Žvelgiant iš ilgesnės laiko perspektyvos, 1941 m. per labai trumpą laikotarpį, kurį netgi būtų galima pavadinti „ilguoju birželio mėnesiu“, tuometinėje sovietų, o vėliau ir nacių okupuotoje Lietuvoje įvyko daugybė dramatiškų ir reikšmingų istorinių įvykių. Vienam jų – Birželio sukilimui, minint 85-ąsias metines, būtent ir bus skirtas šis tekstas. Visgi, susidaro
Tęsiasi VIII-ojo tarptautinio kamerinės muzikos festivalio IMPRESIJOS antrosios dalies (II. GAUDEAT IMPRESSIONS) koncertų ciklas. Birželio 12 d. Kultūros nakties programai kuriamas istorinis vakaras seniausius laikus menančioje Klaipėdos miesto piliavietėje (Priešpilio g. 2), kur naujame Kultūros židinyje – Pilies bokšte klausysimės 20-osios festivalio programos „Kultūros naktis: Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos keliais“.
Istoriškai skara moters gyvenime buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai religijos, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Nors jos reikšmė kito priklausomai nuo laikmečio, skara visuomet išliko glaudžiai susijusi su moteriškumu ir visuomenės normomis. Tradicinės skaros ne tik atspindėjo regiono kultūrą, bet ir tapdavo šeimos
Jau gegužė – kiek čia iki tos vasaros beliko. Gegužę vakarosime Muziejų naktyje, pristatysime porą knygų ir anonsuosime naują, didelę ir puikią parodą. Bet apie tai – vėliau. Šiandien – apie kitą kasmetinį kaunietišką džiaugsmą – naująjį muziejaus kariljono bokšto lankymo sezoną. Dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas buvo baigtas
Atkurta Lietuva perėmė ne tik carinį Pabradės ir lietuvišką Gaižiūnų poligonus. Nemažai perimtų poligonų buvo įrengta sovietų okupacinei kariuomenei: Rūdninkų (įkurtas 1948 m.), Kairių (įkurtas 1949 m.), Rokų (įkurtas 1956 m.), Pagudonės (įkurtas 1962 m.), Kazlų Rūdos (įkurtas 1969 m.). Buvo apleistas ir laisvos Lietuvos Kariuomenės nebesulaukė ketvirtajame dešimtmetyje kurtas
You must be logged in to post a comment.