Pamenate mūsiškį apsilankymą Etnografinėje saugykloje Istorijų namuose? Tąkart pamatėme tik mažą dalį ten saugomų tautodailės stebuklų – verpstes, prieverpstes, rankšluostines, laikdrodines – kurių galėtume rasti ir Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (įkurtas 1966-ais, atidarytas 1974-ais) ar Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose (įkurtas 1967-ais, atidarytas 1982-ais), o Arklio muziejuje esanti Audimo ir audinių ekspozicija gal kiek mažiau žinoma, tačiau stebinanti gausumu. Spėję apibėgti vos keletą įdomybių Anykščiuose, dardėjome keletą kilometrų į Niūronis, kur ir įsikūręs daugelį amžių buvusio svarbiausiu lietuvio pagalbininku muziejus: įsteigtas 1977-ais, atidarytas 1978-ais, vėliau ne kartą praplėstas, gausintas, atnaujintas. Neatsitiktinai liaudies buitį atspindintys muziejai kurti sovietmečiu: kabindamiesi už lietuviško žodžio, dainos, buities, režimo pamintos istorijos, lietuvaičiai atkakliai kovėsi su Lietuvos praeities menkinimu ir šliaužiančia rusifikacija, stūmusia gimtąją mūsų kalbą kampan. Paradoksalu, bet šiandieną domėjimasis lietuviškos buities praeitimi gerokai sumenkęs – gal išponėjome ar „suanglėjome” (anglių neturiu omeny)? Kaip ten bebūtų, visus, kam miela mūsų bočių būtis, kviečiu į rūpestingai prižiūrėtą Audinių ekspoziciją Arklio muziejuje Niūronyse.
Kaip ir dažname muziejuje, įspūdžiai lieka visai kiti, jei eksponatus aprodo ir istoriją primena gidas. Mums pasisekė, nes turėjome sumanią vedlę į audimo praeitį, tad ir daugelis kadaise naudotų įtaisų neatrodė visiškai nesuprantami ar egzotiniai. Tiesa, ekspozicijai, mano supratimu, neprošal būtų atsinaujinti, įdiegti išmaniuosius, įtraukiančius edukacinius įrenginius, kad lankytojas pats galėtų daugiau sužinoti, be gido pagalbos. Prieš leisdamiesi apžiūrinėti Arklio muziejaus turimas įdomybes, trumpai prisiminkim audimo Lietuvoje istoriją. Mūsų šalyje nuo senovės austi ir balti, ir spalvoti audiniai, tad jau II-IV amžių kapuose randami vilnoniai, kanapiniai ir lininiai audiniai, dvinyčio ir trinyčio audimų, o nuo IX-XII amžių jau ir keturnyčiai. Pradžioje austa vertikaliomis, nuo XIII amžiaus horizontaliomis staklėmis, o XIX–XX amžiuose imta austi pusrėmėmis ar viso rėmo mechaninėmis staklėmis. Metmenims ir ataudams gijos ruoštos taip: iš priverptų ričių siūlai buvo nuvejami ant lanksčio, o išbalintos ar nudažytos sruogos vytuvais pervejamos ant krijelio (reketuko), o nuo jo – ant judančių mestuvų. Pastaruosius vietoj sieninių mestuvų imta naudoti XIX amžiaus pradžioj. Metmenys į stakles buvo riečiami trise: vienas laikydavo nuo mestuvų nuimtą pynę, o kiti du riesdavo. Vėliau į stakles kabintos nytys ir į jas verti metmenys. Suvėrus į nytis, buvo veriama į skietą. Baigus vėrimą, skietas buvo įstatomas į mintuvus ir rišamos pakojos. Siūlai ataudams nuo vytuvų buvo nuvejami į šeivas, o šios dedamos į šaudyklę.
XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoj pusėj audiniai patalynei, drabužiams, rankšluosčiams, staltiesėms austi paprastuoju drobiniu pynimu – ruoželiu, tik rečiau statiniu (atlasu), daugianyčiu arba diminiu pynimais per ketverias ar aštuonerias, ar dar daugiau nyčių. Vietomis diminiu pynimu austa servetinio audinio pavyzdžiu. Ripsų raštais dažniausiai marginta lovatieses. Rinktiniais raštais, dvejomis arba ketveriomis nytimis austi užtiesalai, takeliai, staltiesės, juostos, lovatiesės, puošti rankšluosčiai ir drabužiai. Dugnas austas drobiniu pynimu, rašto siūlus keliant viršun arba nuleidžiant apačion. Raštą buvo išgaunamas iš metmenų arba ataudų. Panašūs raštai buvo išaudžiami kaišytiniu būdu. Tokie audiniai turėjo vieną gerąją pusę, tad iš jų daryta gūnias, lovatieses, kilimėlius, prijuostes, takelius. Vadovautasi ankstesnių kartų tekstilės pavyzdžiais, bet kurti ir nauji raštai. Buvo perimamos dvarų manufaktūrų, audimo mokyklų bei cechų patirtys. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje įsteigta audimo mokykla ir imtos rengti parodos. Tautodailės tradicijos tarpukariu puoselėtos Žemės ūkio rūmų. Profesionalaus amato svarba ilgainiui augo, audėjai tobulino senąsias audimo tradicijas. Sovietmečiu Panevėžyje keliskart surengtos audėjų dienos. Liaudiška audimo technika bei būdai ir šiandieną naudojami tautodailėje.
Iš arčiau dairytis į Audimo ekspozicijos Arklio muziejuje įdomybes kviečiu prenumeratorius, o kitus raginu skirti porą eurų pažinimo malonumui.
