nustoti savo vertės, pamiršus Tėvynei atiduotas gyvybes. Naujutėlaičio Karo
Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo pareigūnai dirba „Viešbučiu“ pavadintoje vadavietėje, 1949 m. balandžio 5 d. Sėdi iš kairės: Juozas Ališauskas-Klaidas, Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Granitas, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus (Greta Mazurkevičienė yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė.) Partizanų dienos buvo pilnos nežinomybės, baimės dėl
1993 m. rugpjūčio 31-ąją, 23 val. 45 min., laisvos Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis okupacinės kariuomenės ešelonas. Toks greitas Rusijos kariuomenės išvedimas – didelis atkurtos Lietuvos valstybės laimėjimas. O juk iš pradžių rusai kalbėjo, kad kariuomenę galėtų išvesti tik apie 1999 metus. Įsivaizduokite, kaip prastai tokiu atveju būtų buvę Lietuvai.
You must be logged in to post a comment.