AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Gamtą mylėję jos vaikai

Indėnai nepadarė žalos Amerikos gamtai iki pat europiečių atvykimo: čiabuviai, kurie pastaruosius keturiolika tūkstančių metų gyveno šiaurės rytinėje JAV dalyje, praktiškai neturėjo įtakos aplinkai. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai. Jie neužfiksavo nei masinio miškų kirtimo, nei gaisrų, nei kitų panašių įvykių pasekmių. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) „Ekologinis pėdsakas, kurį paliko indėnų populiacijos, gyvenusios Naujosios Anglijos teritorijoje tūkstančius metų, buvo iš esmės nepastebimas. Jei nežinotume, kad čia kažkada gyveno žmonės, niekada nebūtume pamatę jų pėdsakų visame regione. Anksčiau manėme, kad indėnai mišką kirtė naudodami ugnį, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad tai nėra tiesa“, – komentavo tyrimo rezultatus Elizabet Čilton, archeologė iš Binghemtono universiteto (JAV), ir

Skaitykite toliau..

Susitikimas su dinozaurais

Prieš milijonus metų jie viešpatavo planetoje ir, kaip mano mokslininkai, išnyko dar gerokai prieš žmogaus atsiradimą. Dabar dinozaurus galima pamatyti tik muziejuose ir Holivudo kino hituose. Bet kas, jei žmonės vis dėlto sutiko paskutinius iš jų? Viename kraštotyros muziejuje saugomas neįprastas eksponatas – XI a. alaniečių akmeninė kapavietė. Ši viduramžių imitacija Kaukazo dolmenų buvo pastatyta tris tūkstančius metų vėliau, ir ne iš vientisų plokščių, o iš mažesnių sudėtinių blokų. Alanai – karinga tauta, daugiau nei dešimt amžių viešpatavusi Priekaukazėje. Jie paliko po savęs daugybę kitų „dolmenų tipo kriptų“, bet būtent ši yra unikali savo dydžiu ir turtinga menine apdaila. Istorikai beveik vienbalsiai vadina jį garsiausio Kaukazo Alanijos karaliaus – Durgulelio

Skaitykite toliau..

Paslaptingojo riterių ordino slėpiniai (I)

Ilgus metus netyla ginčai, ar tamplieriai buvo masonai, pateikiamos ir kitos įdomios teorijos apie paslaptinguosius riterius. Po filmų „Da Vinčio kodas“ ir „Tautos lobis“ pasirodymo susidomėjimas tamplieriais riteriais išaugo keliskart. Tamplierių istorija pradingo, o išlikę duomenys yra fragmentiški, susipynę su legendomis, tačiau tamplierių įtaka istorijos eigai yra neginčytina. Šiuolaikinių tyrinėtojų nuomone, ši įtaka tebejaučiama. Šioje apžvalgoje pateikiamos dešimtį intriguojančių teorijų apie vieną įtakingiausių ir autoritetingiausių istorijos organizacijų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Staigmena Benokberno mūšyje 1314 m. vasarą nedidelės, ilgais mūšiais išvargintos ir „įvairios sudėties“ Škotijos pasipriešinimo pajėgos vienai geriausių Anglijos istorijoje armijų sudavė vieną labiausiai šokiruojančių smūgių. Anglų buvo bent du kartus daugiau nei škotų (kai kurie šaltiniai teigia, kad net penkis

Skaitykite toliau..

Egipto piramidės – požeminio miesto anstatas?

Po Egipto piramidėmis Gizos plynaukštėje mokslininkai jau seniai randa paslaptingų statinių, kurių paskirtis neaiški, pėdsakus. Egipto senovės paminklų aukščiausiosios tarybos pirmininkas Zahis Havasas, užsiimantis savo šalies istorinių paminklų apsauga ir tyrimu, prisipažino, kad norėtų organizuoti kasinėjimus. Ir pagaliau sužinoti, kas yra po piramidėmis. Viena įdomiausių versijų yra tokia: ten yra milžiniškas požeminis miestas, kurio „gatvės“, „aikštės“ ir tuneliai driekiasi daugelį kvadratinių kilometrų. Australijos tyrėjo Tonio Bušbio nuomone, jame surinkta viskas, kas išliko po milžiniškos katastrofos, įvykusios Žemėje, galbūt pasaulinio potvynio: priešistorinio reaktyvinio lėktuvo brėžiniai, gydomieji kristalai, išgydantys visas ligas, dvylikos tūkstančių metų senumo istorinės knygos. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Prarastoji istorija Tonis Bušbis (australas, leidėjas, tyrinėtojas ir verslininkas) vienoje privačioje

Skaitykite toliau..

Velykų salos mįslės

Atokioje ir paslaptingoje Velykų saloje, esančioje Ramiajame vandenyne, yra bemaž devyni šimtai akmeninių statulų, vadinamų moai. Šias didingas figūras senovės polineziečiai sukūrė iš vulkaninio tufo, kuris yra minkštas ir lengvai apdirbamas medžiaga. Moai – tai ne tik statulos, bet tikri paminklai, kurie įkūnija salą apgyvendinusių tautų kultūrą ir tikėjimus. Kiekviena statula turi savo unikalių bruožų: ilgą tiesią nosį, ištemptus ausų spenelius, o rankos tvirtai prispausdamos prie liemens. Moai veidai įprastai atspindi rimtumą ir niūrumą, o tai suteikia jiems ypatingą myslingumą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Vidutinis šių statulų aukštis svyruoja nuo 3 iki 5 metrų, tačiau tarp jų galima rasti ir tikrų gigantų, kurių aukštis siekia 10–12 metrų, o svoris viršija

Skaitykite toliau..

Jūros smakas

Susidomėjimas šia paslaptimi nemažėja, o neseniai jis atgijo dėl straipsnio, kurį du jūrų tyrinėtojai pristatė prestižiniame bendrame Amerikos ir Kanados zoologijos draugijų metiniame susirinkime Vankuveryje. Straipsnyje teigiama, kad „įrodymai įtikinamai patvirtina“ „labai didelio jūrinio kriptido“ tikimybę Britų Kolumbijos pakrantėje kaip „atskirą stuburinių rūšį“, tikriausiai giminingą ne tik Ogopogai, bet ir kitiems „žinomiems vandens kriptidams iš gilių šiaurinių ežerų, pavyzdžiui, Loch Nesė“.  (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Straipsnio autoriai – daktaras Polas K.LeBlondas, buvęs Britų Kolumbijos universiteto okeanografijos katedros vedėjas, ir daktaras Edvardas L.Busfyldas, buvęs vyriausiasis zoologas ir vyresnysis mokslo darbuotojas Otavos Nacionaliniame gamtos mokslų muziejuje, dabar vadinamame Kanados gamtos muziejumi. Jie grindžia savo išvadas paskelbtais stebėjimų įrašais, eskizais ir fotografijomis, padarytomis per pastaruosius

Skaitykite toliau..

