Šiandienis jaunimas menkai ir težino brežneviniu sovietmečio laikmečiu vykdytą milžinišką Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės statybą. Anuomet nei viena žinių laida ar leidinys neišeidavo be skambiais lozungais pagardintų ditirambų BAM’ui (sutrumpintas magistralės pavadinimas). Šiandieną istorikų ir tyrėjų dėka dienos švieson lenda visai kitas, panegirikos nepadailintas, BAM’o statybos veidas. Apie kai kurias įdomybes ir papasakosime.
Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės statybos prasidėjo 1972 m. pavasarį, po to čia plūstelėjo milžiniškas jaunimo srautas iš visos Sovietų Sąjungos, nes šis statybos projektas buvo paskelbtas „Visos Sąjungos Komsomoliniu sparčiosios statybos projektu“. Visi šie jaunuoliai ir merginos, kurie puolė į rytus, daugiausia ieškodami romantikos, net neįsivaizdavo, kad BAM’o statyba prasidėjo dar ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, pasitelkus „Bamlago“ kalinių jėgas, kurių daugelis čia ir baigė savo žemiškąjį kelią.
Tikriausiai ši geležinkelio magistralė būtų buvusi neišvengiamai nutiesta XX amžiaus pirmojoje pusėje, net jei ir ant kalinių kaulų, tačiau tam sutrukdė 1941 m. prasidėjęs Vokietijos-SSRS karas. Vis dėlto net keleri metai BAM’o statybos tomis nepakeliamomis sąlygomis – šaltyje, badu ir priverstiniu darbu, į kurias buvo įstumti kaliniai – sukėlė siaubingas pasekmes, su kuriomis susidūrė komjaunimo visasąjunginės „amžiaus statybos“ dalyviai.
