Mūsų palydovas apsirengęs išties dabitiškai, vadovaujantis geriausiais mados standartais: dėvi dvieilį uždarą, aukštu kaklu, siekiantį klubus surdutą, po juo vilki trumpą liemenę, o viršutiniai puošeivos rūbai – ilgas apsiaustas su klostėmis nugaroje ir pelerina, raukiniais gulantys vienas ant kito. Nesu tikras, ar bus patogu taip apsirengus kartu su mumis ropštis į statų Neries kranto šlaitą, tačiau be dabitos mes šįkart neapsieisim, nes kelionę į Karoliniškių praeitį bei dabartį pradėsim nuo šio veikėjo pasakojimų. Nusiėmęs plačiabrylį galvos apdangalą, mūsų palydovas imasi pasakoti: „Prie malūno, perėjus tiltelį, teks ropštis į statų kalną, kurio viršūnėje stovi mūrinis namukas, o dar toliau – karčema šalia kelio. Vos prieš porą metų čia ošė dabar jau praretėjęs, dėl to gerokai netekęs žavesio miškas, bet eikime gilyn į mišką, į kairę nuo mūrinio namelio, dar medžiais apžėlusio šlaito link, ir mūsų žvilgsnis aprėps pasakiškai žavią ir plačią apylinkę. Iš gražių vaizdų, kurie atsiveria nuo Vilnių supančių kalnų – Šeškinės, Baufalo, Pilies, Bekešo ir kitų – patys didingiausi, kaip mums atrodo, yra du, kaip tik nuo šio, apie kurį dabar kalbame, ir nuo Pacų kalno, apie kurį papasakosime vėliau. Čia, apačioje, pro tankius miško medžius mėlynuoja Neries vandenys, kitapus jos miškas, regis, susilieja su horizontu, dešinėje, tarp miško ir nuogų kalnų, stūkso niūrūs Vingio griuvėsiai, kairėje bažnyčių bokštai ir miesto namai susijungia į nuostabią įvairialypę visumą, o žengus dar kelis žingsnius kairėn, pro medžių tankmę matyti Šeškinės kalnas, Justiniškių dvarelis, o tiesiai tolumoje tarsi permatomi švyti Kalvarijų bokštai ir Verkių rūmai. Beje, ten toksai stebėjimo taškas yra vienui vienas, ir reikia mokėti jį rasti. Bet koks žavus, nejučiomis verčiąs susimastyti ir prisiminti tas bokštų ir griuvėsių vaizdas. Ši vietovė vadinama Karoliniškėmis.“
Nejučia ir man kyla noras įsiterpti į tokį įdomų pasakojimą, norint blykstelėti savąja erudicija (visgi gido pažymėjimas – kišenėje): „Esu girdėjęs, kad senieji Karoliniškių gyventojai pasakoję, jog jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvareli paveldėtojos Karolinos vardu – „Karolinka“, na, o kalbininkas Jonas Jurkštas šį vietovardį kildina iš XIX amžiuje veikusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje būta dvaro, o XIX amžiaus pradžioje stovėjo jūsų, garbusis pone, paminėta „Karčma Karolinov“, kuomet pačiame kaimelyje tebuvo tik trys sodybos, netoliese jų pūpsojo kelios Šaltūnų kaimo sodybos. Berods, antroje XIX amžiaus pusėje šioje vietovėje veikė plytinė dar yra žinoma, kad 1866-ais metais „Karolinkos“ karčemoje ir plytinėje gyveno šeši gyventojai: penki katalikai ir vienas stačiatikis, gi 1931-ais metais Karolinkos palivarke gyvens jau trisdešimt vienas žmogus.“
Ką gi, dėkodami už įdomų pasakojimą, nukeliame kepures prieš garbųjį poną Adomą Honorį Kirkorą, nusivedusį mus į Karoliniškių praeitį XIX amžiaus šeštame dešimtmetyje, o ką gi mums paporins jau laukiantys vedliai Adomas ir Juozas, palydėsiantys mūsiškį būrį į tarpukario laikus: „Eidami iš Vilniaus į vakarus, už Žvėryno priemiesčio išeisime į kelią, einantį į Pilelę (lenk. Zameczek). Už miesto prasideda kalnuota Karolinkos vieta. Iš čia matosi žavingas Vilniaus miesto reginys. Pasakojama, kad kitados čia, kalnuose, būta plėšikų, kuriems vadovavusi moteris. Jie užpuldavę ir apiplėšdavę važiuojančius miestan žmones. Kalnuose esą ir daug brangenybių užkasta.“ Berods, mieli palydovai pasirodė esą smarkiai romantiškos asmenybės, nes bent jau aš labai vargiai patikėsiu tokiomis „legendomis“ apie užkastas brangenybes, bet mūsiškės demokratijos sąlygomis kiekvienas turi teisę porinti savąją „versiją“.