Kanojų ir kanalų miestas

Kai ispanai pirmą kartą apsilankė Tenočtitlane, jie buvo giliai sužavėti šiuo miestu. Kortesas savo laiške Ispanijos karaliui Karoliui V taip apibūdino savo įspūdžius: „Kad galėčiau, galingiausias valdove, Jūsų Didenybei perteikti teisingą vaizdą apie didžiulius šio kilnaus Tenočtitlano miesto matmenis ir apie daugelį retų ir nuostabių objektų, kurie jame yra … reikės ilgų daugelio iškilių rašytojų pastangų… Aš pasistengsiu kuo geriausiai aprašyti tai, ką pats mačiau… aš puikiai suprantu, kad ataskaita atrodys tokia neįtikėtina, kad vargu ar bus laikoma patikima, nes net mes, pamatę šiuos dalykus savo akimis, esame taip sužavėti, kad negalime patikėti jų realumu“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tenočtitlano miestas buvo įsikūręs saloje prie Teskoko ežero vakarinio kranto. Jį

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (I)

Ši kelionė buvo neplanuota. Vieną dieną sulaukiau skambučio iš Maskvos. Liuda (Liudmila Sergiejevna Bogoslovskaja) iš Gyvūnų evoliucinės morfologijos ir ekologijos instituto pranešė, kad organizuoja ekspediciją į Čiukčiją ir teiravosi ar norėčiau joje dalyvauti. Sutikau negalvodamas ir ėmiau skubiai ruoštis į tolimą kelionę. Kvietimas mane pradžiugino, bet nenustebino, nes su Liuda buvome seniai pažįstami. Kadaise Liudą atvykusią rinkti medžiagos moksliniam darbui aš priėmiau Institute, keletą dienų ją ir jos vyrą Sergiejų vežiojau po Lietuvą, apsilankėme ir mano tėviškėje, kur dar gyveno mama. Vėliau, man atvykstant į Maskvą pas savo mokslinį vadovą bei ginant disertaciją, mane ir žmoną priimdavo draugiška Liudos šeima. Toks mokslo darbuotojų bendravimas buvo įprastas ir naudingas abiem pusėm.

Skaitykite toliau..

Prieš 120 metų susirinko Vilniaus Didysis Seimas

Prieš 120 metų, 1905 m. gruodžio 4-5 d., posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Ilgiau nei amžių carinėje priespaudoje gyvenusiems Lietuvos žmonėms šis įvykis turėjo lemiamą įtaką telkiantis ir žengiant link modernaus valstybingumo. Būtent Didžiajame Vilniaus Seime pradėta tiesti politinį ir kultūrinį kelią, nuvedusį į 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Į tuometinius Vilniaus miesto rūmus (dabar – Lietuvos nacionalinę filharmoniją) susirinko apie du tūkstančius lietuvių ne tik iš Lietuvos, bet taip pat ir Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių. Daugiausia buvo valstiečių, bet dalyvavo ir dvasininkai, dvarininkai, inteligentai. Vaduojantis iš carizmo jungo, buvo pabrėžta būtinybė vienyti visas Lietuvos politines jėgas, todėl Didžiajame Vilniaus Seime pasireiškė ir išryškėjo visos pagrindinės lietuvių

Skaitykite toliau..

Kačių laikrodis

Ar jums neteko susimąstyti, kaip gi katės susigaudo, kiek yra valandų? „Atsiprašau, pastebėjau, kad praėjo dešimt minučių po pusryčių, o mano dubenyje vis dar nėra vištienos“. Jei kada nors esate pabudęs nuo katės letenos prisilietimo prie veido, likus minutei iki žadintuvo signalo, arba klausėte įkyraus, skardaus miaukimo, kai pavėlavote pietums tris minutes, tikriausiai stebėjotės: kaip katės perpranta, kiek yra valandų? Juk jos neturi rankinių laikrodžių! Kaip jos išmoko suprasti laiką pagal virtuvės laikrodį? Nereikia pervertinti savo katės intelektą… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tačiau, nors katės ir negali nustatyti laiko pagal laikrodį, jos turi bendrą laiko pojūtį. Jos atidžiai stebi, kad viskas jų gyvenime vyktų tuo pačiu metu, ir puikiai žino, kada jūs laiku

Skaitykite toliau..

Tankmės prieblandoje

Gūdaus miško teorija – viena iš naujausių įdomių hipotezių, paaiškinančių, kodėl iki šiol nesusitikome su ateiviais. Klausimas, ar esame vieni visatoje, iškilo iškart po to, kai buvo moksliškai įrodyta, kad Žemė skrieja aplink Saulę, ir kad be mūsų planetos toje begalinėje erdvėje yra ir daugybė kitų. Iki XXI amžiaus žmonija jau išmoko įsiskverbti į daugelį paslaptingų kosmoso kampelių, rasti tolimas egzoplanetas (panašias į Žemę), stebėti ūkus ir juodąsias skyles. Tačiau mes vis dar niekur negalime rasti jokių protingos gyvybės pėdsakų. Viskas, ką mokslininkai iki šiol rado, yra mikroskopinės primityviausių organinių medžiagų liekanos meteorituose, nukritusiuose į Žemę. Ar tikrai mes esame vieniši šiame milžiniškame šaltame pasaulyje? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Žmonės bando

Skaitykite toliau..

Mįslingasis požemių valdovas Setas

Dažnas istorijos mėgėjas yra girdėjęs apie Setą – paslaptingiausią egiptiečių dievą nežemiško gyvūno galva. Iš pirmo žvilgsnio senovės egiptiečių dievų išvaizda atrodo gana paprasta ir nesudėtinga: tai buvo antropomorfiniai pusiau žmonės, pusiau gyvūnai. Horas turėjo sakalo galvą, Sobekas – krokodilo galvą arba Totas ibio galva – atrodo, kad senovės egiptiečiai įkvėpimo savo dievų atvaizdams rinko pas Nilo gyvūnus. Tačiau mokslininkai iki šiol negali suprasti, kokį gyvūną vaizduoja dievas Setas, taip pat žinomas Suteko arba Seteko vardais. Setas buvo vienas seniausių senovės Egipto panteono dievų, manoma, kad jis buvo garbinamas dar prieš dinastijų laikotarpį. Seniausias Seto atvaizdas randamas ant raižytų dramblio kaulo šukų iš Amrato laikotarpio (4000–3500 m. pr. m. e.). (Visą apybraižą

Skaitykite toliau..

Neįminta švyturio prižiūrėtojų prapultis

1900 m. trys švyturio prižiūrėtojai, esantys atokioje Škotijos saloje – Išoriniuose Hebriduose – dingo be žinios, ir daugiau niekada nebuvo aptikti.Pasakojimas apie švyturio komandą Flanano saloje tapo populiariu siaubo pasakojimu, ir nuo tada žmonės pasiūlė daugybę paaiškinimų, pradedant nuo įprastų ir baigiant akivaizdžiai antgamtiniais. Taigi, kas tokio įdomaus šioje istorijoje ir kas iš tiesų galėjo nutikti prižiūrėtojams? (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1900 m. gruodžio 15 d. naktį transatlantinis garlaivis „Archtor“ plaukė netoli Flanano salos ir pastebėjo, kad kažkas ne taip – švyturys buvo tamsus. Po kelių dienų ši žinia buvo perduota Šiaurės švyturio tarybai, kuri skubiai išsiuntė komandą ištirti situaciją. Gelbėjimo laivas atplaukė prie salos, o kapitonas Džimas Harvis davė

Skaitykite toliau..

