„Sekmadienį švęsk!”, moko mus išmintinga katalikų Bažnyčios doktrina, kuria šventai vadovaujasi Bažnytinio meno muziejaus Vilniuje šeimininkai, ir aklinai užveria muziejaus duris būtent sekmadienį, kai Vilniun suvažiuoja daugybė turistų – potencialių muziejaus lankytojų ir pajamų davėjų. Vatikano muziejuje yra kiek kitaip, ir paskutinį mėnesio sekmadienį muziejus atveria duris visiškai nemokamai, tad prie jo nusidriekia milžiniškos eilės norinčių ir grožybes pamatyti, ir pinigėlių sutaupyti, nes bilietai į šią meno šventovę labai brangūs. O mes sugrįžtame į Vatikano lobynus (demonstruojamas bemaž trečdalis sukauptų lobių – apie 20 tūkst. iš 70 tūkst.) tolesnei pažinčiai su gausius turtus Šventajam sostui nuolat kraunančia ekspozicija.
Vatikano muziejai atsirado dėl vienos marmurinės skulptūros, įsigytos XVI amžiuje: „Lakoonas ir jo sūnūs” buvo atrasti 1506 m. sausio 14 d. vynuogyne netoli Santa Maria Maggiore bazilikos Romoje. Popiežius Julijus II pasiuntė Vatikane dirbusius Džulianą da Sangallo ir Mikelandželą apžiūrėti radinio. Jų patartas popiežius nedelsdamas nupirko skulptūrą iš vynuogyno savininko. Skulptūrą, vaizduojančią Trojos kunigą Laokooną ir du jo sūnus Antifantą ir Timbrėjų, kuriuos puola milžiniškos gyvatės, popiežius viešai eksponavo Vatikane praėjus lygiai mėnesiui po jos atradimo. Benediktas XIV įkūrė Museum Christianum, o dalis Vatikano rinkinių sudarė Laterano muziejų, kurį 1854 m. dekretu įkūrė Pijus IX. 2006 m. spalį muziejus atšventė savo 500 metų jubiliejų, visam laikui atverdamas visuomenei Vatikano kalvos nekropolio kasinėjimus.
Iki Pijaus XI įsakymo pastatyti specialų pastatą meno galerija buvo įsikūrusi Bordžijų apartamentuose. Naujasis pastatas, kurį suprojektavo Luca Beltrami, buvo atidarytas 1932 m. spalio 27 d. Modernaus religinio meno kolekcija buvo papildyta 1973 m., joje saugomi tokių menininkų kaip Carlo Cara, Giorgio de Chirico, Vincentas van Gogas, Paulis Gauguinas, Marcas Šagalas, Paulis Klee, Salvadoras Dali ir Pablo Pikaso paveikslai ir skulptūros.
Gyvūnų salė, Pio-Clementino muziejus. Romėnų jūrų biremas, pavaizduotas reljefe iš Fortuna Primigenia šventyklos Praeneste (Palestrina), pastatytos apie 120 m. pr. m. e.; Pio-Clementino muziejuje. Muziejus pavadintas dviejų popiežių vardu: Klemensas XIV, kuris įkūrė muziejų, ir Pijus VI, kuris jį užbaigė. Klemensas XIV sugalvojo sukurti naują muziejų Inocento VIII Belvederio rūmuose ir pradėjo rekonstrukcijos darbus. Klemensas XIV 1771 m. įkūrė Museo Pio-Clementino; iš pradžių jame buvo antikos ir Renesanso meno kūrinių. Muziejų ir kolekciją išplėtė Klemenso įpėdinis Pijus VI. Šiandien muziejuje saugomi graikų ir romėnų skulptūros kūriniai.
Kai kurios žymios galerijos yra šios: Aštuonkampio kiemas (dar vadinamas Belvederio kiemu ir Cortile delle Statue): čia pirmą kartą buvo eksponuojamos kai kurios iš pirmųjų antikinių klasikinių statulų, esančių popiežiaus kolekcijose. Kai kurie garsiausi kūriniai – Belvederio Apolonas ir Laokoonas su sūnumis – čia buvo eksponuojami nuo 1500 m. pradžios. Sala Rotonda: miniatiūrinio Panteono formos salėje ant grindų išklotos senovinės mozaikos, o perimetru išsirikiavusios senovinės statulos, tarp jų paauksuota bronzinė Herkuleso statula ir Braschi Antinas.
