Galbūt vieną-kitą naivesnį pilietį stebina neįtikėtinas faktas, kad prabėgus bemaž ketvirčiui XXI amžiaus nupušęs diktatorius pradėjo didžiulį karą Europoje. Visgi, žinant praeitį rusijos imperijos – tiek carinės, tiek sovietinės, tiek putininės – netenka smarkiai kilsterėti antakius. Nuo pat carinės „ochrankos” (saugumo tarnybos) laikų, rusijoje siautėjo režimui tarnaujančios represinės tarnybos, kurių bene žinomiausia – KGB. Pastarosios pirmtake buvo „geležinio Felikso” – F.Dzeržinskio – vadovauta (v)ČK („Vserosyjskaja črezvyčiajnaja komisija” – „Visos rusijos ypatingoji komisija”, rus.), kruvinu teroru užliejusi rusiją po bolševikinio perversmo 1917-ais. Vėliau ši kraugerė hidra ne sykį keitė pavadinimus, iki tapo KGB („Komitet gosudarstvenoj bezopasnosti” – „Valstybės saugumo komitetas”, rus.), tapusi šiandienės rusijos diktatorius „gyvenimo mokykla”. Stebėtis, kad žmogaus pavidalo padarai, be jokio gailesčio kankinę ir žudę ne tik sovietijos piliečius, bet ir vienas kitą, vargu ar tenka, tad ir nusikalstamo diktatoriaus darbeliai labiau tikėtini, nei stebinantys. Mes gi ketiname papasakoti apie dviejų NKVD vadovavusių išgamų kruviną priešpriešą.