Nuo Nesės iki „Marijos Celestės”: neįmenamų paslapčių grandinė

Istorijos apie vaiduoklių laivus, keistus žmonių mirties atvejus ir fantastinius monstrus jau dešimtmečius traukia dėmesį ir verčia susimąstyti, kas iš tiesų nutiko. Papasakosime apie įvykius, dėl kurių mokslininkai ir entuziastai vis dar diskutuoja. Laivo „Maria Celeste“ įgulos dingimas: 1872 m. gruodžio 4 d. laivo „Dei Grazia“ kapitonas už keturių šimtų mylių nuo Gibraltaro pastebėjo burlaivį „Maria Celeste“. Jūreiviai pastebėjo, kad brigantina yra tuščia. Laive trūko gelbėjimo valties, denio liukų dangčiai buvo nuimti arba nuplėšti nuo vyrių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Įgulos daiktai ir krovinys – konjako spiritas – buvo rasti vietoje. Paskutinį įrašą laivo žurnale kapitonas padarė lapkričio 25 d. Komandos dingimas sukėlė daugybę teorijų – nuo piratų užpuolimo ir susidūrimo su

Skaitykite toliau..

Arabiškoji Atlantida

Autoritetingi mokslininkai niekaip nesutaria, kur gi galėjo būti arabų Atlantida – galingiausia senovės valstybė. Išsamus senovės Egipto piramidžių ir kitų grandiozinių statinių tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad jos buvo pastatytos daug anksčiau, nei įprasta manyti. Be to, kai kurie archeologai teigia, kad hieroglifai, freskos, simboliai ir piešiniai buvo nupiešti ant pastatų trečiame-antrame tūkstantmečiuose prieš mūsų erą. Tuo tarpu pačių statinių amžius gali siekti apie dvidešimt tūkstančių metų. Tokias išvadas padėjo padaryti vandens ir vėjo erozija, kuri negalėjo susidaryti šiuolaikinėmis klimato sąlygomis. Kadaise Šiaurės Afrikos teritorija buvo klestinti rojaus vieta. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ten buvo didžiuliai miestai: netiesioginis tai patvirtinimas randamas arabų senovės legendų rinkiniuose. Pavyzdžiui, Libijoje iki 2013 m.

Skaitykite toliau..

Bizantijos kultūra viduramžiais

XIII–XV a. pabaigos Bizantijos kultūra ir toliau išlaikė savo savitumą. Kaip savotiška reakcija į „lotynų“ įtaką XIII a. kryžiuočių viešpatavimo Bizantijoje laikotarpiu, joje sustiprėjo susidomėjimas graikų antika. XIV–XV a. filosofijos srityje vyko nuožmi dviem kryptims: pažangios, racionalistinės srovės ir reakcingos, mistinės, kuri plačiai paplito Bizantijoje paskutiniuoju jos egzistavimo laikotarpiu dėl vidinio nuosmukio ir užsienio politikos nesėkmių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mistišką kryptį rėmė vyraujanti bažnyčia ir labiausiai reakcinga feodalinės bajorijos dalis. XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje ją atstovavo Grigorijus Palama, kuris skelbė isichizmą, t. y. visišką pasitraukimą iš gyvenimo ir „bendravimą su dievybe“ per specialią maldą, vadinamąją isichiją. Politinė šio mokymo prasmė buvo siekis atitraukti liaudį nuo aktyvios

Skaitykite toliau..

Abejonės darvinizmu stiprėja

Žmogaus kūno sandara yra tokia, kad viena dalis negali funkcionuoti be kitos, o tai reiškia, kad visos sistemos turi būti sukurtos vienu metu. Tačiau tai neatitinka evoliucijos teorijos, pagal kurią organizmas keičiasi palaipsniui. Chirurgas Džozefas Kūnas iš Teksaso valstijos Beilorio universiteto medicinos centro prieš kelis metus paskelbė darbą pavadinimu „Kritikuojant darvinizmą“, kuris iki šiol kelia daug diskusijų. Jame Kūnas abejoja Darvino teorija apie laipsnišką evoliuciją, remdamasis žinomu medicinos dėsniu „Viskas arba nieko“, kuris apibūdina ląstelių reakciją į dirgiklius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pagal šį dėsnį ląstelė reaguoja į dirginimą tik tada, kai jis viršija tam tikrą ribą, ir tada šis atsakas bus maksimaliai stiprus, bet iki šios ribos ląstelė nereaguoja

Skaitykite toliau..

1933 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių juostoje – garsiojo Įpilties piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai

Lapkričio mėnesį rodėme unikalius devyniasdešimties metų senumo kadrus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Juose užfiksuoti 1931-1932 m. vykę Apuolės – seniausios šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – archeologiniai tyrinėjimai. Dvidešimt septynios minutės daugeliui nematytos to meto Lietuvos. Jei dar nematėte, labai rekomenduojame pasižiūrėti. Šiandien kviečiame žiūrėti dar vieną to paties žanro juostą iš muziejaus rinkinių – 1933 m. Senosios Įpilties (Įpilties, Impilties) piliakalnio Kretingos rajone archeologinius tyrinėjimus. Kelionėje laiku užtruksite dvidešimt vieną minutę. Nors juosta parengta 1933 m., tyrinėjimai vyko ir 1934 m. Jų metu buvo ištirtas apie 1000 m² plotas, padarytas skersinis abiejų pylimų pjūvis, tyrinėta pilies aikštelė. Atrasta, jog supiltas gruntas buvo sutvirtintas medžių rąstais, o pylimo paviršius

Skaitykite toliau..

Savąjį šiogūną nukirsdinęs samurajus

Norint tapti žinomu samurajumi, nebūtina būti japonu. Garbė, ištikimybė, drąsa – tai bendražmogiškosios dorybės. Tai įrodė Jaskė, gimęs tolimojoje Afrikoje. Ilgus amžius Japonija buvo izoliuota, iki minimumo sumažindama ryšius su užsienio valstybėmis. Kylančios saulės šalies gyventojus dažnai stebindavo tai, kas europiečiams atrodė visiškai normalu. 1579 m. į Japoniją atvyko jėzuitas Alesandras Valignanas. Šventasis Sostas jį paskyrė misijų inspektoriumi Rytų Afrikoje ir Azijoje, todėl Japonija pateko į jo interesų sferą. Kai kunigas išlipo į krantą, smalsuoliai iš viso uostamiesčio ir apylinkių susirinko pažiūrėti neįtikėtiną keistenybę – „vakarų barbarų” dievo kunigui tarnavo neįprasti žmonės, tarsi „vartęsi anglyse“. Taip Japonijoje pirmą kartą išvysti Afrikos gyventojai. Tarp jų ypač išsiskyrė aukštas vyras, stovėjęs šalia Valignano

Skaitykite toliau..

