Per visą viduramžių laikotarpį kiekviename Europos kampelyje buvo pasakojamos legendos ir pasakojimai apie Šventojo Gralio taurę. Manoma, kad iš jos gėrė Jėzus naktį prieš suėmimą, kai vakarieniavo su savo mokiniais. Po nukryžiavimo Juozapas iš Arimatėjos į šią taurę surinko jo kraują. Žinoma, pasakojimuose teigiama, kad po to taurė įgijo stebuklingų savybių – teikdavo jėgų, gydė ligas ir netgi suteikdavo nemirtingumą. Tolimesnis taurės likimas, savaime suprantama, buvo nežinomas.
Labai keista, bet jau viduramžių pradžioje pasklido gandai, kad taurė turėtų būti Anglijoje. Ir kyla klausimas – ką čia turi bendro Anglija? Jėzus gyveno Jeruzalėje. Ši teorija iš karto buvo pagrįsta mintimis, kad Juozapas daug keliavo, įskaitant ir Britų salas. Visos šios spekuliacijos pasiekė riterių romanų kūrėjus, kurie susiejo pasakojimus apie Gralį su legendomis apie karalių Artūrą. Nuo tada pagrindine Apvaliojo stalo riterių užduotimi tapo Šventojo Gralio paieškos.
