Laikas bėga sparčiai, ir praėjo jau keturi dešimtmečiai nuo 1985-ųjų, kuriais sovietų imperijos vairą perėmė tauškalius Michailas Gorbačiovas. Užkopęs valdžios olimpan, šis veikėjas vargiai nutuokė, kad, rodos, nesugriaunamam tautų kalėjimui gyvuoti buvo likę vos keli metai. Ekonomines problemas Gorbačiovas bandė užtušuoti jo inicijuota „perestroika” („pertvarka”, rus.), „glastnost” („viešumu”, rus.), „uskorenije” („greitėjimu”, rus.), „pliuralizm” („nuomonių įvairove”) ir kitais populistiniais lozungais. Beje, kalbant apie užtušavimą (arba retušavimą), verta prisiminti, kad sovietijoje nebuvo nieko įprasto, jei represuoto žmogaus veidas būdavo ištrinamas iš kolektyvinių nuotraukų: stalininio teroro metais iš tokių fotografijų mikliai „dingdavo” tai vieno, tai kito sušaudyto NKVD vaduko ar lagerin išsiųsto politinio veikėjo veidai. Tiesa, yra nutikęs ir kitokio pobūdžio atsitikimas: iš oficiozinės nuotraukos veidas ne ištrintas buvo, o atsirado antras, ir net ne veidas, o visa galva. Tai įvyko Gorbačiovui esant valdžioje tik antrą mėnesį, ir kai kam kainavo daug nervų… (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
