Žmogaus vaiduokliški antrininkai – tikrai stebinantis reiškinys, tuo labiau, kad jie atsiranda tiek savaime, tiek sąmoningai, kažkieno valia…
Daugelis žymių žmonių savo gyvenime susidūrė su vaiduokliškais antrininkais. Pavyzdžiui, rašytojui Markui Tvenui toks susitikimas įvyko, kai jis keliavo po Kanadą. Monrealyje garsaus literato garbei buvo surengtas iškilmingas priėmimas. Šio renginio metu Tvenas pastebėjo savo seną pažįstamą – ponią R., kurios nematė jau apie dvidešimt metų. Tačiau moteris elgėsi šiek tiek keistai. Ji stovėjo gana arti rašytojo tarp kitų svečių ir su jais keitėsi nereikšmingomis trumpomis frazėmis. Prie Tveno ši ponia nepriėjo, net nesivargino jam linktelėti pasisveikinant.
Dar didesnė staigmena rašytoją laukė vakare, kai jis ruošėsi pasirodymui. Tvenui pranešė, kad kažkokia ponia nori su juo susitikti, – ir į kambarį tiesiog įskriejo ta pati ponia R. Rašytoją šiek tiek nustebino tai, kad ji buvo apsirengusi taip pat, kaip ir dieną. Vėliau paaiškėjo, kad moteris nebuvo ne tik priėmime, bet ir pačiame mieste. Vis dėlto, kaip vėliau rašė Markas Tvenas, „aš ją ten mačiau, be jokios abejonės ir visiškai aiškiai”.