Žvejo žiedo galia

Tarp ritualų, kurie lydi naujojo popiežiaus išrinkimą ir jo įžengimą į sostą, yra vienas, susijęs su ypatingu žiedu. Šį žiedą ant popiežiaus piršto užmauna kardinolas kamerlingas, o po popiežiaus mirties žiedas turi būti sunaikintas. Žiedas, kurio istorija siekia neatmenamus laikus ir simbolizuoja bažnytinės valdžios tęstinumą, yra nešiojamas ir dabartinio Vatikano valdovo, kuris, tiesa, įnešė keletą pakeitimų į šimtametę tradiciją. Pirmą kartą žiedas buvo paminėtas popiežiaus Klemenso IV ir jo sūnėno Pietro Grosi susirašinėjime. Tai įvyko dar 1265 metais. Iki XIII amžiaus nėra jokių žinių apie šį popiežiaus valdžios atributą. Pagal viduramžių tradicijas kiekvienas, kuris pasirodydavo prieš pontifiką, kaip paklusnumo jam ir katalikų bažnyčiai išraišką, turėjo pabučiuoti žiedą. Šio juvelyrinio dirbinio

Skaitykite toliau..

Auksinio sarkofago paslaptis

1902 m. Kaire pasirodė vyras vardu Teodoras Devisas. Jis buvo nuobodžiaujantis turtuolis, kol vieną dieną susidomėjo egiptologija ir nusprendė tapti Egipto senienų tarnybos rėmėju. Jis buvo jau nebejaunas, bet troško neatrastų paslapčių, todėl širdyje liko jaunatviškas romantikas. Vieną dieną likimas suvedė jį su tikrais archeologais, ir galiausiai jis prisidėjo prie daugelio svarbių atradimų. Žinoma, jie visi nublanko po sensacingo lordo Karnarvono ir Hovardo Karterio atradimo Karalių slėnyje – menkai žinoto jaunojo faraono Tutanchamono kapo. Tačiau vienas kapas ir viena mumija vis dėlto privertė apie save kalbėti daug daugiau nei apie Tutanchamono kapą, prikimštą aukso. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Tai buvo mažai kam žinomas KV55 kapas – taip archeologai paprastai numeruoja

Skaitykite toliau..

Milžiniška mįslė

Visose pasaulio kraštuose esama legendų ir mitų, kurie stebėtinai panašiai apibūdina milžinus. Šių istorijų patikimumą patvirtina daugelis tyrinėtojų. Tačiau didžiausia problema visada buvo konkrečių materialių įrodymų trūkumas. Be to, įvairūs mitai nėra visiškai sutampantys. Tyrinėdama įvairius šaltinius, kuriuose minimas gigantų egzistavimas, istorikė dr. Heriet Fišer Vud padarė stulbinantį atradimą: daugelį metų dr. Vud tyrinėjo mitus ir legendas, susijusias su gigantais visame pasaulyje, ir surinko daug medžiagos Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje ir atokiose Okeanijos vietovėse. Norėdama rasti materialius įrodymus, patvirtinančius, kad senovėje žemėje gyveno milžinai, ji išnaršė šimtus muziejų archyvų ir atrado, kad dideli „žmogaus kaulai“ buvo iškasti visame pasaulyje per šimtus metų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Dauguma radinių buvo aptikta

Skaitykite toliau..

Zoro pirmtakas

Ilgus metus Zoro, šis paslaptingas herojus, ispanų hidalgas, kuris po juoda kauke gyveno antrą gyvenimą, kupiną nuotykių ir mirtino pavojaus, buvo laikomas išgalvotu personažu. Tačiau neseniai Madrido, Dublino, Romos ir Meksiko istoriniuose archyvuose italų mokslininkas F. Tronkarelis rado dokumentus, iš kurių matyti, kad literatūrinis ir kinematografinis Zoro turėjo visiškai realų prototipą. Tirdamas XVII a. eretikų tardymų protokolus, profesorius atkreipė dėmesį į ten dažnai minimą Viljamo Lamporto vardą. Jo išvaizdos aprašymas, o svarbiausia – jo audringo gyvenimo faktai stebėtinai sutapo su tais, kurie buvo priskiriami legendiniam Zoro. Atidžiai išnagrinėjęs dokumentus, Fabijus Tronkarelis priartėjo prie tvirtos išvados: Viljamas Lamportas ir yra tas pats mitinis Zoro. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Viljamas Lamportas gimė 1615 m.

Skaitykite toliau..

Barkas-vaiduoklis „Kobenhavh”

Paskutinis penkiastiebis barkas „Kobenhavn“ buvo pastatytas 1921 m. Škotijos laivų statykloje „Ramage and Ferguson“ pagal Danijos Rytų Azijos kompanijos užsakymą po Pirmojo pasaulinio karo. Laivo statybos priešistorė: barkas „Kobenhavn“ žinomas kaip laivas, kurio korpusas buvo statomas du kartus. Jo projektavimas ir statyba buvo pradėti 1915 m. „Ramage and Ferguson“ kompanijoje Leite (Edinburgo uostas, Škotija), kur buvo pastatytas laivo korpusas. 1916 m. visi darbai buvo sustabdyti, korpusas buvo pertvarkytas į naftos baržą, tariamai pervadintas į „Juodąjį drakoną“, ir pervežtas į Admiralitetą Gibraltare. Tolimesnis jo naudojimas nežinomas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Burlaivio statyba: nepaisant pirmojo korpuso panaudojimo, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų Azijos kompanija nusprendė pastatyti antrąjį laivą su tuo pačiu pavadinimu, naudodama

Skaitykite toliau..

Šiurpi triveidės galvos paslaptis

Viduramžiais šis pagoniškas reliktas buvo laikomas prakeiktu ir sąmoningai užkastas. 1855 m. jį rado mokslininkai. Paslaptinga akmens skulptūra, žinoma kaip „Korleko galva“, jau daugiau nei šimtą metų jaudina istorikų ir archeologų protus. Ši triveidė galva buvo rasta XIX a. Airijoje, vietovėje, kurios pavadinimas „Mirties kalnas“ kalba pats už save. Mokslininkai mano, kad apie 1900 metų senumo reliktas buvo sukurtas keltų pagoniškiems ritualams atlikti. Galbūt jie apėmė ir žmonių aukojimus. (Iliustracijoje – ne keltiška, o indiška triveidė galva.) Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai. Kažkur I ir II amžių sandūroje nežinomo meistro rankos iš kalkakmenio iškirto apvalią žmogaus galvą su trimis veidais. Tai nebuvo mirtingojo portretas (ar net trys portretai), o greičiau sakralinis simbolis. Trys

Skaitykite toliau..

Kas Europoje žinojo apie „Naująjį pasaulį” dar iki Kolumbo atradimų?

Ar galėjo būti, kad italai žinojo apie Naująjį pasaulį pusantro šimtmečio prieš Kolumbą? O gal genujietis keliautojas apgavo Ispanijos monarchus? Amerikos atradimas – klausimas, kuris gali bet kokią mokslinę diskusiją paversti rankų kovos arena. Ar teisus Turas Hejerdalas, tvirtinęs, kad egiptiečiai ten plaukė iš nendrių pagamintais laivais? Ar Ameriką lankė vienuoliai – pirmiausia budistai, o vėliau katalikai? Ar ją atrado Velso princas, ar vikingai? Ginčai nesibaigia. Šiame kontekste Kolumbo kelionė atrodo gana gerai ištirta. Bet tik iš pirmo žvilgsnio… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Moksliniame leidinyje rašoma apie Milano universiteto profesoriaus Paolo Kjiezos atradimą. Mokslininkas atliko papildomą analizę ištraukos iš italų rankraščio „Cronica universalis“, parašyto dominikonų vienuolio Galvano Fjamos. Fjama gyveno Milane XIII

Skaitykite toliau..

