Žinome, mylime ir didžiuojamės savuoju gintaro muziejumi Tiškevičių rūmuose Palangoje, nors jo eksponatai ir surinkti mūsų tėvų bei senelių gūdžiuoju sovietmečiu, tačiau patikėkite, kad palangiškė ekspozicija gerokai kuklesnė už demonstruojamą buvusiame Rytprūsių mieste Dancige, dabar lenkų Gdansku pavadintame. Beje, lenkiškojo muziejaus pastate jau buvome, lankydami teutonų riterių kadaise globotą didįjį Dancigo malūną, prikeltą iš griuvėsių po Antrojo pasaulinio karo. Kurį laiką gintaro ekspozicija glaudėsi buvusiame Dancigo kalėjimo pastate, kurį apžiūrėjome visai nesenai, o prieš keletą metų persikėlė į itin moderniai įrengtą didžiojo malūno pastatą. Sužavėjo ir kalėjime esantis dokumentinis pasakojimas apie Dancigo, o dabar Gdansko, prikėlimą iš pelenų darbščių lenkų restauratorių rankų dėka, tačiau gintaro muziejus tiesiog pakeri sumania ultra modernaus eksponavimo ir senųjų malūno formų deriniu. Vos įėjęs, užverti galvą į kažin kur aukštai esančius stogo kontūrus, akis žavi subilus ir neįkyrus apšvietimas, racionalus gintarinių grožybių išdėstymas, esama čia ir galimybės saugiai palikti daiktus, drėgnų skėčių laukia jiems skirti stovai, o štai sanmazgų aiškiai mažoka – prie jų rikiuojasi nemažos eilutės, kaip, beje, ir prie bilietų kasos. Įspūdžius galėčiau pasakoti ilgokai, bet verčiau daugiau parodysiu matytų vaizdų, tikėdamasis ir jus paraginti vienos Gdansko įžymybių aplankymui.
Pradžioje trumpai prisiminkim muziejaus istoriją. 2000 m. vasario mėn. miesto valdybos sprendimu Gintaro muziejus buvo įsteigtas kaip Gdansko miesto istorinio muziejaus (dabar – Gdansko muziejus) filialas. Kolekcija pradėta kaupti nuo nulio. Tuomet muziejui buvo pritaikyti visi kalėjimo bokšto aukštai. 2006 m. birželį Gintaro muziejus iškilmingai atidarė savo veiklą, jo ekspozicinis plotas siekė puspenkto šimto kvadratinių metrų. Muziejaus rinkinį sudarė (iki 2012 m. buvusi kolekcija) bemaž du tūkstančiai natūralaus gintaro pavyzdžių (įskaitant organinius inkliuzus gintare, pavyzdžiui, gekoną, paukščio sparnelį, solfugą), ir kone septyni šimtai šiuolaikinių meno kūrinių bei gintaro dirbinių, t.t. septyni antikvariniai gintaro objektai.
Ekspozicija sukurta taip, kad skirtinguose aukštuose gintaras būtų pristatomas įvairiais aspektais. Čia galima susipažinti su gintaro istorija, gintaro amato istorija ir gintaro prekybos keliais, gintaro tradicijomis gydyme, jo naudojimu kaip magiškojo akmens, mokslinių tyrimų medžiaga ir menine medžiaga. Tradicinius pristatymo metodus papildo multimedijos priemonės specialiai sukurtose nišose kiekvienoje ekspozicijos salėje. Muziejuje veikia trys skyriai: gamtos istorijos, senovės meno ir šiuolaikinio meno. 2021 m. persikėlęs muziejus turi daug didesnį ekspozicinį plotą – visą tūkstantį kvadratinių metrų – nei ankstesnėje vietoje. Parodų salės suskirstytos į du skyrius: gamtos istorijos skyrių (pirmasis aukštas), kuriame, be kita ko, pasakojama apie gintaro istoriją, jo gavybą, gamybą ir savybes bei inkliuzus, ir meno skyrių (antrasis aukštas), kuriame pristatomas gintaro panaudojimas įvairiose istorinėse epochose, įskaitant šiuolaikinį jo panaudojimą mene. Be to, didžiajame malūne įrengtos edukacinės patalpos, susitikimų vieta ir didžiausia Šiaurės Lenkijoje muziejinė parduotuvė, kurioje, be kita ko, prekiaujama gintaro gaminiais.