Graikiškojo kryžiaus galerija (Sala a Croce Greca): Konstancijos ir šventosios Elenos, Konstantino Didžiojo dukters ir motinos, porfyriniai sarkofagai.
Statulų galerija (Galleria delle Statue): kaip rodo jos pavadinimas, čia saugomos įvairios svarbios statulos, tarp jų miegančioji Ariadnė ir Menandro biustas. Joje taip pat yra Barberinio kandeliabrai. Biustų galerija (Galleria dei Busti): eksponuojama daugybė senovinių biustų. Kaukės kabinetas (Gabinetto delle Maschere). Pavadinimas kilęs nuo galerijos grindų mozaikos, rastos Adriana viloje, kurioje vaizduojamos senovinės teatro kaukės. Palei sienas eksponuojamos statulos, tarp jų – Trijų Gracisčių. Sala delle Muse: čia saugoma Apolono ir devynių mūzų statulų grupė, 1774 m. atidengta romėnų viloje netoli Tivolio, taip pat svarbių senovės graikų ar romėnų skulptorių statulos. Centrinė figūra yra Belvederio torsas, kurį gerbė Mikelandželas ir kiti Renesanso epochos žmonės. Sala degli Animali: taip pavadinta dėl daugybės senovinių gyvūnų statulų.
Čiaramončio muziejus (Museo Chiaramonti). Šį muziejų XIX a. pradžioje įkūrė Pijus VII, kurio pavardė iki išrinkimo popiežiumi buvo Chiaramonti. Muziejų sudaro didelė arkinė galerija, kurioje eksponuojama keletas statulų, sarkofagų ir frizų. Naujajame sparne, arba Braccio Nuovo, kurį pastatė Rafaelis Sternas, saugomos statulos, tarp jų – Augustas iš Prima Porta, Doriforas ir Nilo upė. Jis yra neoklasicistinio stiliaus, turi platų arkinį stogą su stoglangiais. Galleria Lapidaria yra Chiaramonti muziejaus dalis, joje saugoma daugiau kaip 3000 akmeninių lentelių ir užrašų. Į ją galima patekti tik gavus specialų leidimą, paprastai akademinių studijų tikslais.
Museo Gregoriano Etrusco. Šio egiptietiško „geltonojo karsto“ sarkofago viduje gausu sudėtingų ikoninių ir tekstinių simbolių; Museo Gregoriano Egiziano. Šiame muziejuje, kurį 1837 m. įkūrė Grigalius XVI, įrengtos devynios galerijos, saugomi etruskų kūriniai, atkeliavę iš archeologinių kasinėjimų popiežiaus valstybės teritorijoje, taip pat kiti Vatikane jau saugomi kūriniai. kolekcijoje yra vazų, sarkofagų, bronzos, terakotos, keramikos, taip pat kūrinių iš Falcioni ir Guglielmi kolekcijų. Museo Gregoriano Egiziano. Nilo statula gulintį, I-II a. po Kr.; Museo Gregoriano Egiziano. Šiame muziejuje devyniuose kambariuose saugoma didelė Senovės Egipto artefaktų kolekcija, taip pat daug Egipto romėnų gamybos kūrinių. Į šią kolekciją įeina Carlo Grassi bronzos kolekcija, taip pat papirusai, sarkofagai, mumijos, skulptūros ir Mirusiųjų knygos reprodukcijos.
Vatikano istorijos muziejus (it. Museo storico vaticano) buvo įkurtas 1973 m. Pauliaus VI nurodymu ir iš pradžių buvo įkurdintas aplinkoje, esančioje po aikštės sodu. 1987 m. jis perkeltas į pagrindinį Laterano rūmų aukštą, kur buvo atidarytas 1991 m. kovo mėn. Taigi, turbūt jau supratote, kad Vatikano muziejus faktiškai jungia visą grupę įvairios tematikos muziejų-kolekcijų, kurių apžiūrai patarčiau rezervuoti gerą pusdienį, o suvenyrų galėsite įsigyti parduotuvėlėje pačiame muziejuje, tiesa, kainos didokos.
Dirstelėjus į vidinį muziejaus kiemą, kviečiu mielus prenumeratorius pasigrožėti eksponatais, o kitus raginu rasti porą eurų pažinimo malonumui.