Deginęs savuosius kūrinius genijus

Keliausime į svečius pas Florencijos genijų, ir sužinosime kodėl Botičelis degino savuosius paveikslus. 1445 m. kovo 1 d. gimė Florencijos dailininkas, ankstyvojo renesanso laikotarpio atstovas Alesandras Filipepis, geriau žinomas kaip Sandras Botičelis. Gimęs turtingo miestiečio, odos raugintojo, šeimoje, Sandras Botičelis gavo neblogą išsilavinimą. Jau vaikystėje jis pamilo tapybą. Penkiolikos metų jis pradėjo mokytis žymaus Florencijos skulptoriaus Andrejo Verokijaus dirbtuvėje, o 1470 m. atidarė savo dirbtuvę. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šiuo laikotarpiu į valdžią Florencijoje ateina Lorencas Medičis, meno gerbėjas, o Botičelis tampa jo mėgstamu dailininku. Dauguma žymiausių dailininko paveikslų buvo nutapyti Medičio užsakymu. Pavyzdžiui, „Trijų karalių garbinimas“ (1477 m.), kuriame kaip bibliniai personažai, atėję pagerbti naujagimį Kristų, pavaizduota visa Medičio

Skaitykite toliau..

Sfinksas – atlantų statinys?

Sfinksas yra milžiniška statula, kurios ilgis 72, aukštis 20 metrų. Mokslininkams nepavyko nustatyti jo tikslaus amžiaus, tačiau šiuolaikinė mokslo bendruomenė mano, kad jis galėjo atsirasti XXVI–XXV a. pr. m. e., faraono Chefhreno valdymo laikotarpiu. Sfinksas taip pat siejamas su piramidžių statyba Gizos plynaukštėje. Sfinksas buvo iškaltas iš monolitinės didelės kalkakmenio uolos, o piramidės – iš sudėtų blokų, taigi akivaizdu, kad Sfinksas buvo sukurtas visiškai kitaip. Praėjusiame amžiuje, 1991 m., amerikiečių mokslininkas geologas  Robertas Šochas atliko Sfinkso paviršiaus erozijos pėdsakų tyrimus. Buvo nustatyta, kad paminklas ilgą laiką buvo veikiamas vandens, t.y. daugiamečių liūčių. Juk Sfinksas ir piramidės yra dykumoje, kur ilgalaikių lietų  nebūna. Robertas Šochas pateikė išvadą, kad paminklas egzistavo dar tada,

Skaitykite toliau..

Senovinės pirties slėpinys

Isfahanas yra vienas iš populiariausių Irano turistinių miestų, kuriame yra daug istorinių ir architektūrinių paminklų. Šioje apybraižoje norime papasakoti apie žymiausią senovinę viešąją pirtį, pastatytą šeicho Bahoi (didžiojo Irano mokslininko, filosofo ir teologo) Sefidų laikais. Unikalumas to, kaip šios pirties vanduo buvo šildomas, padarė ją ypatinga ir populiaria. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Pirtis buvo pastatyta 1025 m. pagal mėnulio kalendorių (1616 m.) šacho Abaso Pirmojo įsakymu, vadovaujant šeichui Bahoi. Šeichas Bahoi buvo vienas iš didžiausių Irano islamo (šiitų) mokslininkų savo laikais, ir gerai išmanė tokias mokslų sritis kaip filosofija, logika ir matematika. Remiantis dokumentiniais šaltiniais, jis paliko apie devyniasdešimt knygų ir traktatų. Jis taip pat žinomas kaip talentingas architektas, ir

Skaitykite toliau..

Urvinių pilių fenomenas

Pukserlocho urvinės pilys: Pukserlochas priklauso dviem kaimyninėms urvų pilims Luegui ir Šalaunui, esančioms Toifenbach-Kach savivaldybėje, Austrijoje. Pilys buvo pastatytos Paksero Vando (Puksero uolos) kalkakmenyje, pietiniame Plešaitzo kalno šlaite, maždaug dvidešimt trijų metrų aukštyje virš Muro slėnio dugno. Šalaunas buvo pastatytas mažesniame dviejų urvų, kuris, pagal tradiciją, gavo savo pavadinimą nuo Šalono, kai riteris Šalonas Karolio Didžiojo valdymo laikotarpiu pabėgo su saksų princese ir pasislėpė urve, kur pasistatė sau pilį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kita vietinė legenda pasakoja, kad Šalauną persekiojo žmogus be šešėlio, kuris dėl savo prakeikimo abejojo savo vedybinėmis galimybėmis, ir pasislėpė nuolatiniame urvo šešėlyje. Jis pasirodydavo tik naktimis be mėnesienos, kai pagrobdavo pro šalį einančią kaimietę ir nunešdavo

Skaitykite toliau..

Žiedo kilmė

Yra daugybė legendų apie tai, kaip atsirado pirmasis žiedas, ir dauguma jų skamba gana įtikinamai. Pasak graikų mito, pirmasis žiedas priklausė Prometėjui, kuris jį nukaldino po to, kai išsilaisvino iš Dzeuso grandinių, o kitame mite minimas piemenė Amila, kuri savo mylimojo pirštą apvyniojo žolele – kaip atminimą.Kinai turi savo istoriją – Dangiškoji deivė įdūrė pirštą į vieną iš Didžiojo lokio žvaigždžių, o po to žvaigždžių žiedą padovanojo imperatoriui Ming Tanui, todėl kinai pradėjo mūvėti nefrito žiedus.Pirmasis žiedo paminėjimas Biblijoje – scena, kai faraonas paskiria Juozapą Gražųjį Egipto valdovu ir, kaip pripažinimo ir meilės ženklą, nusimauna nuo rankos žiedą ir užmauna jį ant išaukštinto buvusio vergo piršto. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Kalbant

Skaitykite toliau..

Juokdario gobtuve paslėpta mįslė

Mokslininkai gana vieningai pripažįsta, kad „Juokdario gobtuvo žemėlapis” – viena didžiausių kartografijos mįslių: iki šiol niekas nežino, kam, kada, kur ir kas ją sukūrė. Vienintelis dalykas, kurį galima pasakyti apie jį užtikrintai, yra tai, kad jis buvo sukurta maždaug 1580–1590 m. Tačiau tyrėjai nesutaria dėl joje naudotos projekcijos: vieni teigia, kad tai Ptolemėjo (t. y. ekvidistanti koninė) sistema, kiti tvirtina, kad ji labiau primena Merkatoriaus ir (arba) Ortelijaus techniką. Žemėlapis vaizduoja pasaulį, „apsirengusį“ tradicinę dvaro juokdario aprangą: dviragę kepurę su varpeliais ir juokdario lazdą. Veidas paslėptas – arba pakeistas – žemėlapiu, sukuriant šiek tiek grėsmingą ir bauginantį įspūdį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Čia pateiktas Juokdario prototipas, įkūnijantis dvaro šaunuolį, yra

Skaitykite toliau..

