Ar pasaulis taip aktyviai domėtųsi žydų tautos istorija, kultūra, menu, religija, iškiliais žmonėmis ir jų darbais, jei ne šiurpus holokaustas Antrojo pasaulinio metais? Drįsčiau labai suabejoti, nes po didžiulių netekčių ir patys žydai į visa taip ėmė žiūrėti atidžiau ir jautriau, pagarbiai vertindami savąją praeitį. Susivokdami, kad per savaitę tikrai nespėsime aplankyti visas Krokuvos ir jos apylinkių įdomybes, neabejojom, kad privalu aplankyti senąją Krokuvos sinagogą, esančią karalių miesto senamiesčio pašonėje – Kazimiero istorinio kvartalo širdyje. Pakviesiu ir jus pakeliauti kartu su mumis, juolab oras puikus, o mūsų pasirinktas objektas kruopščiai prižiūrėtas, galintis pasigirti informatyvia ekspozicija. Pasidairymą sinagogoje dalinsim į dvi dalis: pirmojoje domėsimės pastato istorija bei architektūra, antrojoje žvalgysimės ekspozicijoje. Tokioje aplinkoje pridera elgtis džentelmeniškai, tad gerbiamus ponus prašau praleisti pirma mielas damas, paslaugiai atvėrus sunkias kaustytas duris.
Senoji sinagoga (Synagoga Stara, lenk.) – žydų ortodoksų sinagoga, jidiš kalba vadinta Alta Shul. Šis pastatas yra seniausia Lenkijoje išlikusi sinagoga ir vienas įdomiausių žydų architektūros pavyzdžių Europoje. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios 1939-ais ji buvo bene svarbiausi Krokuvos žydų maldos namai, pagrindinis žydų bendruomenės religinis, socialinis ir organizacinis centras. Sinagoga buvo pastatyta 1407-ais arba 1492-ais – statybos metai įvairiuose šaltiniuose nurodomi kiti. Pastatas buvo perstatytas 1570-ais italų architekto Mateo Gucci: išmūryta palėpės sieną su arkomis, įrengti aukštai esantys langai ir sumūrytos storos mūrinės sienas su sunkiomis atramomis – kontraforsais, kad sinagoga atlaikytų apgultį – visos šios permainos būdingos karybos architektūrai. 1904-ais ir 1913-ais rekonstrukcijos darbai tęsti. Senoji sinagoga yra retas išlikęs sinagogos-tvirtovės pavyzdys. Stovime senoje gatvelėje prieš šoninį pastato fasadą, į kurį dirstelėsime ir Pirmojo pasaulinio karo laikų nuotraukos pagalba.
Antrojo pasaulinio karo metais sinagoga buvo visiškai nuniokota ir nusiaubta vokiečių, meno kūriniai ir žydų relikvijos pagrobti. Okupacijos metais sinagoga paversta sandėliu. 1943-ais prie pastato sienos buvo įvykdyta mirties bausmė trisdešimčiai įkaitų-lenkų. Senoji sinagoga renovuota 1956–1959 metais ir pritaikyta muziejui. Tai Krokuvos istorijos muziejaus padalinys, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas Krokuvos žydams. Eksponatai suskirstyti į temas, susijusias su gimimu, maldos ritualais, dieta, skyrybomis ir mirtimi. Moterų maldos kambarys (Ezrat Nashim), datuojamas XVII amžiumi, neretai naudojamas laikinoms parodoms rengti.
Pasidairykim į pagrindinį fasadą, ir įvertinkim pokyčius, nutikusius per šimtą dešimt metų – apačioje esanti nuotrauka datuojama 1913-ais.
Dar šiek tiek pasidairykim į gana santūrios architektūros pastatą šiandieną ir istorijos tėkmėje.
1935 m.
Lakoniška informacinė lenta trumpai pasakoja pastato istoriją.
Paminklinis akmuo primena įkaitų žūties vietą.
Susisukusios vėliavos nelabai kam rūpi, o turėtų/galėtų.
Taip sinagogos vidus atrodė prieš Antrąjį pasaulinį karą, o ką atrasime mes už tvirtų durų?
Prenumeratorius kviečiu vidun, o kitus kviečiu užsiprenumeruoti AIDUS dabar.
