Švęsime 105-ąsias metines respublikos, kuriai net 50-imt metų teko kęsti svetimšalių valdžią. Lietuviškosios demokratijos jubiliejus dar kuklesnis, jei prisimintume tarpukario peripetijas. Ką gi palinkėtų dvi dešimtys drąsių vyrų mūsų laisvai ir demokratiškai Lietuvai? Pabandykime spėti kartu.
Spaustuvininkas ir leidėjas Saliamonas Banaitis linkėtų puoselėti ir stiprinti lietuvišką žodį, laisvą nuo interesų grupuočių valios žiniasklaidą.
Gydytojas ir redaktorius Jonas Basanavičius palinkėtų deramai finansuoti sveikatos apsaugą, laisvą nuo bulvariškumo žiniasklaidą.
Istorikas Mykolas Biržiška pakviestų istorikus, muziejininkus, publicistus, gidus vienytis ne „sausam”, o patraukliam Lietuvos praeities parodymui.
Teisininkas Kazys Bizauskas patartų skaidrinti teisėsaugos ir teismų darbą, kad rezonansinės bylos nebūtų metų metus marinamos ir nesubliukštų.
Teisininkas ir filosofas Pranas Dovydaitis paskatintų pažvelgti į tautos praeitį be istorinio daltoniškumo akinių, ir blaiviai vertinti įvairius laikotarpius.
Inžinierius Steponas Kairys pakviestų kurti socialiai vieningą valstybę, kurioje turtingiausi rūpinasi vargingiausiais, mokėdami solidarumo mokestį.
Teisininkas ir publicistas Petras Klimas palinkėtų diplomatijai tarnauti valstybei, kad kilus karui, jos piliečiais užsienyje rūpintųsi ne autoatsakovas.
Visuomenininkas Donatas Malinauskas linkėtų deramai pagerbti ir remti aktyviausius visuomenininkus, nesivaikant turtų dirbančius tautai.
Dvasininkas Vladas Mironas ragintų katalikų bažnyčią apsivalyti, išpažinti esamas ydas, neslėpti jų, o viešai ir realiai jas išgyvendinti.
Teisininkas Stanislovas Narutavičius kviestų politikus vadovautis duota priesaika, ir imtis tarnauti valstybei bei tautai, o ne savo naudai.
Šventikas Alfonsas Petrulis šauktų religinių konfesijų tarnautojus vadovautis dešimčia Dievo įstatymų, ir būti abejingais prabangos vilionėms.
Politikas Antanas Smetona paragintų puoselėti lietuvybę, semtis dvasinių galių iš šlovingos tautos istorijos, bei vengti jo paties padarytų klaidų.
Ekonomistas ir bankininkas Jonas Smilgevičius linkėtų vykdyti atsakingą finansų politiką, nepraskolinti valstybę, didinti mokesčius turtingiausiems.
Vyskupas Justinas Staugaitis ragintų bažnyčios hierarchus telkti visuomenės atstovus sprendimui problemų, kurias įveikti bažnyčia pati nepajėgi.
Agronomas Aleksandras Stulginskis šauktų valstybę vykdyti tokią žemės ūkio politiką, kad problemos nebūtų sprendžiamos traktorių blokadose.
Filosofas Jurgis Šaulys linkėtų valstybės vadovus ir valdininkus įsiklausyti į šalies intelektualinio, o ne finansinio, elito nuomonę ir pastabas.
Prelatas Steponas Šaulys skatintų puoselėti visuomeniškumą, kultūrines ir pilietines iniciatyvas, valstybės pagrindu esančias šeimos vertybes.
Teisininkas ir žurnalistas Jokūbas Šernas palinkėtų žiniasklaidos bendruomenei puoselėti objektyvumą ir nešališkumą, vengti bulvarinių banalybių.
Finansininkas Jonas Vailokaitis kviestų šalies saugumą grįsti visuomenės patriotiniu ugdymu ir gynybiniu gebėjimu, grįstais deramu finansavimu.
Teisininkas Jonas Vileišis šauktų miestų savivaldą skaidrinti veiklą ir tarnauti patiems miestiečiams, atsiribojant nuo šešėlinių interesų grupuočių.
Savaime suprantama, kad tai tik pasamprotavimai, juolab ir pačių signatarų gyvenimiškajame kelyje netrūko staigių posūkio ir likimo vilionių. Visgi, labai tikėtina, kad šiandieniam Lietuvos politiniam, finansiniam, verslo ir bažnytiniam elitams signatarai tikrai negailėtų pastabų ir pasiūlymų.