Pamišęs neūžauga, skandinęs kraujyje sovietų imperiją

Apie kraugerių šutvę, pasivadinusią NKVD, jau esame jums pasakoję: šie žmogaus pavidalo padarai it pamišę kankino ir galabino ne tik niekuo nekaltus žmones, bet ir vienas kitą, it kokia save pačią ryjanti hidra. Daugelis besidominčių sovietijos istorija žino žodį „ježovščina“. Taip vadinamas kruvinų represijų klestėjimas XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje. Jį sukėlė Nikolajus Ježovas – 1937–1938 m. TSRS NKVD vadovas. Sovietų spaudoje apie šį žmogų rašė kaip apie „geležinį narkomą“, o liaudis jį vadino „kruvinu neūžauga“ – budelio ūgis buvo tik 151 cm. 1939 m. Ježovas buvo suimtas ir vėliau sušaudytas. Tarp daugybės straipsnių, pagal kuriuos Ježovui buvo pareikšti kaltinimai, buvo ir 154-asis SSRS baudžiamojo kodekso straipsnis – „geležinis enkavėdistas”

Skaitykite toliau..

Niurnbergo proceso aidai

Prieš aštuoniasdešimtį metų – 1945 m. lapkričio 20 d. – prasidėjo Niurnbergo procesas. Tai buvo teismo procesas prieš grupę pagrindinių nacių karo nusikaltėlių. Jis dažnai vadinamas „istorijos teismu“. Teismo procesas vyko Niurnberge, Vokietijoje, nuo 1945 m. lapkričio 20 d. iki 1946 m. spalio 1 d. Tarptautiniame karo tribunole. Netrukus po karo pabaigos nugalėtojos šalys – SSRS, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija – Londono konferencijoje patvirtino susitarimą dėl tarptautinio karo tribunolo įsteigimo ir jo statutą, kurio principus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino kaip visuotinai pripažintus kovojant su nusikaltimais žmoniškumui. 1945 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskelbtas pagrindinių karo nusikaltėlių sąrašas, į kurį buvo įtraukti dvidešimt keturi žymūs naciai. (Visą apybraižą skaitys

Skaitykite toliau..

Šiurpūs faraonų laikų slėpiniai

Mokslininkai atskleidė paslaptingas faraonų laikų mirtis: „Klykiančios mumijos paslaptis atskleista!“ – ši sensacija apskriejo pasaulio žiniasklaidą. Mokslininkai padarė, atrodytų, neįmanomą dalyką: nustatė mirties priežastį, įvykusią prieš tris tūkstančius metų. Nuo ko mirė senovės Egipte – skaitykite toliau 1115 m. pr. m. e. Ramzio III hareme įvyko drama. Viena iš antraeilių žmonų Tija kartu su sūnumi Pentauru surengė perversmą, kurio metu faraonas buvo nužudytas. Tačiau jiems nepavyko užgrobti valdžią: ištikimi valdovo tarnai atskleidė sąmokslą ir surengė teismo procesą jo dalyviams. Šis procesas aprašytas Turino teismo papiruse, tačiau daugelis detalių liko neaiškios. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Mokslininkai nebuvo tikri, ar Ramzio III nužudymas baigėsi jo mirtimi, ar jis buvo tik sužeistas. Jo mumija

Skaitykite toliau..

„Pago trikampio” mįslė

Europoje yra vietų, kurias išvaikščiojo smalsūs turistai. Viena iš jų – „Kroatijos Ibiza“, vaizdinga kurortinė sala Pagas, kurios ilgis 60 kilometrų, esanti Adrijos jūroje. Ji žinoma dėl viduramžių rūmų, triukšmingų paplūdimio diskotekų, druskos kasyklų, skanaus sūrio ir subtiliausių vietinių nėrėjų darbų.Netoli sostinės yra Sveti Jure (Šventojo Jurgio) viršūnė – keturkampės formos kalnas. Istorikai mano, kad neolito laikotarpiu čia buvo senovės tvirtovė, apie kurią iki mūsų dienų neišliko jokių žinių. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Be šių ryškių įžymybių, saloje yra unikali vieta – „Pago trikampis”, didelis išlydytos žemės plotas, tarsi pažymėtas nežinomo architekto ranka. Akmenys aiškios geometrinės figūros viduje skiriasi nuo akmenų aplink ją. Jie turi kitokią struktūrą. Atrodo, tarsi didžiulė

Skaitykite toliau..

Neįtikėtinas Marso žemėlapis

Ketiname papasakoti jums Marso senovinio žemėlapio iš Aleksandrijos bibliotekos istoriją. Aleksandriją, kaip matyti iš pavadinimo, 332–331 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandras Makedonietis. Po jo, Ptolemėjų dinastijos laikais, ji tapo Egipto sostine ir didžiausiu uostu Viduržemio jūroje. Aleksandrijos biblioteka buvo įkurta III a. pr. m. e. pradžioje. Įvairių šaltinių duomenimis, joje buvo saugoma nuo 100 tūkstančių iki milijono rankraščių. Nepaisant gaisrų ir fanatikų barbariškumo, biblioteka išsilaikė daugiau nei tūkstantį metų!.. Tačiau VII a. čia atvyko arabai, kurie užbaigė jos naikinimą. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ilgą laiką istorikai manė, kad neįkainojamas senovės žinių lobynas negrįžtamai prarastas, tačiau palaipsniui įvairiose Europos ir Azijos šalyse ėmė atsirasti istoriniai dokumentai, kurie akivaizdžiai kažkada priklausė bibliotekai.

Skaitykite toliau..

Smėlio audros, palaidojusios šumerų civilizaciją

Senovės Artimųjų Rytų Akado imperijos žlugimo priežastis galėjo būti ne vasaros sausros ar klajoklių antpuoliai, o žiemos dulkių audros, kurios sunaikino pasėlius ir sukėlė socialinio nepasitenkinimo protrūkius Tarpupio regione. Tokią išvadą padarė geologai, kurių tyrimų rezultatus paskelbė mokslinis žurnalas. „Istorikai mano, kad Akado imperijos žlugimas prasidėjo tuo metu, kai į Mesopotamiją pradėjo veržtis kitos tautos, tačiau mūsų fosilijos rodo, kad svarbų vaidmenį jos žlugime suvaidino ir klimato svyravimai. Tai dar kartą patvirtina, kad reikia tirti klimato ir žmonijos istorijos ryšį“, – komentavo vienas iš tyrimo autorių, geologas Cuesi Vatanabė. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Šumerų Mesopotamija, kartu su Senovės Egiptu ir Indija, pretenduoja į vienos iš trijų seniausių civilizacijų Žemėje titulą.

Skaitykite toliau..