Pirmajame aukšte lankytojai gali susipažinti su Didžiojo malūno ir gintaro istorija. Ekspozicijoje taip pat galima rasti atsakymus į pagrindinius klausimus, pavyzdžiui, iš ko gaminamas gintaras, kaip jis atsirado ir kas buvo gintaro miškas. Lentelėse ir nuotraukose lankytojai pamatys buvusius gintaro žvejus, gintaro darbininkus ir šiuolaikinius gintaro gavybos ir apdirbimo pramoniniu mastu būdus. Pirmajame parodos aukšte taip pat eksponuojami augalų inkliuzai ir natūralių gintaro formų kolekcija. Tarp eksponatų – į gintarą įterptos lapų, spurgų, žievės ar spyglių dalys. Vienoje iš vitrinų taip pat galima pasigrožėti vieninteliu Lenkijoje driežo inkliuzu. Mumifikuotas driežas yra 40 mln. metų senumo gintaro grynuolyje.
Antrajame Gintaro muziejaus aukšte įrengta archeologinė ekspozicija ir eksponatai, atskleidžiantys gintaro panaudojimą kultūroje ir mene. Čia rasite Baltijos gintaro panaudojimą nuo seniausių laikų. Vitrinose lankytojai išvys labai senus, kelių šimtų metų senumo daiktus, pavyzdžiui, saulės amuletus ar gyvūnų figūrėles. Tarp viduramžių daiktų yra stalo įrankių, dėžučių, taip pat devocionalijų ir religinio meno kūrinių. Šiam laikotarpiui priskiriamos šventųjų ir Jėzaus Kristaus figūrėlės. Kalbant apie kasdienius daiktus, parodoje taip pat eksponuojama 1724 m. Gdansko barokinės spintos tipo spintelė. Ją pagamino Gdansko meistras Johanas Georgas Zernebachas.
Kita gintaro dirbinių grupė – tai Gdansko amatininkų gaminiai. Lankytojai gali pasigrožėti iš gintaro, dažnai su sidabro priedais, pagamintais dirbiniais, įskaitant papuošalus, skrynias, altorių, medalionus, stalo įrankius ir ąsočius. Antrajame aukšte taip pat saugomas vertingiausias eksponatas – Michaelio Redlino gintarinės šachmatų figūros, vienas iš keturių pasaulyje esančių rinkinių. Dviejų aukštų nuolatinę ekspoziciją apžiūrėti užtrunka nuo pusantros iki dviejų valandų. Pastate taip pat yra laikinoji parodų salė, kurią aplankyti užtrunka vos kelias minutes.
Dancigas (dab. Gdanskas) nuo seno siejamas su gintaru, kuris iš čia buvo eksportuojamas į visą pasaulį. Gintaro muziejus Gdanske yra vienas svarbiausių muziejų, skirtų šiai unikaliai ir gražiai medžiagai, kuri laikoma Lenkijos pajūrio lobiu. Įstaigoje pasakojama gintaro istorija nuo priešistorinių laikų iki šių dienų. Šis muziejus – vieta ne tik juvelyrikos mėgėjams, bet ir žmonėms, norintiems pagilinti žinias apie gintaro istoriją, jo gavybos ir apdirbimo būdus. Muziejuje taip pat rengiama daugybė seminarų, kuriuose galima išmokti juvelyrinių dirbinių iš gintaro gamybos technikos. Daugybę lankytojų sukviečia klasikinės muzikos koncertai ir vaidinimai, patogiai stebimi iš visų trijų muziejaus ekspozicijos aukštų.
Muziejuje saugomas vienas itin vertingas eksponatas – Gierlovskos driežo inkliuzas – vienintelis driežo inkliuzas Lenkijoje bemaž 40 milijonų metų senumo gintaro grynuolis, kurio viduje yra mumifikuotas driežas. Jis unikalus – tai antrasis Baltijos gintare rastas driežas, pirmąjį 1875 m. rado Ričardas Klebsas. Antrasis inkliuzas buvo rastas 1997 m. Gdansko Stogų paplūdimyje (gintarą rado Gabriela Gierlovska, kuriai ir priklauso egzemplioriaus pavadinimas, o muziejui jį padovanojo Leopoldo Kronenbergo bankininkystės fondas. Grynuolyje taip pat yra augalų detrito ir ąžuolo dalių. Remiantis šiais požymiais inkliuzas ir identifikuotas. Tyrimai parodė, kad tai jaunas driežas. Driežo baltišką kilmę liudija pieniškai baltas jo kojų apvalkalas.
Na, o dabar kviečiu istorijos, kultūros ir meno mėgėjus pasigrožėti muziejaus vertybėmis, o kitus raginu skirti tam – ir ne vien tam – porą eurų.
