Paryžiaus policijos archyvuose saugomas neįprastas dokumentas – mirštančio vyro prisipažinimas, užrašytas 1828 m. Londono lūšnyne. Šiame tekste pasakojama istorija apie Fransua Piko (François Picot), batų meistrą iš Nimo, kuris iš baisios neteisybės aukos tapo negailestingu keršytoju. Po dvidešimties metų ši išpažintis pateks į Aleksandro Diuma rankas ir pasaulis išvys „Grafą Monte Kristo“.
Fransua Piko – tikrasis Edmondo Danteso prototipas
1807 m. pavasarį Nime ruošėsi vestuvėms, kurioms nebuvo lemta įvykti. Fransua Piko, paprastas batsiuvys, ketino susieti savo likimą su gražuole Margarita Vigorou. Sėkmingas amatininkas, kupinas vilčių ir ateities planų, net nenutuokė, kad jo likimas jau nuspręstas. Tą pačią akimirką, kai jis užsakė vestuvių vakarienę dvylikai asmenų savo draugo Matjė Lupiano užeigoje, pavydas tarsi rūdys aptraukė užeigos šeimininko, svajojančio apie turtingą Margaritos kraitį, sielą. Tai pastūmėjo jį į išdavystę.
(Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