Egiptologijos pradininkai

Šiuolaikinis mokslas po truputį skinasi kelią į Egipto piramidžių mįslių ir paslapčių tankmę, tačiau ilgą laiką didingi statiniai dykumoje europiečiams kėlė labiau baimę ir nuostabą, o ne tyrinėjimo aistrą. Tiesą sakant, viduramžių europiečių nežinojimas apie piramides neturėtų kelti nuostabos. Ką jie galėjo sužinoti apie Egipto kolosus iš knygų ir keliautojų pasakojimų? Rabinas Benjaminas Ben-Jona iš Navaros, XII a. nuotykių ieškotojas ir keliautojas, pasiekęs Gizos plato, pažymėjo: „Čia matomos piramidės pastatytos naudojant burtus ir juodąją magiją“. Arabai visiškai rimtai pranešė, kad vidurdienį ir saulėlydžio metu Didžiąją piramidę aplankydavo nuoga moteris didžiuliais dantimis, kuri užkerėdavo žmonėms piktus užkeikimus, o tada atimdavo jų protą. Abdelis Latifas, kuris Bagdade dėstė istoriją ir mediciną, surinko

Skaitykite toliau..

Senoviniai padirbiniai

Dar prieš kelis tūkstantmečius iki mūsų eros žmonės mokėjo klastoti papuošalus – prie tokios išvados priėjo Ispanijos mokslininkai. Jie ištyrė keletą gintaro karoliukų, rastų Andalūzijos ir Katalonijos urvuose. Šįkart šiek tiek papasakosime jums apie senovines klastojimo technologijas. Gintaras su savo gelsvai oranžiniu spindesiu – trokštamas objektas ir turtingumo ženklas nuo paleolito laikų. Suakmenėję sakai buvo paverčiami brangakmeniais dar prieš dešimt tūkstančių metų. Tačiau šis gintaras pasirodė esąs padirbtas. „Dažnai randame imitacijas, pagamintas iš mažesnės vertės akmenų. Tačiau šiuo atveju buvo sukurta visa technologija papuošalams gaminti. Juos greičiausiai pirko tie, kurie norėjo sukurti savojo turtingumo iliuziją“, – pasakojo Sevilijos universiteto profesorius Karlosas Odriozola. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Trečiojo ir antrojo tūkstantmečio

Skaitykite toliau..

Vilkiška ir šuniška hierarchijos

Kuo skiriasi vilkų ir šunų hierarchija? Šunims būdingas smurtinė viršenybė, o vilkams – meilė… Gyventi su vilkais – vilku kaukti? O jei pasakysim, kad vilkų gauja – tai niekis, palyginti su šunų gauja? Čia prasideda tikrasis siautulys! Būtent šunų tarpe yra griežta hierarchija, kur kiekvienas kovoja dėl vietos po saule prie šiukšlių konteinerių. Kaip gi geriausi žmogaus draugai gali būti žiauresni už laukinius miško plėšrūnus? Dabar tai ir išsiaiškinsime.Kaip įsivaizduojate vilkų gaują? Alfa ir omega? Kruvinos kovos dėl valdžios? Dantų griežimas ir garsus urzgimas? Pamirškite. Priešingai stereotipams, vilkų gauja nėra piktų plėšrūnų būrys, pasiruošusių sudraskyti vieni kitus. Tai draugiška ir darni šeima. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Jai vadovauja pora – vilkė

Skaitykite toliau..

Lapkričio 30-ąją, paskutinį mėnesio sekmadienį, vėl kviečiame Vytauto Didžiojo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai

Sekmadienį šventėme Lietuvos Kariuomenės dieną ir kvietėme jus Vytauto Didžiojo karo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai, o štai jau vėl ant nosies paskutinis mėnesio sekmadienis ir lapkričio 30-ąją vėl kviečiame Vytauto Didžiojo karo muziejų ir padalinius lankyti nemokamai. Laukiame jūsų centriniuose muziejaus rūmuose, pogrindžio spaustuvėje „ab“, Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijoje, Karo technikos ekspozicijoje. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) dirbs nuo 10 iki 17 val. Kviečiame lankyti nuolatines ekspozicijas ir parodą „ANBO I(00)“. Parodos „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ istorinė dalis dėl didelio lankytojų srauto bus uždaryta. Nemokamą sekmadienį kviečiame lankyti naujųjų laikų inžinerijos ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono istorijai skirtą parodos dalį. Istorinė dalis yra per trapi

Skaitykite toliau..

Mįslingos laikmečių žymės

Kiekvieni metai ir laikmečiai lyg pažymėti išskirtiniais, kartais sunkiai paaiškinamais, įvykiais. Antai, 2022-ų pradžioje tūlas nupušėlis susigalvojo užpulti kaimyninę šalį. Manė per kelias dienas pavergti laisvės keliu pasukusią tautą, tačiau nesugeba ją palaužti jau ketvirti metai. Ir niekuomet nesugebės primesti jai niekingą vergystę, kurioje murkdosi paskutinės pasaulio imperijos gyventojai. Visgi, jei protu nesuvokiamą piktadarystę dar būtų galima paaiškinti diktatoriaus nukvakimu ir rusiškuoju šovinizmu, esama nutikimų, kuriems joks logiškas pagrindimas netaikytinas – tokie jie paslaptingi ir mistiški. Paminėsime kai kuriuos jų, primindami aplinkybes ir visišką mokslininkų bei istorikų bejėgiškumą pateikti aiškesnes išvadas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) 1900 m. – Eilyn Mor švyturys Flanano saloje. Visa švyturio sargų pamaina be pėdsakų dingo.1902

Skaitykite toliau..

Kas TURĖTŲ BŪTI taikos Ukrainoje plane

Apturėjau tokį įvykį: kaimynystėje gyvenantis recidyvistas mane apiplėšė ir sumušė. Maža to – dar ir namų langus išdaužė šaltukui spaudžiant. Maniau, gelbės priešais esančio namo vaizdo stebėjimo kameros, viską aiškiai užfiksavusios. Pasirodo, kad nieko doro nebus: pats esu kaltas, kad ne vietoje ir ne laiku vaikščiojau, o ir langai manojo namo pernelyg dideli. Jei pastarieji būtų buvę mažesni, tai užpuolikas galbūt ir nebūtų į juos pataikęs, tuomet nešalčiau žiemai artėjant. Ir žalą man kompensuoti niekšingas vandalas neprivalo, nes jei būčiau labiau raumeningas, tai atsilaikyčiau prieš jį. Savaime suprantama, kad šaržuoju, tikrovę ir teisę bandydamas įvilkti į siurrealistinį pasakojimą. Turėtų tą recidyvistą cypėn įkišti, nuteisti ir įpareigoti atlyginti man žalą, dirbant

Skaitykite toliau..

