1949 m. kovo 25 d. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta apie 95 tūkst. žmonių: 42 tūkst. iš Latvijos, 21 tūkst. iš Estijos, 32 tūkst. iš Lietuvos. Maždaug 72 proc. tremtinių
Dažnas vilnietis pamena, kad Lukiškių aikštėje iki pat 1991-ųjų stypsojo sovietmečio stabo V.Lenino statula, Kudirkos aikštėje buvo paminklas generolui Ivanui Černiachovskiui, o skverelyje prieš Geležinkelio stotį kadaise riogsojo „tautų tėvo“ – kruvino diktatoriaus Josifo Stalino – skulptūra, išdygusi ten 1950-aisiais. Mėgstantys pasiskaityti istorinę literatūrą atras, kad S.Daukanto aikštėje kėpsojo Lietuvoje
Baigė jau griaudėti kanonada, tad galim atsargiai lįsti iš rūsių, ir pasižiūrėti, kokius randus miesto veide paliko 1944-ųjų mūšiai, paveizėti į kovų dalyvius, pasiraitoti rankoves miesto tvarkymui bendromis jėgomis. Keliaudami po Vilnių sovietmečiu, dar ne sykį užklysime į karo audrų ir pokario stygiaus paliktus randus, o norinčius daugiau sužinoti šia tema,
Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) saugomus autentiškus laisvės kovotojų dokumentus galima skirstyti į dvi grupes: konfiskuotus per kratas, paimtus vykdant karines-čekistines operacijas ir tuos, kuriuos patys partizanai paslėpė ar perdavė saugoti patikimiems žmonėms. Pastaruosius, rastus per paieškos ekspedicijas ar atsitiktinai, norisi vadinti pačiomis tikriausiomis „laiko kapsulėmis“: surūdijusiuose bidonuose, metaliniuose konteineriuose, stikliniuose
Ne tik pirmoji meilė, bet ir pirmasis retronuotraukų albumas – mieliausias ir įdomiausias ne vien tuo, kad šviesą išvydo chruščiovinio atlydžio metu, todėl nuotraukos ir įdomios, ir išties meniškos ir nuotaika bei rakursu. Viena bėda: albumo įdėklas – knygutė, kurioje tuomet įprastai buvo surašomos nuotraukose pavaizduotos vietos, įvykiai ir žmonės,
You must be logged in to post a comment.