Jūsų atmintis išties puiki: taip, jau esame dusyk lankęsi įspūdingoje Švč. Trejybės bažnyčioje Krokuvoje, kurią meistriški lenkų restauratoriai sugebėjo kaip feniksą prikelti po smarkaus gaisro. Lankantis viduramžiškoje šventovėje antrąkart, žadėjau, kad praversim ir daigelį amžių menančio dominikonų vienuolyno duris, tad savąjį pažadą tesiu, ir kviečiu jus – bet pirmiausia prenumeratorius – keliauti kartu į tolimą Karalių miesto praeitį. Dominikonų vienuolių pėdsakus nesunkiai rasime Vilniuje, apsilankę galingoje Šv. Dvasios bažnyčioje, tik vienuolyno ten senai nebėra, o Švč. Kryžiaus atradimo bažnyčia vilniškėje Jeruzalėje, dažnai vadinama tiesiog Kalvarijų bažnyčia, kaimynystėje vienuolyną turi. Esu sulaukęs jūsiškių raginimų surengti išvyką į gamtos apsuptyje esantį Kalvarijų kryžiaus kelią – tokiame pasivaikščiojime dalyvausit jau netrukus, tuomet daugiau kalbėsimės apie Vilniaus dominikonus – o dabar sugrįžtame Krokuvon.
Dominikonai į Krokuvą atvyko 1222 m. tuometinio Krokuvos vyskupo Iwo Odrowąż pastangomis. Tiesioginis Lenkijos dominikonų provincijos įkūrėjas yra šventasis Jacekas Odrowążas (1176-1257), vienuolio abitą gavęs iš šventojo tėvo Dominyko rankų. Nuo pat įsikūrimo Krokuvoje pradžios broliai dominikonai savo gyvenimo, liturgijos, Dievo žodžio skelbimo ir studijų pavyzdžiais yra neatsiejama šio miesto istorijos dalis. Šiandieną vienuolyne gyvena per 100 brolių, iš kurių per 70 teologiją studijuojančių brolių ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Ukrainos, Baltarusijos, Vengrijos. Vienuolyne, be kitų, yra: Bečkos akademinė tarnyba, Przystań jaunimo ministerija, Dominikonų liturgijos centras, Dominikonų informacijos centras apie sektas ir naujus religinius judėjimus ir įvairios kitos ministerijos bei institucijos. Tai taip pat įvairių Krokuvos bendruomenių susitikimų vieta; kultūros skatinimo vieta, pasireiškianti knygų akcijos, koncertų, parodų ir įvairių diskusijų organizavimu.
XVI amžiaus vienuolyne yra keturi erdvūs koridoriai, sudarantys uždarą keturkampį su terasa viduryje. Tai paskutinė brolių ir su ordinu susijusių žmonių poilsio vieta, todėl ant sienų yra daugybė epitafijų ir atminimo lentų, taip pat lenkų dominikonų, vyskupų XIII–XV a., portretai ir paveikslai, kuriuose vaizduojamos įvairios ordino istorijos legendos. Rytiniame vienuolyno sparne rasim įėjimą į kapitulos namus su gotikiniu XIV a. portalu. Per atriumą patenkame į seniausios vienuolyno dalies valgyklą, pastatytą XII a. Šis romaninis pastatas iš pradžių buvo vienuolyno bažnyčia. Interjerą puošia Nukryžiuoto Kristaus polichromija, taip pat Dollabelos paveikslai, tarp jų: Duonos padalijimas, Jėzaus svetingumas Mortai ir Marijai, stebuklingas žuvų laimikis. Po valgykla yra XI–XII amžių sandūros romaninė kripta, kurioje vyksta įvairūs ganytojų susirinkimai.
Šventosios Trejybės bazilika ribojasi su vienu iš trijų didžiulio dominikonų vienuolyno korpusų, besitęsiančio į šiaurę. Į XIV amžiaus vienuolyną galima patekti tiek iš kairiojo bažnyčios praėjimo, tiek per vienuolyno vartus Stolarska gatvėje. Erdviame vienuolyne eksponuojami istoriniai paveikslai, kuriuose pavaizduoti stebuklai, susiję su Juodaisiais broliais, ir dominikonų ordino istorijos scenos, taip pat dominikonų vienuolių, lenkų vyskupų XIII, XIV ir XV a., portretai. Daugelį dešimtmečių dominikonų vienuolynas ir bazilika ypač populiarūs tarp Krokuvos studentų, kurie čia randa dvasinio vadovavimo, intelektualinio bendravimo ir vietos, kur galima užsiimti įvairia savanoryste.
Verti vienuolyno duris ir eiti grožėtis įdomybėmis kviečiu AIDŲ prenumeratorius, o kitus raginu nepagailėti poros eurų akiračiui plėsti.