Prahos praeities aidai

Neįtikėtinas misticizmo suaktyvėjimas Prahoje sutapo su Rudolfu II, Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, kuris valdė Čekijoje nuo 1576 iki 1611 metų. Jo vardas siejamas su menų, mokslų ir, svarbiausia, magijos klestėjimu. Dėka jo Praha tapo traukos centru visų rūšių burtininkams.Tuo pačiu metu, mokslo, balansuojančio ant magijos ir meno ribos, plėtros epochoje, į Prahą plūdo visų įmanomų katalikų ordinų ir brolijų atstovai. Augustinai, tamplieriai, pranciškonai, dominikonai, jėzuitai, raudonojo kryžiaus kryžiuočiai – jie visi paliko savo pėdsaką Čekijos istorijoje. Ir aktyviai veikia iki šiol. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Skirdamas mažai laiko valstybės reikalams, Rudolfas visą dieną neišeidavo iš savo laboratorijos Prahos pilies Parako bokšte, bandydamas suprasti horoskopų ir filosofinio akmens paslaptis. Užsienio ambasadoriai

Skaitykite toliau..

Robinzono Kruzo pirmtakas

Aleksandras Selkirkas gimė 1676 m. Largo miestelyje, esančiame viename iš jaukių Škotijos pajūrio kampelių prie Šiaurės jūros, batsiuvio šeimoje. Nuo jaunystės jis užsiiminėjo piratavimu pietinėse jūrose, o 1703 m. prisijungė prie garsaus kaperio ir tyrinėtojo Viljamo Dampiro ekspedicijos. Karštakošis ir užsispyręs, jis nuolat konfliktavo su laivo kapitonu Stradlingu. Po dar vieno ginčo, kuris įvyko netoli Mas-a-Tiera salos, Selkirkas pareikalavo, kad jį išleistų į krantą – kapitonas nedelsdamas patenkino jo reikalavimą. Tiesa, vėliau jūrininkas paprašė kapitono atšaukti savo įsakymą, bet tas buvo negailestingas, ir Selkirkas galėjo palikti salą tik po daugiau nei ketverių metų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Selkirkas pasiūlė kai kuriems komandos nariams pasilikti su juo saloje, tikėdamasis, kad netrukus

Skaitykite toliau..

Raudonasis Prancūzijos karalių prakeiksmas Tiuilri rūmuose

Tiuilri rūmų vaiduoklis – šimtmečio prakeikimas Prancūzijos karaliams? Kuo garsus Paryžius? Luvru, Eifelio bokštu, Triumfo arka… Tačiau Paryžiuje yra „lankytina vieta“, apie kurią nerašoma kelionių vadovuose. Tai Raudonasis žmogus – vaiduoklis, klajojantis po Tiuilri sodo alėjas. Tris šimtmečius jis naktimis pasirodydavo kiekvienam Prancūzijos karaliui, kad išpranašautų jam greitą mirtį. Karališkieji rūmai su savo vaiduokliu: 1564 m. našlė karalienė Kotryna Mediči užsakė žinomam architektui Filiberui Delormui šalia Luvro pastatyti sau prabangius rūmus ir įrengti parką. Rūmai buvo pavadinti Tiuilri, įsigyti tarnai, baldai, o netrukus, dėka tos pačios Kotrynos Mediči – ir savas vaiduoklis… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Ekaterina Mediči iki pat savo gyvenimo pabaigos išsaugojo įtaką Prancūzijos politiniam gyvenimui. Paeiliui karaliavę Pranciškus II,

Skaitykite toliau..

Imperatorės likimo šešėliai

Elžbietos Austrijietės istorija laikoma ne tik viena iš romantiškiausių pasaulyje, bet ir nepaprastai tragiška. Sisi, kaip artimieji vadino būsimą imperatorę, likimas buvo labai žiaurus. Be autoritetingo vyro pagarbių jausmų, neoficialaus gražiausios Europos karalienės statuso ir visuotinio pripažinimo, buvo ir kita gyvenimo pusė. Uošvės neapykanta ir visiška kontrolė, tragiškos netektys ir nekenčiamas rūmų etiketas atvedė Elžbietą iki nervinio išsekimo. O vėliau gražiosios Sisi laukė dar baisesnis likimas… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Amalija Eugenija Elžbieta Bavarietė gimė Kalėdų išvakarėse, o tai aplinkiniams atrodė geras ženklas. Mergaitės motina, princesė Liudvika Vilhelmina, buvo Bavarijos karaliaus Maksimiliano I duktė, o jos sesuo ištekėjo už Austrijos karaliaus. Princesė užaugo graži, lengvai bendraujanti, mėgstanti keliones. Ji mėgo

Skaitykite toliau..

Nevykėliškos diktatoriaus idėjos fiasko

1943 metų vasara. Vyko Antrasis Pasaulinis karas. Tais metais nutiko lemiami įvykiai – žiauriausi mūšiai Kursko „lanke”. Užnugaryje taip pat įvyko nemažai reikšmingų pokyčių. 1943 m. liepos 16 d. buvo priimtas sovietų sąjungos Liaudies komisarų tarybos nutarimas dėl atskiro berniukų ir mergaičių mokymo. Šalis prarado daugybę vyrų mūšio lauke. Reikėjo ruošti naują kartą. Berniukus – frontui. Mergaites – namų ūkiui. Tai puikiai atspindėjo sovietų imperijos požiūrį į savuosius piliečius: vyrai – būsimai „patrankų mėsai”, moterys – naujų imperijos tarnų gimdymui ir auklėjimui. Taigi, 1943 m. prasidėjo spartus mokyklų reorganizavimas. Per vasaros atostogas didžiosios miestų mokyklos turėjo visiškai pertvarkyti savo veiklą pagal naujus reikalavimus. Kiekviena mokykla – berniukų ar mergaičių –

Skaitykite toliau..

Nojaus laivo žymės Ararato kalne?

Nepaisant daugybės ekspedicijų per daugelį amžių, Nojaus laivas iki šiol nerastas. Nuo Honkongo iki Olandijos pasaulis yra sužavėtas Nojumi ir laivu. Tai nestebina, nes daugelyje kultūrų yra senovės pasakojimų apie potvynį. Nors skiriasi detalėmis, daugelis iš šių pasakojimų atrodo atspindi tikrąją istoriją, aprašytą Pradžios knygos 6–9 skyriuose. Iš visų žinomų „prarastų” reliktų, kurie dar turės būti rasti, Nojaus laivas užima pirmąją vietą daugelio žmonių sąraše. Keletas komandų tęsė tikrojo laivo paieškas. Dauguma jų sutelkė dėmesį į Ararato kalną šiaurės rytų Turkijoje, kur liudytojų parodymai apie medinę konstrukciją kelis šimtmečius kėlė susidomėjimą. Esant tokiam dideliam laivui ir tokiam dideliam susidomėjimui, kodėl jis nebuvo rastas? Galbūt mums reikia dar kartą pažvelgti į

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Istorijos atgarsiai
Redakcija AIDAI.LT

Negyvasis vikingų vanduo

Skandinavų mitologijoje yra įdomi legenda apie tai, kaip vikingai ruošėsi išplaukti į jūrų žygį. Laivas jau buvo pasiruošęs pakelti inkarą.

Skaitykite toliau..
2026-04-12 Komentarų: 0
Likimų vingiai
Redakcija AIDAI.LT

Didysis inkvizitorius

Žmogus, nuo kurio nei vienas negalėjo nieko nuslėpti: Tomas Torkvemada – vyriausiasis Europos inkvizitorius, vienų laikomas nusikaltėlių, kitų – vos ne

Skaitykite toliau..
2026-03-11 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE