Nebevardinsiu Krokuvos įžymybes, kurias jau lankėme: įvesite paieškoje žodį “Krokuva”, ir gėrėsitės lankomiausio Lenkijos miesto grožybėmis. Vieną jų niekaip neišeina nepastebėti, mat įsikūrusi pačioje senamiesčio širdyje – šalia Svarbiausio/pagrindinio turgaus (Rynek Glowny, lenk.) aikštės. Stiebdamasi į dangų visus aštuoniasdešimt metrų, gotikinė gražuolė matoma iš daugelio Krokuvos vietų, o priešais ją lenkai įkurdino paminklą visų mūsų mėgstamam Adomui Mickevičiui: antai jis – vakarinės nuotraukos kairiajame krašte. Gėrėtis didžiūne galima ir dieną, ir naktį, viena bėda – lankymas turistams griežtai apribotas, o ir pataikėme laiką, kai didysis bokštas pradėtas restauruoti, tad pakilti į jį neišėjo.
Švč. Mergelės Marijos bazilika išskirtinė Krokuvos gražuolių bažnyčių būryje: jei dvyliktą valandą įsijungsite Lenkijos radiją, išgirsite nutrūkstančią trimito melodiją. Ją pamenu nuo pat vaikystės, kai pajūryje klausydavome smagią muziką transliavusią Lenkijos radijo laidą “Lato z radiem” (“Vasara su radiju”). Neatsitiktinai vienas populiariausių suvenyrų Krokuvoje – žaisminga žąsytė: legenda byloja, kad priešą pajutusios ir sunerimusios žąsys pažadino trimitininką, šis išvydo užpuolikų gaujas ir ėmė trimituoti pavojų, pabudindamas miesto gynėjus. Priešai pervėrė trimitininką strėle – todėl melodija nutrūksta netikėtai – tačiau miesto gynėjai spėjo sukilti, ir atremti antpuolį. Ir mūsų dienomis, kiekvieną valandą ir kiaurus metus iš dviejų bazilikos bokštų sklinda trimitininko melodija, primindama didvyrišką Krokuvos gynėjų kovą su totorių orda XIII amžiuje. Beje, šiandieną vargiai rasite šią istoriją lietuviškuose turizmo tinklapiuose – apsiribojama trafaretine informacija.
Ryte dažnas turistas vartosi lovoje po vakardienos linksmybių, ir Turgaus aikštė dar neapspista atvykėlių, tačiau įdienojus čia bus tiršta.
Laikas pereiti nuo asmeninių įspūdžių prie bazilikos “biografijos”. Švč. Mergelės Marijos bazilika (lenk. Kościół Mariacki) – mūrinė gotikinė bažnyčia, esanti šalia pagrindinės Krokuvos turgaus aikštės. Pastatyta XIV amžiuje, jos pamatai datuojami XIII amžiaus pradžia, yra vienas geriausių Lenkijos gotikos architektūros pavyzdžių. Aštuoniasdešimties metrų aukščio šventovė ypač garsi mediniu altoriaus paveikslu, kurį išraižė Vitas Stvošas (Wit Stwosz). Kai kurias monumentalias polichromines freskas sukūrė žymiausias Lenkijos istorijos tapytojas Janas Matejka. 1978-ais bazilika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kartu su Krokuvos istoriniu centru.
Pasak metraštininko Jano Dlugoszo, Krokuvos pagrindinėje aikštėje esanti Šv. Marijos bazilika buvo įkurta 1221–1222 metais Krokuvos vyskupo Iwo Odrowążo. Pastatas buvo sunaikintas mongolų invazijos į Lenkiją metu. 1290–1300 metais ant išlikusių pamatų buvo pastatyta nauja ankstyvosios gotikos stiliaus bažnyčia. Ji buvo pašventintas po dvidešimties metų – 1320-ais. Bažnyčia buvo visiškai atstatyta valdant Kazimierui III Didžiajam 1355–1365 m., nemažai prisidėjo turtingas didikas Mikolajus Vierzynekas. Presbiterija buvo pailginta, įrengti aukšti langai. Pagrindinis bažnyčios korpusas buvo baigtas 1395–1397 metais nauju skliautu, kurį pastatė meistras Nikolajus Vernheris iš Prahos. Tačiau skliautas virš presbiterijos sugriuvo 1442 m. dėl žemės drebėjimo, kurio Krokuvoje anksčiau nebūta, o ir vėliau nepasikartojo.
Priešais baziliką stiebiasi dailus ir solidus paminklas Adomui Mickevičiui, nuolat apspistas vaikų ir turistų.
XV amžiaus pirmoje pusėje buvo pristatytos šoninės koplyčios. Dauguma jų buvo meistro Francišeko Viechono darbai. Tuo pačiu metu buvo paaukštintas šiaurinis bokštas, tapęs miesto sargybos bokštu. 1478 m. dailidė Maciejus Heringhas finansavo bokšto kupolą. 1666-ais metais jam buvo uždėta paauksuota karūna, išlikusi iki mūsų dienų. XV amžiaus pabaigoje bažnyčią praturtino skulptūrinis šedevras – vėlyvosios gotikos stiliaus Vito Stvošo altorius. 1536-1537 metais karalius Žygimantas pirmasis paskelbė, kad bažnyčioje pamokslus reikia pakeisti iš vokiškų į lenkiškus. Didelė Krokuvos vokiečių bendruomenė perkėlė savo maldos vietą į mažesnę Šv. Barboros bažnyčią. XVIII amžiuje vikaro Jaceko Augustyno Lopackio sprendimu interjeras buvo perstatytas vėlyvojo baroko stiliumi. Šio kūrinio autorius buvo Francesco Placidis. Visi 26-i altoriai, įranga, baldai, suolai ir paveikslai buvo pakeisti, o sienos papuoštos polichromija – Andžejaus Radvanskio darbais. Apie 1730-us metus Venecijos dailininkas Žanas Batista Pitonis nutapė penkis altorių paveikslus centrinės navos šoniniams altoriams: „Apreiškimas“, „Madonos garbinimas“, „Madona ir vaikas“, “Marija Magdalietė”, “Šv. Sebastianas”.
Link bazilikos veda pėstiesiems atiduota Krokuvos senamiesčio gatvelė.
XIX amžiaus pradžioje miestas nusprendė, kad kapinės prie bazilikos turi būti uždarytos, o vietoj jų bus įrengta viešoji aikštė. Šiandien ji žinoma kaip Marijos aikštė (Plac Mariacki). 1887–1891 metais, vadovaujant Tadeušui Stryjenskiui, bazilikoje buvo įdiegtas neogotikinis stilius. Šventykla įgavo naują dizainą ir freskas, kurias nutapė ir finansavo Janas Matejka, dirbęs su Stanislavu Vyspianskiu ir Juzefu Mehoferiu – presbiterijos vitražų autoriais. Po 1990-ų bazilika buvo kruopščiai restauruojama, o 2003-ais, baigiamajame darbų etape, pakeistas bažnyčios stogas. 2010 m. balandžio 18 d. Švč. Marijos bazilikoje buvo surengtos Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio ir jo žmonos Marijos laidotuvių ceremonija. Vėliau karstai buvo pervežti ir užmūryti vienoje Vavelio katedros kriptų.
Pasigrožėti bazilikos architektūra bei interjeru kviečiu AIDŲ prenumeratorius, o kitus raginu rasti porą eurų pažinimo malonumui.
Norite matyti visą AIDŲ turinį?
Tapkite mūsų prenumeratoriais jau dabar!
Išvysti švč. Mergelės Marijos baziliką Krokuvoje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
