Cezaris buvo nužudytas 44 m. pr. m. e. kovo „idus’e”. Romoje šiuo žodžiu buvo vadinama mėnesio vidurys (idus – „padalijimas“). Kovo mėnesį tai buvo 15-a diena. Jau kovo 17 d. senatas susirinko į posėdį: reikėjo nuspręsti žudikų likimą – ar laikyti Cezarį tironu, ar pripažinti jį teisėtu valdovu.
Pasirinkimas buvo žiaurus: jei diktatorius būtų oficialiai paskelbtas tironu, jo šalininkai taptų piktadario bendrininkais, o sąmokslininkai – herojais. Bet jei Cezaris būtų pripažintas teisėtu valdovu, žudikai taptų nusikaltėliais. Buvo netgi tokių, kurie siūlė „viską nutildyti“, apsimetant, kad tragedija visai neįvyko. Bet kompromisas pasirodė neįmanomas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
