Jau gegužė – kiek čia iki tos vasaros beliko. Gegužę vakarosime Muziejų naktyje, pristatysime porą knygų ir anonsuosime naują, didelę ir puikią parodą. Bet apie tai – vėliau. Šiandien – apie kitą kasmetinį kaunietišką džiaugsmą – naująjį muziejaus kariljono bokšto lankymo sezoną. Dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas buvo baigtas
Atkurta Lietuva perėmė ne tik carinį Pabradės ir lietuvišką Gaižiūnų poligonus. Nemažai perimtų poligonų buvo įrengta sovietų okupacinei kariuomenei: Rūdninkų (įkurtas 1948 m.), Kairių (įkurtas 1949 m.), Rokų (įkurtas 1956 m.), Pagudonės (įkurtas 1962 m.), Kazlų Rūdos (įkurtas 1969 m.). Buvo apleistas ir laisvos Lietuvos Kariuomenės nebesulaukė ketvirtajame dešimtmetyje kurtas
026 m. kovo 25 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks pirmąkart į lietuvių kalbą išverstų ir atskira knyga išleistų XIX amžiaus vokiečių rašytojo Ernsto Wicherto „Lietuviškų pasakojimų“ pristatymas (leidykla EGLĖ). Vertėja Ieva Perednienė (Jomantaitė), redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė bei literatūros kritikas Marijus
Turime puikių žinių! Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija – jau Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade!Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 13 gyvojo paveldo reiškinių, puoselėjamų įvairiose šalies bendruomenėse. Tarp jų – ir žemaičių dounininkų dainavimo tradicija, paplitusi Žemaitijos regione.Šios tradicijos paraiškos rengimą 2025 metais inicijavo Telšių rajono savivaldybė. Pagrindiniai paraiškos teikėjai
„Dirbi dykai? Teisybę sakai!”, – graudžiai juokingas liaudies sąmojis apie dviejų kolūkiečių „pasilabinimą”: vienas klausia dirbančio lauke „dykai”, o kitas jam šmaikščiai atsako. Apie mažažemių valstiečių ir prakutusių ūkininkų suvarymą į kolektyvinius ūkius, dar vadintus kolūkiais bei „kolchozais”, pasakyta ir parašyta, rodos, jau viskas. Visgi naujai pažvelgti į klestinčio Lietuvos
You must be logged in to post a comment.