AIDAI

Vieta, kurioje sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Ar esate kada nors pirkę „talkučkėje”? Nelabai ir žinote, kas čia per viena? Tuomet jūs esate laimingos jaunosios kartos narys. Kartos, kuriai nereikia už turgaus pasislėpusioje parkavimo aikštelėje pirkti padirbtus džinsus iš perpardavinėtojų, anuomet vadintų „spekuliantais”. Na, o mes keliausim į sovietmečio pabaigos turgų, į įsikūrusį anuomet „dzeržinka” vadintoje Kalvarijų gatvėje, ir pasidairysim „deficitų” bei pasidomėsim prekybos turguje ypatumais. Pinigėlius pasislėpkite vietoje, kurioje juos sunkiausiai pasiektų turguje šmirinėjantys ilgapirščiai, ir keliaujam į prekeivių valdas.

Malkų turguje jau esame buvę, turgus Užupyje išnykęs senokai, o štai kiti du didieji turgūs sėkmingai atlaikė prekybcentrių konkurenciją, nes nemaža dalis piliečių išsaugoję šimtametes tradicijas apsipirkti turguje. Berods, teisingai sakoma, kad ir kur būtum nukeliavęs, turguje atrasi tikrąsias tos šalis žmonių mentaliteto savybes. Laikmečiu, kai skanesnis produktas parduotuvėse būdavo kruopščiai paslėptas „savų” pirkėjų ratui, suformuotam „blato” ir „deficito” pagrindais, turgus buvo bene vienintelė vieta, kur sunkiu darbu pelnytus pinigėlius pilietis galėjo išmainyti į skanesnį produktą ar įsigyti daiktą, kurio sovietinėje prekyboje nerastumei su žiburiu. Tad pradžiai žiupsnelis statistikos: Halės turgus, duris atvėręs dar 1904-ais, sovietmečiu vadintas Centriniu, o dab. Kalvarijų gatvėje esantis turgus, kurio paviljonai pastatyti 6-ame dešimtmetyje (nuotraukoje viršuje išvysite šviežutėlius statinius), vadintas „Kolūkiečių” arba „Kolūkine” turgaviete. „Gėlių turgumi” vadinama J.Basanavičaus gatvės turgavietė anuomet oficialiai vadinta „Mažąja kolūkine”, o šalia Antakalnyje pastatytos ligoninės buvęs turgelis pavadinimo neturėjo.

Halės turgui, taip pavadintam dėl statinio statybinės konstrukcijos, jau gerokai virš šimtmečio, o nuotraukoje matome 6-o dešimtmečio vaizdą.

Taigi, kas pasitikdavo į „Kolūkinę” turgavietę atvykusį pirkėją? Triukšmas, nešvara, balos, arbūzais prekiaujantys triukšmingi azerai, užsivožę specifines didžiules kepures su snapeliu, šmirinėjančios romų moteriškės, anuomet vadintos šiek tiek kitaip, drąsiai kviečiantys pirkti prekeiviai, itin specifiniai kvapai ne tik mėsos paviljone (apie žuvies paviljoną patylėsiu, nors apybraiža apie silkės darinėjimą Kūčių stalui turėtų jums pasuponuoti). Turguje galėdavai nusipirkti namudinės gamybos daiktus, kurie valstybinėje prekyboje pasirodydavo trumpam, turėdami „deficito” statusą. Antai, turguje nusipirkau erdvų narvelį augintam jūrų paršiukui, nes tokį įsigyti garsiojoje „Gamta. Medžioklė. Žūklė” (netoliese Žaliojo tilto, Vilniaus g. 4) šansų nebuvo. Turgus gelbėdavo dažną gamtos mylėtoją, nes jame galėjai įsigyti ir paukščiukų, ir keturkojį draugą, nemažai šuniukų ar kačiukų parduodavo juos pasigavę girtuoklėliai. Įvairiausi rankų darbo gaminiai ūkiui, pradedant pintinėmis bei auksarankių žiestais dailiais indais, ir baigiant inkilėliais. Produktų pasirinkimas plačiausias, o paslaugūs vaisių pardavėjai mikliai atpjaudavo obuolio gabaliuką paragavimui: ech, skanu!

Naujaisiais „Kolūkinės” turgavietės paviljonais labai didžiuotasi, tad jų nuotraukos pakliuvę į dažną 6-7 dešimtmečių leidinį apie Vilnių.

Kitoje „Kolūkinės” turgavietės pusėje, jau už tvoros, vykdavo kiek kitokia prekyba, nes ir prekių specifika čia buvo savita – buvo parduodamos „deficitinės” radijo detalės ir kiti daiktai, nušvilpti – anuomet sakyta „išnešti” – iš pramonės įmonių. Prekyba vyko vadinamojoje „talkučkėje” kuri sovietmečio pabaigoje smarkiai išplėtė asortimentą, nes imta prekiauti ir iš užsienio atbogintomis prekėmis, ir meistriškais garsių firmų drabužių padirbiniais. Na, bet mes dar pasisukiosime pačioje turgavietėje, užsuksime ir į mėsos paviljoną, nes ketinu jums papasakoti, kaip anuomet – o labai tikėtina, kad ir iki šiol – prekeiviai tą „gerbiamą” pirkėją kvailindavo ir apvaginėdavo. Beje, turguose visuomet šmirinėdavo kišenvagių gaujos, kitos tokių veikėjų šutvės „dirbdavo” į turgų vežusiuose troleibusuose, ypač – „penktuke”, kuriuo į „Kolūkinę” turgavietę važiuodavo iš stočių atvykėliai.

Norite matyti visą turinį?
Prenumerata 1 eur / mėn.

Parašykite komentarą

Scroll to Top

SUSISIEKITE