Netrukdamas, ima pasakoti septintojo dešimtmečio vedlys: „…Užmiestyje matyti plačios ir gilios daubos, apaugusios krūmais, medžiais ir neseniai pasodintu atžalynu, jaunomis pušelaitėmis. Už lomos kairėje – Karoliniškės tarybinis ūkis, grūdų selekcijos stotis, dešiniau – Viršuliškio kaimas, žemės ūkio technikumo laukai ir aptverti naujų sodų plotai.“ Pasakotoją netrunka papildyti mūsiškis palydovas, nusivesiantis į XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžią: „Tuoj už Viršuliškių žaliuoja vaizdinga panerio šlaitų-kalvų virtinė – Karoliniškės. Šias šaltiniais čiurlenančias kalvas nuo seno pamėgo vilniečiai, jų svečiai. Užkopkime ant pietinio kalno. Nuo vadinamojo Ąžuolų tako smagu pasigrožėti sostinės panorama, naujų gamyklų, gyenamųjų namų korpusais, aukštai iškilusių statybinių kranų strėlių raizginiu. Kaip ant delno matyti papėdėje tekanti Neris, už jos – lieknomis pušimis besipuikuojantis Vingio parkas, naujosios estrados „kepurė“.
Kiek atgavęs kvapą, mūsų palydovas tęsia ekskursiją į beįsibėgėjantį septintąjį dešimtmetį: „Karoliniškių kalvos įdomios geologine praeitimi, reta augalija bei gyvūnija. Čia auga ilgagalvis dobilas, kurį labai sunku pamatyti kitose respublikos vietose, kalninė jonažolė, balandinė žvaigždūnė, žirnialapis vikis, šiaudenis ir kiti augalai. Netrūksta ir paukščių-giesmininkų, kuriems 1960-ais metais Gamtos apsaugos komitetas čia pakabino apie 200-us inkilų. Namaža paukščių suka lizdus ir inkiluose, kuriuos įrengė sostinės moksleiviai. Karoliniškės, kaip ir kiti Vilnių supantys pušynai bei kalvos, paskelbtos landšaftiniu draustiniu.“ Spaudžiame rankas maloniems vedliams po Karoliniškių praeitį, ir kviečiamės palydovą, nusivesiantį mus į gyvenamojo rajono atsiradimo Karoliniškėse laikus.
Maloniai sutikęs pakeliauti su mumis Karoliniškių istorijon, gerbiamas Antanas imasi pasakoti: „Į šiaurę nuo Lazdynų 1971-1976 metais išaugo Karoliniškės. Penkiuose Karoliniškių mikrorajonuose, išsidėsčiusiuose abipus Kosmonautų (dabar – Laisvės) prospekto, pastatyta 11,5 tūkstančio butų, kuriuose įsikūrė per 45 tūkstančius gyventojų. Rajone veikia trys buitinio aptarnavimo ir prekybos centrai („Vaivorykštė“, „Merkurijus“ ir „Saturnas“), didelės maisto produktų parduotuvė „Kometa“ penkios vidurinės mokyklos, vienuolika vaikų lopšelių-darželių, viena didžiausių mieste poliklinika, stomatologijos poliklinika. Trumpai atsikvėpęs ir gurkštelėjęs „Šaltuko“, mūsiškis palydovas tęsia: „Karoliniškės yra apie 170 metrų virš jūros lygio iškilusioje plokštikalnėje. Iš dviejų pusių rajoną supa dideli gražaus miško plotai: iš rytų stačiuose dešiniojo Neries kranto šlaituose – Karoliniškių landšaftinis draustinis (148 ha), o iš priešingos pusės – jaunais pušynais apaugęs Sudervėlės upelio slėnis. Karoliniškių gyvenamojo rajono kūrėjai – architektas Kazimiero Balėno ir jo žmona, architektė Genovaitė balėnienė, ieškojo vietovės gamtines sąlygas atitinkančio architektūrinio sprendimo, leidžiančio išsaugoti reto grožio Neries ir Sudervėlės slėnių landšaftą. Atsisakyta statyti 16 ir dar aukštesnius namus, o 15-aukščiai namai buvo grupuojami rajono centre, arčiau Kosmonautų prospekto. Į rajono pakraščius pastatai žemėja iki 5-aukščių gyvenamųjų namų ir 2-3 aukštų mokyklų bei vaikų lopšelių-darželių pastatų. Tai suteikė rajonui daugiau išraiškingumo bei plastiškumo.“
