Category: Istorijos atgarsiai

Tik menkai žinančius istoriją stebina, kad putininė „deržava” gviešiasi svetimų žemių, nes Rusija – tiek carinė, tiek sovietinė, tiek dabartinė – nuolat dairėsi – kur ir ką galėtų nugvelbti. Antai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sovietų imperija anaiptol ne apmalšino savąjį apetitą svetimų šalių aneksavimui. Tad, kurias gi žemes kėsinosi užgrobti

Apie XX a. pabaigos subyrėjusios Jugoslavijos karus girdėjote ar skaitėte daugelis. Byrant didžiajai Jugoslavijai ir tautoms kuriant savo laisvas valstybes, įsiplieskė karai, apėmę Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Slovėniją, vėliau – ir Kosovą. Vienas iš jų – 1991–1995 m. Kroatijos Nepriklausomybės karas. Šie įvykiai yra susiję su Lietuvos Kariuomenės istorija. 1994

Nauja istoriko dr. Gedimino Kasparavičiaus knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“ – pirmas išsamus tyrimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje. Apie svarbų Kauno miesto istorijos tyrimą autorius rašo: „Pirmą kartą nuosekliai pristatomas 1946 m. Kauno ir jo apylinkių istorijos epizodas, sukėlęs daug skausmo ir rūpesčių

1972 m. gruodžio mėnesį JAV misija „Apollo-17“ baigė Žemės palydovo tyrinėjimo programą. Laivo vadas Judžinas Sernanas ir geologas Harisonas Šmitas praleido ant paviršiaus tris dienas: rinko uolienų mėginius, gręžė dirvožemį ir Mėnulio visureigiu nuvažiavo daugiau nei trisdešimt kilometrų. Programa artėjo prie pabaigos, atėjo laikas susipakuoti įrangą ir lipti laiptais į

„Moterų barščina (barin – ponas, rus.)“: kodėl Rusijos dvarininkai nebuvo baudžiami už „pirmosios nakties teisę“? Teisiškai Rusijos imperijoje „pirmosios nakties teisės“ nebuvo. Nė vienas įstatymas nesuteikė dvarininkui teisės praleisti vestuvių naktį su baudžiauninke nuotaka. Vis dėlto šis reiškinys buvo toks plačiai paplitęs, kad tarp žmonių jis įgijo niūrų pavadinimą – „moterų