Paprašytas papasakoti apie įdomiausią Karoliniškių inžinerinį statinį – televizijos bokštą – Vilniaus žinovas Antanas tęsia savąjį pasakojimą: „Svarbiausias Karoliniškių akcentas yra 1976-1980 metais pastatytas Vilniaus radijo ir televizijos perdavimo stoties bokštas. Kol kas (esame 1988-uose metuose) tai aukščiausias statinys visame Pabaltijyje. Bokštą pastatė „Vilniaus statybos“ tresto 2-oji statybos valdyba, padedama kitų šalies miestų specialistų. Bokštą sudaro į viršų plonėjantis 190 metrų aukščio monolitinis gelžbetonio liemuo, ir ant jo iškelta 136,5 metro aukščio bei 220 tonų svorio plieninė smailė su antenomis. Ties pagrindu bokštą juosia cilindrinės formos triaukštis techninių tarnybų pastatas. 165 metrų aukštyje iš 16 gelžbetoninių segmentų, kurių kiekvienas sveria 25 tonas, sumontuotas taurės formos anstatas. 32 metrų skersmens pirmame jo aukšte įrengta kavinė „Paukščių takas“ ir aplink savo ašį besisukanti apžvalgos aikštelė“. Nuoširdžiai padėkojus gerbiamam Antanui, toliau keliausim vadovaudamiesi savo galva.
Mūsiškių vedlių pasakojimus norėčiau papildyti keletu detalių: Vilniaus televizijos bokšto architektas Vladimiras Obydovas, inžinieriai Davidas Basiladzė ir Davidas Dortmanas, statinys yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių Rytų Europoje, o sveria televizijos bokštas (su pamatu) net 25 tūkstančius tonų. Rytinėje Karoliniškių dalyje yra Neries skardyje esanti Plikakalnio atodanga – geologinis paminklas: čia 1960-ais metais buvo įsteigtas Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomi raiškūs eroziniai raguvynai, Neries slėnyje vešintys reti augalai. 1972 m. vasarą Karoliniškių parko augalai buvo inventorizuoti, o nesenai įrengtuose stenduose pateikti saugomos teritorijos retesnių augalų vaizdai. Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje nutiesti Kalnų keterų, Miško pakraščio, Plikakalnio, Raguvų dugnų ir Upės slėnio takai. Vakarinę Karoliniškių mikrorajono dalį juosia pušynais apaugęs Sudervėlės upelio slėnis kuriame 1986-ais metais įkurtas „Pasakų parkas“, papuoštas tautodailininkų bei Vilniaus dailės akademijos studentų sukurtos skulptūromis, simbolizuojančiomis pasakų bei mitologinius personažus.
Visoje Lietuvoje žinomas vilniškių Karoliniškių rajonas – viena svarbiausių herojiškų ir tragiškų sausio 13-osios įvykių vietų, kurios aštuonios gatvės pervadintos prie televizijos bokšto žuvusių jo gynėjų pavardėmis: Sudervės gatvė pavadinta Vido Maciulevičiaus vardu, Perkūno – Virginijaus Druskio, Viesulo – Rolando Jankausko, Žaibo – Dariaus Gerbutavičiaus, Karoliniškių – Algimanto Petro Kavoliuko, Mėnulio – Vytauto Vaitkaus, Vairo – Apolinaro Juozo Povilaičio, Žvaigždžių – Loretos Asanavičiūtės, Karoliniškių (gatvės dalis) – Igno Šimulionio, o dalis Sudervės gatvės pavadinta Sausio 13-osios pavadinimu. Taigi, po 1991-ųjų sausio 13-osios pasikeitė daugumos rajono gatvių pavadinimai. Na, Karoliniškėse dar lankysimės ir sužinosime apie jas daugiau faktų bei įdomybių – netrukus užsuksim pas manąją giminaitę Stefaniją, gyvenančią Loretos Asanavičiūtės (buv. Žvaigždžių) gatvės name jau pusę amžiaus, o prieš porą dienų atšventusią dailų 88-ąjį gimtadienį. Iki pasimatymo, karoliniškiečiai!
(Pakeliauti Karoliniškių praeityje mums talkino AIDAI.LT archyvo nuotraukos.)
Turite prisijungti norint komentuoti.